EESC info klausimas: Kaip ir kada bus galima pereiti prie žalesnės, labiau žiedinės ir skaitmeninės pramonės, siekiant Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslų? Koks vaidmuo šiame procese tenka žaliavoms?

Pietro Francesco De Lotto, CCMI pirmininkas: nesvarbu, kalbėtume apie ketvirtąją, penktąją, ar net šeštąją pramonės revoliuciją – ją visada lydi viešos diskusijos. Nepaisant skirtingų nuomonių šia tema, akivaizdu, kad mūsų pramonė išgyvena gilią transformaciją, susijusią su dvejopu iššūkiu: tapti žalesne ir labiau žiedine, o kartu įžengti į skaitmeninį amžių. Tai revoliucija, kuria lemia įvairūs veiksniai: viešoji nuomonė, vartotojų suvokimas, pasaulinio konkurencingumo siekis, poreikis prisitaikyti prie naujų darbo formų ir kt.

Kaip ir visų revoliucijų atveju, galutinis rezultatas bus radikalūs pokyčiai. Tikėkimės, kad ES atveju galutinis rezultatas bus Europos pramonė, kuriai bus pavykę žalinimo ir skaitmeninimo procesus paversti pasauliniu konkurenciniu pranašumu. Šis procesas vyksta jau kelerius metus, tačiau valdžios institucijos turi tinkamai valdyti šią pertvarką, kad jos privalumais galėtų naudotis visos įmonės, visi darbuotojai ir visi Europos regionai.

Kova su klimato kaita ir darnaus vystymosi tikslai neabejotinai yra esminiai ES veiksmų ramsčiai. Tačiau mūsų užduotis yra užtikrinti, kad visos visuomenės grupės ir pramonės sektoriai juos vis labiau suvoktų kaip galimybę, o ne kaip naštą. Europos žaliasis kursas, Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, Naujoji Europos pramonės strategija (ir būsimas jos atnaujinimas) ir visa susijusi veikla bei teisės aktai yra esminės priemonės, padedančios šias diskusijas paversti kasdiene realybe visoje Europoje, nepaliekant nė vieno šių bendrų pastangų nuošalyje.

Žaliavos, ypač svarbiausiosios žaliavos, yra šio proceso pagrindas. ES pramonės ir visuomenės skaitmeninimui ir žalinimui reikalingos technologijos, kurioms, savo ruožtu, reikalingos žaliavos. Norėčiau pateikti tokį pavyzdį: vėjo energiją gamina turbinos, kurių sudėtyje, be kitų medžiagų, yra retųjų žemių elementų. Beveik 100 proc. šių elementų mums tiekia Kinija. Panašus scenarijus galioja daugeliui žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai būtinų technologijų – nuo akumuliatorių iki fotovoltinių plokščių, nuo robotikos iki kuro elementų. Pastaraisiais mėnesiais visuomenė dar labiau atkreipė dėmesį į šias problemas, nes COVID-19 pandemija parodė, kad ES pramonė ir visuomenė apskritai turi tapti atsparesnėmis ir strategiškai savarankiškesnėmis, įskaitant tokias sritis kaip vakcinos, vaistai ir medicinos prietaisai.

Komisijos Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planas, dėl kurio EESRK CCMI komisija neseniai parengė nuomonę, yra gera priemonė, leidžianti dabartinių trūkumų šalinimą derinti su pasirengimo galimoms būsimoms problemoms veiksmais.

Aiškiau atsakydamas į Jūsų klausimą pabrėžiu: norime žaliojo ir skaitmeninio ES pramonės klestėjimo, tačiau nenorime, kad mūsų pramonė ir visuomenė pereitų nuo vienos priklausomybės (pavyzdžiui, nuo tam tikro iškastinio kuro) prie kitos visiškos priklausomybės nuo tam tikrų svarbiausiųjų žaliavų. Siekdami to išvengti ir užtikrinti, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka didintų atsparumą, konkurencingumą ir socialinį teisingumą, turime investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, tvarų vietos kasybos žvalgymą, vertingų medžiagų atgavimą iš atliekų ir vienodų daugiašalių sąlygų sudarymą. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad žaliosios ir skaitmeninės revoliucijos būtų sėkmingos ir naudingos ES pramonei ir visai visuomenei.