Tarptautinė moters diena: kodėl ji vis dar reikalinga

Maria Nikolopoulou, EESRK darbuotųjų grupė

Ar prasminga šiais laikais švęsti kovo 8-ąją, tarptautinę moters dieną? Praėjo daugiau kaip 110 metų nuo tada, kai Clara Zetkin pasiūlė paskelbti Dirbančių moterų dieną, ir daugiau kaip 40 metų po to, kai Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautinę moterų teisių ir taikos dieną. Visuomenė per pastarąjį šimtmetį labai pasikeitė.

Moterys gali balsuoti, turi savo pasus, gali studijuoti, tapti ministrėmis pirmininkėmis, skristi į Mėnulį, nuspręsti, ar ir kada ištekėti ir (arba) turėti vaikų; moterys ir vyrai prieš įstatymą yra lygūs. Tai kas negerai? Negerai tai, kad nors išoriškai viskas atrodo gražiai, pažvelgę giliau pamatysime, kad vis dar esama yra daug socialinių, kultūrinių ir teisinių kliūčių, neleidžiančių moterims atsiskleisti.

Deja, kai kurie žmonės nesugeba įžvelgti moterų potencialo ir neprileidžia jų prie tam tikrų darbo vietų ar aukšto lygio pozicijų. Todėl norime bendradarbiauti siekdami JT 5-ojo darnaus vystymosi tikslo dėl lyčių lygybės.

Apmaudu, kad moterims vis dar tenka didžioji dalis rūpinimosi šeima ir namų ruošos naštos, net jei profesiniu požiūriu jos dirba tiek pat, kiek ir jų partneriai. Būtent todėl kovojome už Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą.

Absurdiška, kad už tą patį darbą moterys gauna mažesnį atlygį, nei vyrai. Būtent todėl sveikiname ES direktyvos dėl darbo užmokesčio skaidrumo iniciatyvą.

Nors pripažinta, kad per COVID-19 pandemiją kai kurias svarbiausias užduotis, kaip antai valymas ar vyresnio amžiaus žmonių priežiūra, atliko moterys, dažnai dokumentų neturinčios migrantės, neetiška, kad jos vis dar gauna apgailėtinai mažą atlyginimą ir kartais dirba nežmoniškomis sąlygomis. Būtent todėl mums reikia ES deramo minimaliojo darbo užmokesčio direktyvos ir šalys privalo ratifikuoti TDO konvenciją Nr. C189 dėl namų ūkio darbuotojų.

Nepriimtina, kad kai kurių moterų už paaukštinimą darbe prašoma „atsilyginti intymiai“ arba prie joms tenka kęsti patyčias tik dėl to, kad kažkam reikia „nuleisti garą“. Būtent dėl to kaip niekada skubiai šalys turi ratifikuoti TDO konvenciją Nr. C190 dėl smurto ir priekabiavimo darbe.

Siaubinga, kad kasdien moterys yra žudomos ir prievartaujamos ir kad yra žmonių, kurie tai pateisina, sakydami „ji pati prisiprašė“ arba „kas žino, ką ji padarė, kad jį išprovokuotų“. Būtent todėl turime kovoti už tai, kad ugdant berniukus ir mergaites būtų padedami tvirti pamatai mokant lygybės ir pagarbos, už lanksčias teisingumo sistemas ir socialines struktūras moterims, patyrusioms smurtą šeimoje.

Vis dar labai svarbu, kad feministai ir feministės laikytųsi savo pozicijos, kovotų už politinius ir kultūrinius pokyčius ir siektų jų, kad būtų užtikrintos tikros lygios galimybės visiems. Kol negalime švęsti Tarptautinės lyčių lygybės dienos, minėkime Tarptautinę moters dieną.