Norėdama sužinoti, ką Liublianos gyventojai mano apie pernelyg didelę šilumą mieste, ir nusivylusi savivaldybės neveiklumu sprendžiant šią problemą, miesto planavimo studija „Prostorož“ pradėjo projektą „Karštieji taškai“, kviesdama žmones skaitmeniniame žemėlapyje nurodyti karščiausias vietas mieste. Projektas sulaukė stebėtinai didžiulio gyventojų ir žiniasklaidos atsako – buvo pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip reikėtų kovoti su pernelyg didele šiluma mieste. Zala Velkovrh, dirbanti studijoje „Prostorož“, dalijasi projekto sėkmės paslaptimi ir studijos ateities planais.
EESRK info: Kas paskatino Jus pradėti savo projektą arba iniciatyvą?
Zala Velkovrh: 50 proc. mūsų iniciatyvos gimė iš nusivylimo, o dar 50 proc. – iš smalsumo. Nepaisant to, kad savivaldybė gerai žinojo klimato kaitos ir šilumos salų miestuose efekto poveikį, buvo imtasi nedaug priemonių šioms problemoms spręsti. Kita vertus, mums buvo įdomu sužinoti, ar ir kaip Liublianos gyventojai išgyvena vasarą mieste tvyrantį karštį..
Kokio atsako susilaukė Jūsų projektas? Ar gavote kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? (Ar galite pateikti pavyzdžių jei jų turite?)
Sukūrėme labai paprastą internetinę programėlę ir tikėjomės kuklaus atsako. Mūsų nuostabai, Liublianos gyventojai ir žiniasklaida susidomėjo mūsų iniciatyva ir prie jos prisijungė. Žmonės per mažiau nei tris savaites nurodė 700 karštųjų taškų (karštų vietų visame mieste)!
Kaip būtent šias lėšas panaudosite siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate kokius nors naujus projektus?
Šias lėšas investuosime į Liublianos miestą. Viena iš vietų, kurioje šilumos salos mieste kelia ypač daug problemų, yra didžiausias medicinos centras šalyje – universiteto klinikų centras. Dėl COVID-19 viešoji erdvė aplink klinikas įgavo naują vaidmenį – ji tapo laukimo erdve, vieta, kurioje darbuotojai leidžia savo darbo pertraukas, o kai COVID-19 infekcijos atvejų skaičius buvo mažesnis nei dabar, tai buvo vieta, kur pacientai susitikdavo su savo artimaisiais. Norime bendradarbiauti su Liublianos miestu, klinikų atstovais, pacientais ir sveikatos priežiūros darbuotojais siekdami patobulinti bent kai kurias mikroerdves, kad jos būtų vėsesnės ir geresnės.
Ką patartumėte kitoms organizacijoms, kad tokios veiklos ir programos sulauktų rezultatų?
Užuot kalbėję apie ateitį, bandėme suprasti, kaip žmonės klimato kaitos poveikį jaučia šiandien. Vartojome visiems suprantamą kalbą ir sutelkėme dėmesį į kasdienę (išgyventą) pėsčiųjų, dviratininkų ir kitų viešosios erdvės naudotojų patirtį ir atsakas buvo labai geras. Klimato kaita nebėra abstrakti grėsmė.
Kaip optimistiškai vertinate ES perspektyvas pasiekti žaliojo kurso tikslus?
Labai pesimistiškai, atsižvelgiant į naujų metų pokyčius žaliosios energetikos srityje ir atsižvelgiant į tai, kad nė viena ES šalis nepasiekė Paryžiaus susitarimo tikslų.