EESRK info

Asociacijos „Močiutės ir seneliai už klimatą“ nuomone, vyresniems nei 55 metų žmonėms tenka svarbus vaidmuo kovojant su klimato kaita. Jų projektu nugalėtoju „Mūsų santaupos jų ateičiai“ vyresnio amžiaus žmonės skatinami protingai investuoti savo pinigus į mūsų planetos gerovę ir savo anūkams palikti geresnį ir tvaresnį pasaulį. „Močiutės ir seneliai“ dabar rengia kitus įdomius projektus, kuriais skatinamas kartų solidarumas ir tvarios investicijos.

EESRK info: Kas paskatino Jus pradėti šį projektą ar iniciatyvą?

Guy De Koninck: Supratimas, kad mes, 55-erių metų amžiaus ir vyresni žmonės, esame atsakingi už klimato kaitą ir turime bendrų finansinių pajėgumų prisidėti prie perėjimo prie klimatui nekenkiančios ekonomikos. Sudėtinga sužinoti, kaip tiksliai naudojamas šis kapitalas, t. y. mūsų santaupos, ir mums, kaip vartotojams, sunku daryti poveikį šiam procesui. Tuo pat metu visuomenei reikia kapitalo, kad ji galėtų keisti savo struktūrą remdamasi tvaresniais principais. Šiuos du mechanizmus reikėtų geriau koordinuoti.

Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? (Ar galite pateikti pavyzdžių, jei jų turite?)

Mūsų vykdomą kampaniją labai rėmė spauda ir senjorų asociacijos, pavyzdžiui, NEOS, kuri su mumis suorganizavo praktinį seminarą ir parengė straipsnį narių žurnalui. Mūsų įžvalgos ir ryžtingos diskusijos su finansų sektoriumi ir ministrais buvo įvertintos labai teigiamai.

Kaip būtent šias lėšas panaudosite siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate kokius nors naujus projektus?

Šiuo metu rengiame tvarių investicijų vadovą, organizuojame skirtingų kartų praktinį seminarą dėl vidurinio ugdymo ir bendradarbiaujame su kitomis NVO. Norime toliau plėtoti šią kampaniją rengdami senjorų asociacijoms ir mokykloms skirtus pristatymus ir praktinius seminarus, taip pasiekdami didesnę auditoriją ir užsitikrindami platesnę paramą. Taip pat svarstome alternatyvias sklaidos formas, pavyzdžiui, stalo žaidimą ir kampanijos versiją prancūzų kalba. 

Ką galėtumėte patarti kitoms organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių veiklos ir programų rezultatų?

Suburkite kompetentingą ir entuziazmo nestokojančią kampanijos komandą ir siunčiamą žinią pakankamai pagrįskite moksliniais tyrimais. Užtikrinkite, kad Jūsų komandoje būtų pripažintų ekspertų, ir komunikaciją vykdykite visais šiuolaikiniais kanalais, kad pasiektumėte paprastus žmones .

Ar optimistiškai vertinate ES perspektyvas pasiekti žaliojo kurso tikslus?

Tai istoriškai svarbus indėlis į ekologinę pertvarką. Didžiausias iššūkis – tikslus įgyvendinti praktiškai. Mes, kaip seneliai, norėtume prisidėti prie klimato srities veiksmų.

Norėdama sužinoti, ką Liublianos gyventojai mano apie pernelyg didelę šilumą mieste, ir nusivylusi savivaldybės neveiklumu sprendžiant šią problemą, miesto planavimo studija „Prostorož“ pradėjo projektą „Karštieji taškai“, kviesdama žmones skaitmeniniame žemėlapyje nurodyti karščiausias vietas mieste. Projektas sulaukė stebėtinai didžiulio gyventojų ir žiniasklaidos atsako – buvo pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip reikėtų kovoti su pernelyg didele šiluma mieste. Zala Velkovrh, dirbanti studijoje „Prostorož“, dalijasi projekto sėkmės paslaptimi ir studijos ateities planais.

EESRK info: Kas paskatino Jus pradėti savo projektą arba iniciatyvą?

Zala Velkovrh: 50 proc. mūsų iniciatyvos gimė iš nusivylimo, o dar 50 proc. – iš smalsumo. Nepaisant to, kad savivaldybė gerai žinojo klimato kaitos ir šilumos salų miestuose efekto poveikį, buvo imtasi nedaug priemonių šioms problemoms spręsti. Kita vertus, mums buvo įdomu sužinoti, ar ir kaip Liublianos gyventojai išgyvena vasarą mieste tvyrantį karštį..

Kokio atsako susilaukė Jūsų projektas? Ar gavote kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? (Ar galite pateikti pavyzdžių jei jų turite?)

Sukūrėme labai paprastą internetinę programėlę ir tikėjomės kuklaus atsako. Mūsų nuostabai, Liublianos gyventojai ir žiniasklaida susidomėjo mūsų iniciatyva ir prie jos prisijungė. Žmonės per mažiau nei tris savaites nurodė 700 karštųjų taškų (karštų vietų visame mieste)!

Kaip būtent šias lėšas panaudosite siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate kokius nors naujus projektus?

Šias lėšas investuosime į Liublianos miestą. Viena iš vietų, kurioje šilumos salos mieste kelia ypač daug problemų, yra didžiausias medicinos centras šalyje – universiteto klinikų centras. Dėl COVID-19 viešoji erdvė aplink klinikas įgavo naują vaidmenį – ji tapo laukimo erdve, vieta, kurioje darbuotojai leidžia savo darbo pertraukas, o kai COVID-19 infekcijos atvejų skaičius buvo mažesnis nei dabar, tai buvo vieta, kur pacientai susitikdavo su savo artimaisiais. Norime bendradarbiauti su Liublianos miestu, klinikų atstovais, pacientais ir sveikatos priežiūros darbuotojais siekdami patobulinti bent kai kurias mikroerdves, kad jos būtų vėsesnės ir geresnės.

Ką patartumėte kitoms organizacijoms, kad tokios veiklos ir programos sulauktų rezultatų?

Užuot kalbėję apie ateitį, bandėme suprasti, kaip žmonės klimato kaitos poveikį jaučia šiandien. Vartojome visiems suprantamą kalbą ir sutelkėme dėmesį į kasdienę (išgyventą) pėsčiųjų, dviratininkų ir kitų viešosios erdvės naudotojų patirtį ir atsakas buvo labai geras. Klimato kaita nebėra abstrakti grėsmė.  

Kaip optimistiškai vertinate ES perspektyvas pasiekti žaliojo kurso tikslus?

Labai pesimistiškai, atsižvelgiant į naujų metų pokyčius žaliosios energetikos srityje ir atsižvelgiant į tai, kad nė viena ES šalis nepasiekė Paryžiaus susitarimo tikslų.

Pavargusios klausytis tų pačių pasiteisinimų, trys Estijos nevyriausybinės organizacijos (NVO) – Estijos žaliųjų judėjimas, Estijos gamtos fondas ir Estijos aplinkos teisės centras – nusprendė žengti į pokyčių skatinimo areną ir suburti įvairius suinteresuotuosius subjektus diskusijoms apie teisingą pertvarką šalyje, kurios anglies pėdsakas yra vienas didžiausių pasaulyje. Jų komunikacijos projekte dėmesys sutelkiamas į šiaurės rytų regioną, kuriame tarp kuro rūšių vis dar karaliauja degieji skalūnai ir daugiausia darbo vietų vis dar priklauso nuo degiųjų skalūnų pramonės, kurios reikės palaipsniui atsisakyti. Tai nebuvo lengva diskusija, tačiau rezultatai teikia vilčių.

EESRK info: Kas paskatino Jus pradėti šį projektą ar iniciatyvą?

Madis Vasser: Estijos aplinkosaugos judėjimai jau dešimtmečius ragina laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, tačiau į šiuos prašymus visada atsakoma tais pačiais pasiteisinimais – „O kaip dėl darbo vietų?“, „Kas nutiks ekonomikai?“, „Tai įvykdyti per daug sudėtinga, kas turėtų būti už tai atsakingas?“ ir pan.
Taigi 2018 m. trys NVO nusprendė pradėti bendrą projektą, siekdamos tarp visų suinteresuotųjų subjektų inicijuoti reikšmingą dialogą dėl teisingo perėjimo nuo mūsų pagrindinio iškastinio kuro – degiųjų skalūnų.

Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? (Ar galite pateikti pavyzdžių jei jų turite?)

Atsakas buvo geras – visų suinteresuotųjų subjektų atstovai iš tikrųjų susirinko aptarti minėtų klausimų. Kaip vėliau pasakojo vienas degiųjų skalūnų gavybos regiono savivaldybės atstovas, jis tikėjosi dar vieno beprasmio susitikimo aplinkosaugos klausimais, tačiau renginys buvo išties naudingas.
Įgyvendindami projektą ir vėliau palaikėme glaudžius ryšius su vietos gyventojais, pramonės atstovais ir vyriausybės pareigūnais – iš dalies dėl šios tinklaveikos Estija buvo viena iš pirmųjų valstybių narių, užbaigusių rengti savo teritorinį teisingos pertvarkos planą, skirtą Teisingos pertvarkos fondui.

Kaip būtent šias lėšas panaudosite siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate kokius nors naujus projektus?

Lėšas panaudosime tam, kad pratęstume kai kurias pradinio projekto veiklas, pavyzdžiui, koordinuosime didelį NVO veiksmų klimato srityje tinklą, skatinantį vietos organizacijų bendradarbiavimą klimato klausimais.
Parama taip pat naudojama tolesniems projektams plėtoti, dabar daugiau dėmesio skiriant vietos lygmeniui.

Ką patartumėte kitoms organizacijoms, kad tokios veiklos ir programos sulauktų rezultatų?

Per vienus Europos klimato iniciatyvos programos mokymus buvo gerai pasakyta: „ženkite į areną“ ir „pasiruoškite nesutarimams“. Tai reiškia, nebijokite kreiptis į skirtingus suinteresuotuosius subjektus, nes galbūt būtent dabar jie galvoja taip pat, kaip ir jūs.
Tačiau kartu turite prisiminti, kad kai kurie suinteresuotieji subjektai iš pradžių gali nepasitikėti vieni kitais arba skirtingai įsivaizduoti šio bendradarbiavimo rezultatus, todėl pasiruoškite tokiems nesutarimams ir juos spręskite, užuot vengę šių problemų.

Ar optimistiškai vertinate ES perspektyvas pasiekti žaliojo kurso tikslus?

Manau, kad galiausiai dėl aplinkos būklės turėsime siekti dar didesnių užmojų nei dabar, o paskui įgyvendinsime šiuos tikslus sistemingiau keisdami gyvenimo būdą ir vartojimo modelius, nes kito įmanomo kelio sušvelninti blogiausią ekologinės ir klimato krizės poveikį nėra.

Nuostabiame Rumunijos asociacijos „Ateliere Fără Frontiere“ projekte „educlick“ puikiai susiejami du šiuo metu aktualiausi klausimai: socialinis teisingumas ir žiedinė ekonomika. Pagal šį projektą įdarbinami socialiai pažeidžiami asmenys elektros ir elektroninės įrangos atliekoms atnaujinti. Atnaujinta įranga atiduodama nepalankioje padėtyje esančių vietovių mokykloms. NVO atstovas Costin Dragne papasakojo mums daugiau apie šią dirbtuvę ir apie EESRK apdovanojimo reikšmę jų veiklai.

EESC Info: Kas jus paskatino pradėti šį projektą?

Costin Dragne: „educlick“, pirmoji „Ateliere Fără Frontiere“ dirbtuvė, buvo įkurta 2008 m., siekiant spręsti dvi socialines ir aplinkosaugos problemas: mažo socialiai pažeidžiamų asmenų įsidarbinamumo ir didelio kiekio elektros ir elektroninės įrangos, kuri galiausiai išmetama, jos neperdirbant ir pakartotinai nenaudojant.

Kompiuterių dovanojimo programa, kurią šiuo metu vykdome kartu su visos šalies mokyklomis, tiesiogiai sprendžiamos šios dvi socialinės problemos: ja remiamas švietimas nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse ir kartu skatinama pakartotinio naudojimo koncepcija – procesas, per kurį išmetama mažiau anglies dioksido, taigi kuriuo kur kas labiau tausojama aplinka.

Kokio atsako susilaukė Jūsų projektas? Ar gavote kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? (Gal galėtumėte pateikti pavyzdžių?)

Mūsų projektuose dalyvavusios mokyklos, NVO ir viešosios įstaigos atsiliepė į mūsų kvietimą. Su jų pagalba per 13 veiklos metų sukūrėme švietimo partnerių tinklą, per kurį daugiau nei 500 000 gavėjų padovanojome daugiau nei 23 000 kompiuterių.
Daugelis švietimo partnerių, su kuriais dirbame, atkreipė mūsų dėmesį į kitą įrangą, kurios jiems reikia norint neatsilikti nuo skaitmeninimo eros: kopijavimo aparatus, vaizdo projektorius, interaktyviąsias lentas ir kt. Todėl praėjusiais metais pradėjome įvairinti dirbtuvės veiklą, stengdamiesi į atnaujinimo ir dovanojimo mokykloms procesą įtraukti kitokio pobūdžio įrangą.

Kaip būtent šias lėšas panaudosite siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate naujus projektus?

Jau rengiame naujus projektus, kad 2022 m. daugiau kaip 200 Rumunijos mokyklų būtų aprūpintos „educlick“ dirbtuvėje atnaujinta skaitmenine įranga. Šis specialusis finansavimas bus naudojamas šiems projektams įgyvendinti, ypač atnaujinimo dirbtuvių infrastruktūrai (apsauginėms priemonėms, logistikos medžiagoms, įrankiams ir kt.) modernizuoti.

Ką patartumėte kitoms organizacijoms, norinčioms pasiekti rezultatų vykdant tokio pobūdžio veiklą ir programas?

Manome, kad mūsų verslo modelį galima lengvai pritaikyti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, todėl skatiname organizacijas visur kurti tvarias partnerystes su privačiais ir viešaisiais subjektais.

Bendradarbiavimas su institucijomis ir įmonėmis, kurios nori daryti teigiamą poveikį kovos su klimato kaita ir švietimo skaitmeninimo srityse pakartotinai naudodamos IT atliekas, yra svarbiausias žingsnis siekiant sėkmės tokiose programose kaip „educlick“.

Ar optimistiškai vertinate ES perspektyvas pasiekti žaliojo kurso tikslus?

Mūsų kolegos kitose šalyse parodė teigiamą pilietinės visuomenės poveikį aplinkai, ir tai neabejotinai sustiprino mūsų pasitikėjimą ES galimybėmis pasiekti žaliojo kurso tikslus.

Jei ir toliau skatinsime kitų žaliojo sektoriaus atstovų patirtį ir iš jos mokysimės, turime visas galimybes paversti ES klimatui palankios erdvės pavyzdžiu.

Trečioji Pilietinės visuomenės apdovanojimo vieta mus asmeniškai skatina ateityje dar labiau prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo, ypač dabar, kai sulaukėme tokios paramos ir paskatinimo Europos lygmeniu.

Katalonijos asociacija „Inžinieriai be sienų“, pasiryžusi keisti požiūrį į energijos nepriteklių patiriančius asmenis kaip bejėges aukas, pradėjo organizuoti kolektyvinius susirinkimus, kad suteiktų platformą tiems, kurių galimybės gauti energijos ir vandens yra ribotos, taip pat tiems, kuriems sunku apmokėti sąskaitas. Asociacijos atstovė Mònica Guiteras mums papasakojo, kaip šie susirinkimai tapo saugia ir lengvai pasiekiama erdve šiems žmonėms ir padėjo jiems suvokti, kad jie yra ne aukos, o kovotojai už permainas ir jų iniciatoriai vykstant energetikos pertvarkai.

EESRK info: Kas Jus paskatino pradėti savo projektą arba iniciatyvą?

Mònica Guiteras Blaya: Iki šiol energijos nepriteklius buvo nagrinėjamas atsižvelgiant į gerovės perspektyvą, todėl jį patiriantys asmenys dažnai būdavo apibūdinami kaip aukos ar net kaltinami dėl „blogų“ vartojimo įpročių. Mūsų nuomone, reikėjo taikyti kompleksiškesnį požiūrį ir įgalėti energijos nepriteklių patiriančias šeimas kaip kovotojas už permainas ir permainų iniciatores vykstant dabartinei energetikos pertvarkai.

Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? (Ar galėtume pateikti pavyzdžių?)

Dalyviai šią iniciatyvą vertina kaip labai reikalingą, nes dažnai jaučiasi bejėgiai prieš dideles tiekimo įmones arba mano, kad administracija laikosi itin biurokratinio požiūrio. Kolektyviniai susirinkimai dėl energijos nepritekliaus susijusiems asmenims yra saugi ir lengvai pasiekiama erdvė, kurioje niekas nėra teisiamas ir niekas nežino daugiau nei kiti. Tai yra erdvė, kurioje siekiama suprasti visų žmonių patirtį, kad mes galėtume gyventi geriau, turėti daugiau informacijos ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Kaip būtent šias lėšas panaudosite siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate naujus projektus?

Gautas apdovanojimas yra labai naudingas plėtojant informavimo apie projektą veiklą. Mums vis dar nepavyksta pasiekti daugelio visuomenės paraštėse gyvenančių žmonių, kurie net nežino apie tokių susirinkimų egzistavimą. Tai taip pat padės mums novatoriškai ir prasmingai pasiekti nukentėjusius asmenis. Pandemijos metu turėjome rasti būdų vykdyti šią veiklą kitaip, dalį susirinkimų organizuodami akivaizdiniu, dalį – nuotoliniu būdu. Darbas inovacijų, sklaidos ir komunikacijos srityje, siekiant suburti vis daugiau ir įvairesnių žmonių, yra vienas iš pagrindinių tikslų, kuriuos nustatėme sulaukę šio pripažinimo ir finansavimo.

Ką patartumėte kitoms organizacijoms, kad tokia veikla ir programos duotų rezultatų?

Mums labiausiai padėjo glaudūs ryšiai su visuomeninėmis organizacijomis, vykdančiomis veiklą neįprastuose sektoriuose, kuriuose dirba mūsų organizacijos. Nors esame aplinkosaugos NVO, šiame projekte užmezgėme partnerystės ryšius su judėjimais už tinkamą būstą ir kaimynystės asociacijomis.

Ar optimistiškai vertinate ES perspektyvas pasiekti žaliojo kurso tikslus?

Socialinis teisingumas turi būti pagrindinis veiksnys siekiant šių tikslų, nes tai vienintelis dalykas, kuris užtikrins teisingą žaliąją pertvarką. Kaip visuomenė mes turime labai stengtis daryti poveikį vyriausybėms ir administracijoms įvairiais lygmenimis, kad įgyvendintume savo tikslus užtikrindami socialinės apsaugos priemones, o taip pat – piliečių dalyvavimą ir įgalėjimą.