COVID-19 poveikis maisto tiekimo grandinei

EESRK info: Pandemijos metu restoranai ir barai uždaryti. Kaip tokia padėtis veikia gamintojus, tiekėjus, restoranų savininkus, maisto kultūrą ir jo vartojimą? Koks būtų geriausias būdas žmonėms grąžinti darbą?

NAT skyriaus pirmininkas Peter Schmidt: Net ir įprastomis sąlygomis maisto gamintojai, maisto perdirbimo pramonė ir maisto mažmenininkai patiria spaudimą. Visi tikisi tinkamo aukščiausios kokybės nepertraukiamo maisto tiekimo.

Gera žinia šiuo pandemijos sunkmečiu yra tai, kad Europos maisto tiekimas gerai veikia net ir krizės metu! Nekyla jokių abejonių, kad per visą šią krizę geriausiai veikė būtent maisto tiekimo grandinė. Nebuvo nė dienos, kad Europos rinkose iš lentynų būtų dingę maisto produktai.

Tačiau pandemija atskleidė keletą iki tol nepastebėtų silpnų vietų. Norėčiau trumpai apibūdinti tris iš jų.

Viena gana greitai išryškėjusi problema – sezoninių darbuotojų darbas žemės ūkyje, kita – mėsos pramonės struktūra.

Abiem atvejais gamyba priklauso nuo pigios darbo jėgos, daugiausia iš Rytų Europos, ir migrantų (arba trečiųjų šalių piliečių), piktnaudžiaujama laisvu darbuotojų judėjimu Europoje ir daromas didžiulis spaudimas žemės ūkio ir maisto produktų kainoms.

Šios tiekimo grandinės sutriko apribojus keliones ir įvedus karantino priemones. Tuo pat metu į viešumą iškilo baisios šių žmonių gyvenimo ir darbo sąlygos. Dėl šių sąlygų taip pat kilo užsikrėtimų ir ligos protrūkių banga. Mėsos pramonės atveju tai paskatino Vokietijos vyriausybę patvirtinti nuostatas dėl darbuotojų apsaugos.

Trečioji maisto tiekimo sritis, kurią užgriuvo didžiuliai sunkumai, yra apgyvendinimo ir maitinimo sektorius, o pasaulio mastu – visa turizmo pramonė.

Dėl draudimų, įvestos komendanto valandos, kelionių apribojimų ir sektoriaus veiklos sustabdymo daugumoje šalių apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos uždarytos. Tūkstančiai įmonių bando išgyventi arba užsidaro visam laikui.

Milijonai darbuotojų yra išėję nemokamų atostogų, dalyvauja darbo vietų išsaugojimo programose arba tapo bedarbiais. Nemažai viešbučių pradėjo restruktūrizavimą ir atleidžia darbuotojus. Šio sektoriaus ateitis miglota, o atsigavimas greičiausiai bus ilgas ir sunkus.

Todėl kuo greičiau reikėtų:

  • užtikrinti skubų ES ekonomikos gaivinimo plano priėmimą ir įgyvendinimą – nei įmonės, nei darbuotojai ilgiau laukti negali;
  • nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose ypač daug dėmesio skirti apgyvendinimo ir maitinimo, taip pat turizmo sektoriams, kartu su socialiniais partneriais stengiantis išgelbėti kuo daugiau darbo vietų ir siekiant greito, tačiau saugaus ir koordinuoto atsigavimo ir kelionių supaprastinimo;
  • bent iki 2021 m. rugsėjo mėn. pratęsti visas neatidėliotinas priemones, pavyzdžiui, sutrumpinto darbo laiko tvarką, ir visiems darbuotojams, įskaitant sezoninius ir laikinuosius darbuotojus, užtikrinant deramas išmokas;
  • iki 100 proc. padidinti pagal sutrumpinto darbo laiko tvarką mokamas išmokas;
  • užtikrinti, kad galiojantys ES teisės aktai dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų teisių, ypač dėl teisės į vienodą užmokestį už tą patį darbą toje pačioje vietoje, būtų tinkamai įgyvendinami ir užtikrinamas jų vykdymas, be kita ko, vykdant nacionalinius ir tarpvalstybinius suderintus ir bendrus darbo patikrinimus;
  • remiantis Europos žaliuoju kursu ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ taikyti naują darnaus turizmo modelį.

Bet kokia finansinė parama, pavyzdžiui, valstybės pagalba, paskolos ar atleidimas nuo mokesčių, turėtų būti teikiama tik toms įmonėms, kurios:

  • užtikrina užimtumą ir (arba) kuria deramas darbo vietas, laikosi darbuotojų teisių ir kolektyvinių sutarčių,
  • nėra registruotos mokesčių rojuose ir visada mokėjo teisingą mokesčių ir socialinių įmokų dalį,
  • sutinka krizės metu sustabdyti dividendų mokėjimą, akcijų išpirkimą ir akcijų pasirinkimo sandorius.