EESRK info

Sausio 27 d. EESRK plenarinėje sesijoje Portugalijos ministras pirmininkas António Costa pristatė savo šalies pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Portugalija socialinius klausimus įrašė tarp svarbiausių savo pirmininkavimo prioritetų ir paprašė EESRK pasidalyti patirtimi septyniais ES ateičiai svarbiais klausimais.

Iškėlusi šūkį „Metas teisingam, žaliajam, skaitmeniniam ekonomikos gaivinimui“ pirmininkavimo laikotarpiu Portugalija prioritetą teiks trims svarbiems dalykams: ekonomikos gaivinimo naudojant klimato ir skaitmeninę pertvarką skatinimui, Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui ir Europos savarankiškumo stiprinimui kartu išsaugant atvirumą pasauliui.

„Šie prioritetai puikiai rezonuoja su mūsų Komiteto prioritetais: mes taip pat pasisakome už klestinčios ekonomikos ir socialiai įtraukią ir ekologiškai tvarią Europą“, – pareiškė EESRK pirmininkė Christa Schweng.

„Kova su COVID-19 pandemija atskleidė mūsų Europos Sąjungos teikiamą pridėtinę vertę. Prasidėjus vakcinavimo procesui ir patvirtinus daugiametę finansinę programą ir programą „Next GenerationEU“ mes atvėrėme duris vilčiai ir suteikėme naują prasmę žodžiui „bendruomenė““, – pabrėžė A. Costa.

Svarbiausias Portugalijos pirmininkavimo ES renginys bus aukščiausiojo lygio susitikimas socialiniais klausimais – jį numatoma surengti gegužės 7 d. Porte.

„Pagrindinis renginio tikslas bus suteikti stiprų politinį postūmį veiksmų planui, kurį Komisija pateiks kovo mėn., ir įgyvendinti ES socialinių teisių ramstį, kuris yra geriausias skiepas nuo socialinės nelygybės, populizmo ir baimės“, – pabrėžė Portugalijos vadovas.

Ministras pirmininkas taip pat sakė, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija tikisi, jog siekiant šio svarbaus tikslo daug ir aktyviai prisidės EESRK. Portugalija paprašė EESRK pasidalyti savo patirtimi septyniais ES ateičiai svarbiais klausimais. (mr)

EESRK prezidiumas, sutelkdamas dėmesį į ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu požiūriu stipresnės ES kūrimą, palaiko Komisijos pastangas padėti Europai atsistoti ant kojų po COVID-19 krizės. Tai EESKR pirmininkė Christa Schweng patvirtino už institucijų ryšius ir perspektyvas atsakingam Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojui Maroš Šefčovič, kuris dalyvavo Komiteto sausio mėn. plenarinėje sesijoje.

Ch. Schweng pasiūlė Komisijai visokeriopą EESRK paramą, pakartodama 2020 m. liepos mėn. priėmus EESRK indėlį į 2021 m. Europos Komisijos darbo programą duotą įsipareigojimą: „Komitetas nori ženkliai prisidėti prie Europos atsigavimo ir būsimo jos atsparumo, kad sukurtume Europą, kuri būtų ekonomiškai klestinti, socialiai įtrauki ir tausojanti aplinką“, – sakė Ch. Schweng. –  Dabar mūsų laukiantis iššūkis yra veiksmingai įveikti COVID-19 sukeltus ekonominius ir socialinius sunkumus.“

Savo ruožtu, M. Šefčovič sakė, kad 2021 m. Komisijos darbo programa buvo parengta taip, kad padėtų ES išeiti iš krizės sukeltos trapumo būsenos ir perspektyviais sprendimais paskatintų naują pagreitį: „Mūsų sąjunga parodė didelį solidarumą ir vienybę. Mes ne tik atsitiesiame, bet žengiame į priekį ir po visų 2020 m. iššūkių atėjo laikas paspartinti mūsų atsigavimą nuo COVID-19 ir apibrėžti, kokios ateities tikimės savo Sąjungai.“

Kalbėdamas apie priemones, kurių pastaruoju metu imamasi prieš pandemija, Komisijos narys pabrėžė, kad Komisijos pastangos ir darbas kuriant ES sveikatos sąjungą leido ES koordinuoti vakcinavimo procesą ir užsitikrinti įvairiapusiškiausią pasaulyje vakcinų krepšelį, kurį sudaro 2,3 milijardo skiepų dozių. (mp)

Daugiau aiškumo, didesnis finansinis skaidrumas, griežtos kovos su priekabiavimu taisyklės ir griežtesnės sankcijos už reikalavimų nesilaikymą. 2021 m. sausio 28 d. EESRK nariai balsavo dėl esminių Komiteto elgesio kodekso pakeitimų. Tai pirmasis Komiteto pertvarkos, kurios ėmėsi naujoji EESRK vadovybė, žingsnis.

Naujosiose taisyklėse numatyta keletas patobulinimų siekiant veiksmingai užkirsti kelią priekabiavimui ir spręsti netinkamo elgesio atvejus. Nors svarbiausias prioritetas yra prevencija, patvirtinus pažeidimą Komiteto nariui dabar bus galima taikyti įvairias sankcijas.

EESRK pirmininkė Christa Schweng praėjusių metų spalio mėn., pradėdama pirmininkauti Komitetui, pažadėjo sugriežtinti elgesio kodeksą. „Įgyvendinome šį pažadą. Puikus Darbo tvarkos taisyklių komisijos nuveiktas darbas užtikrino, kad šiam pasiūlymui būtų plačiai pritarta. Tai įrodo mūsų įsipareigojimą laikytis aukštų etikos standartų ir modernių bei skaidrių darbo metodų“, – sakė Ch. Schweng.

Kilus įtarimų dėl netinkamo elgesio, šį klausimą nagrinės naujasis Etikos komitetas, kuriam bus suteikti aiškiai apibrėžti tyrimo įgaliojimai. Skundus Etikos komitetui galės teikti ir EESRK nariai, ir darbuotojai. Jei bus pradėtas tyrimas, visi asmenys, pripažinti informavusiais apie pažeidimą, bus apsaugoti, o Komitetas glaudžiai bendradarbiaus su OLAF.

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus ir nusižengimo rimtumą, nariams gali būti taikomos tam tikros sankcijos, įskaitant:

• nušalinimą nuo vienų ar daugiau Komitete vykdomų pareigų;
• atlyginimą už padarytą žalą;
• laikiną narių gaunamų išmokų panaikinimą;
• laikiną dalyvavimo visose ar kai kuriose EESRK veiklose ar misijose sustabdymą;
• draudimą atstovauti EESRK bet kokiuose nacionaliniuose, tarpinstituciniuose ar tarptautiniuose forumuose;
• teisės susipažinti su konfidencialia ar įslaptinta informacija praradimą.

Labai rimtų pažeidimų atveju narys gali būti pašalintas iš EESRK.

Taip pat atnaujinus taisykles dar labiau padidės finansinis skaidrumas, ypač dėl narių komandiruočių ir veiklos išlaidų kompensavimo. Nariai kasmet turės pateikti finansinę deklaraciją, kuri bus skelbiama EESRK interneto svetainėje. Taisyklėse taip pat tiksliau apibrėžiami galimo interesų konflikto atvejai.

Pokyčiai priimti atsižvelgiant į Europos Parlamento prašymus ir rekomendacijas, taip pat į Europos ombudsmeno ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) rekomendacijas.

Pirmą kartą po ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo Europos Komisijos santykių su Jungtine Karalyste darbo grupės vadovas Michel Barnier viešai pareiškė savo nuomonę dėl šio dokumento Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sausio mėn. plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje.

Savo kalboje M. Barnier pabrėžė, kad „Brexitʼas“ jokiu būdu nėra teigiamas dalykas: „Tai – skyrybos, o po skyrybų nė viena pusė neturėtų džiūgauti. Tačiau šis susitarimas, kurį pasiekėme su JK, įrodo, kad ES nėra kalėjimas, kaip mus nori įtikinti kai kurie dešiniųjų ir kairiųjų pažiūrų demagogai. Ją galima palikti, tačiau tiems, kurie nori tai padaryti, teks susidurti su pasekmėmis – nesklandumais ir sutrikimais.“

Susitarimo tikslas buvo sureguliuoti ekonominius ir prekybinius ES ir JK santykių aspektus po „Brexit’o“, žinant, kad tai nėra galutinis taškas: „Reikės ne tik užtikrinti tinkamą šio susitarimo įgyvendinimą, bet ateityje jį taip pat reikės papildyti dėl tam tikrų klausimų, kurių Jungtinė Karalystė dabar nenorėjo įtraukti, pavyzdžiui, gynybos ar užsienio politikos.“

M. Barnier taip pat pabrėžė, kad Europos Komisijos darbas dar nebaigtas: ji stebės, kaip įgyvendinamas susitarimas, ir atidžiai seks bet kokį Jungtinės Karalystės pasiūlymą, dėl kurio galėtų atsirasti reglamentavimo skirtumų.

EESRK pirmininkė Christa Schweng padėkojo M. Barnier už jo darbą, nuveiktą per „Brexitʼo“ derybas, ir už jo „išskirtinį skaidrumą ir laiką, skirtą pilietinei visuomenei informuoti per visą derybų procesą“ – jis skaitė pranešimus penkiose EESRK plenarinėse sesijose.

EESRK „Brexit’o“ stebėsenos grupės pirmininkas Jack O'Connor puikiai įvertino tai, kaip M. Barnier susitvarkė su padėtimi Airijoje per derybas dėl „Brexitʼo“, ir priminė EESRK ir „Brexit’o“ stebėsenos grupės įsipareigojimą „atlikti savo vaidmenį siekiant optimizuoti šio susitarimo potencialą“, ypač kiek tai susiję su Jungtinės Karalystės pilietine visuomene. (dgf)

Per ateinantį dešimtmetį skurstančių žmonių skaičių galima sumažinti 50 proc., – sausio mėn. EESRK plenarinėje sesijoje paskelbė JT specialusis pranešėjas ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais. ES institucijose jis lankosi, kad pristatytų savo misijos rezultatus.

Kaip nurodė JT specialusis pranešėjas ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais Oliver De Schutter, pagal būsimą Europos socialinių teisių ramsčio (EPSR) įgyvendinimo planą skurdo mažinimas privalo būti vienas iš pagrindinių Europos Komisijos prioritetų.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje skurdą vis dažniau patiria moterys ir vienišų tėvų ar motinų namų ūkiai.

O. De Schutter taip pat perspėjo, kad Komisijos žaliasis kursas, nepaisant stipraus socialinio aspekto, nepakeičia skurdo mažinimo strategijos: „Skurdo mažinimas pats savaime nėra iškeltas kaip atskiras žaliojo kurso tikslas,“ – pabrėžė jis.

Jis paaiškino, kad kovojant su skurdu ES nustatytos trys struktūrinės kliūtys:

• fiskalinis dempingas skirtingose ES šalyse, kur mokesčių našta per pastaruosius 20 metų palaipsniui buvo perkelta nuo korporacijų ir turtingiausių asmenų ant darbuotojų, vartotojų ir mažas pajamas gaunančių šeimų pečių;
• socialinės sąlygos ir darbo sąnaudos, vykdant politiką, kuria bandoma padidinti sąnaudų konkurencingumą mažinant darbo užmokestį ir darbdavių mokamas socialines įmokas;
• ekonominės ir pinigų sąjungos makroekonominė sistema, ypač Stabilumo ir augimo paktas, kurį reikia kuo greičiau persvarstyti, nuo fiskalinės drausmės priemonių atleidžiant socialines investicijas į sveikatos apsaugą ir švietimą.

O. De Schutteris nurodė, kad į Komisijos veiksmų planą, skirtą Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, reikėtų įtraukti tris ryžtingus tikslus:

• skurdo mažinimo iki 2030 m. strategiją, kurioje būtų nustatytas plataus užmojo tikslas 50 proc. sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių;
• vaiko garantiją, apimančią penkias pagrindines sritis: galimybę naudotis švietimo, ankstyvojo ugdymo ir priežiūros, mitybos, apgyvendinimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis. Tai apimtų paramą šeimoms užtikrinant deramas pajamas, darbą ir galimybę gauti išmokas;
• naują teisiškai privalomą priemonę dėl minimalių pajamų sistemų, užtikrinant, kad tokios sistemos visoje ES būtų tinkamos ir kad valstybės narės laikytųsi bendros metodikos.

EESRK pirmininkė Christa Schweng priminė, kad dar prieš COVID-19 protrūkį vienam iš penkių ES gyventojų grėsė skurdas bei socialinė atskirtis ir tai, anot jos, esanti didelė mūsų išsivysčiusių Europos šalių nesėkmė. „Vienas geriausių būdų išgelbėti žmones nuo skurdo ir užkirsti jam kelią yra visuomenės ir asmens atsparumo ugdymas“, – teigė C. Schweng.

Ji nurodė, kad, be finansavimo, taip pat reikia laikytis teisėmis grindžiamo požiūrio, pagal kurį skurdo paveikti žmonės pripažįstami ne tik kaip teisių turėtojai, bet ir kaip permainas skatinantys veikėjai. Pasak jos, įsipareigojimas nė vieno nepalikti nuošalyje reiškia nuolat stiprėjantį žmonių įgalėjimą atlikti teigiamą vaidmenį visuomenėje. (at/mp)