Neseniai paskelbtoje tiriamojoje nuomonėje EESRK nurodė, kad jūrų technologijų sektoriui skubiai reikia politikos ir investicijų, kuriomis būtų užtikrinta tarptautinė konkurencija. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įgūdžių ugdymui, finansavimui ir patekimui į rinką.

Jeigu Europai nepavyks įgyvendinti konkrečios jūrų pramonės strategijos, ji gali tapti vis labiau priklausoma nuo Azijos laivų ir laivybos įrangos. Daugelis Europos uostų jau iš dalies arba visiškai priklauso Kinijos bendrovėms. Rengiant tvarią strategiją reikėtų iš naujo įvertinti šią nuosavybės struktūrą.

„EESRK mano, jog būtina nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų stiprinamas Europos jūrų sektoriaus atsparumas, atgautas pasaulinis konkurencingumas, apsaugotos stiprios Europos pozicijos sudėtingoje laivų statybos sektoriuje ir išsaugota strateginė Europos jūrininkystės autonomija“, – pareiškė EESRK nuomonės pranešėjas Anastasis Yiapanis.

Reikėtų sudaryti jūrininkystės ekspertų grupę ir Europos pramonės aljansą jūrų technologijų sektoriui, tuo padedant sektoriui atgauti savo konkurencingumą.

Nepaisant 2018 m. priimtos EESRK nuomonės savo iniciatyva „Strategija „LeaderSHIP 2020“ – jūrų technologijų pramonės vizija, kurioje buvo raginama daugiau paramos skirti jūrų pramonei, ES ir nacionalinėms valdžios institucijoms nepavyko nustatyti būtinų politinių priemonių.

EESRK išreiškė susirūpinimą dėl kliūčių, su kuriomis susiduria Azijoje veikti norinčios Europos bendrovės. Komitetas paragino Europos Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų nustatytos pasaulinės prekybos taisyklės ir sakė, kad būtina imtis priemonių prieš užsienio subsidijavimą ir žalingą laivų įkainojimą.

Galiojantys dvišaliai laisvos prekybos susitarimai turėtų būti atnaujinti norint užtikrinti ES jūrų bendrovėms laisvą patekimą į rinką: tai turi būti numatyta būsimuose susitarimuose. Jei tarptautinėse derybose to nepavyks pasiekti, ES turės svarstyti galimybę imtis vienašališkų veiksmų, kad savo tarptautinių konkurentų atžvilgiu įgytų svertą.

Savo nuomonėje EESRK taip pat pažymėjo, kad kuriant tvarią mėlynąją ekonomiką svarbus vaidmuo tenka jūrų technologijų pramonei.

„EESRK ragina imtis skubių priemonių, kuriomis būtų skatinama žaliųjų ir aukštųjų technologijų laivų vidaus paklausa, visų pirma įgyvendinant ES programą laivyno atnaujinimui, esamų laivų modernizavimą pagal Europos žaliojo kurso tikslus“, – pareiškė nuomonės bendrapranešėjis Christophe Tytgat.

EESRK, socialiniai partneriai ir vietos gamintojai veltui laukė paskatų pereiti prie žaliųjų laivų, alternatyviųjų degalų ir technologijų, kad sektorius atitiktų Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio reikalavimus. Tačiau Komitetas pritarė tam, kad būtų priimta bendro programavimo partnerystė visai netaršaus vandens transporto srityje.

Be to, EESRK paragino skirti didesnę finansinę paramą ES įgūdžių paktui ir kampanijoms, kuriomis siekiama padidinti šio sektoriaus patrauklumą visiems darbuotojams, pradedant inžinieriais ir baigiant suvirintojais ir elektrikais.  EERSK teigimu, reikia didelio masto perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir profesinio rengimo ir mokymo programų, kurios padėtų sektoriui įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. (ks)