Gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK aptarė klausimus, darančius poveikį jaunimui darbo rinkoje. Ši diskusija užbaigė 2022-uosius – Europos jaunimo metus – ir pasitiko 2023-uosius – Europos įgūdžių metus. Komitetas pasisakė už ilgalaikę jaunimo dalyvavimo strategiją ir rekomendavo Europos metais ne tik vykdyti reklaminę veiklą, bet ir parengti aiškius planus.

Diskusiją pradėjusi EESRK pirmininkė Christa Schweng pabrėžė, kad po COVID-19 pandemijos vėl atkreipiamas dėmesys į kintančius darbo rinkos poreikius, visas jų teikiamas galimybes ir keliamas grėsmes. „Pagal Europos įgūdžių metų darbotvarkę EESRK toliau daug dėmesio skirs jaunimo poreikiams ir iššūkiams, su kuriais jis susiduria mūsų sparčiai kintančiame pasaulyje.“

Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys Nicolas Schmit išdėstė savo viziją Europai: „Pasiūlyti geresnes perspektyvas jaunimui, be kita ko, pasirūpinant jų saugumu ir pateisinant jų lūkesčius gauti prasmingą darbą ir gyventi aktyvų ir įtraukų socialinį gyvenimą.“

Toje pačioje plenarinėje sesijoje priimtoje rezoliucijoje EESRK taip pat ragino ES institucijas ir nacionalines vyriausybes sustiprinti jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir įgyvendinti jo siūlomą ES jaunimo testą. Europos jaunimo metų koordinavimo grupės pirmininkė Katrĩna Leitāne nurodė, kad svarbu užtikrinti „apčiuopiamą ir ilgalaikį Europos jaunimo metų palikimą ir užtikrinti, kad būtų išgirstas jaunimo balsas priimant sprendimus, kurie darys poveikį jo ateičiai.“

Komitetas nekantriai laukia 2023 m. ir parengė nuomonę dėl Europos įgūdžių metų, išreikšdamas susirūpinimą dėl perpildytos darbotvarkės ir Europos įgūdžių metų prioritetų. Pranešėja Tatjana Babrauskienė teigė, kad „visa veikla, vykdoma pagal 2023 m. Europos įgūdžių metų darbotvarkę, reikia siekti daryti kaip įmanoma didesnę pažangą visose švietimo ir mokymo srityse ir propaguoti socialinius ir universaliuosius įgūdžius kaip reikiamus įgūdžius.“

Šia nuomone Komisija raginama užtikrinti, kad pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams būtų suteikta galimybė patvirtinti savo įgūdžius ir gebėjimus ES ir kad jiems būtų pasiūlyta persikvalifikuoti arba pakelti savo kvalifikaciją, siekiant integracijos į darbo rinką. „Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mūsų draugams ukrainiečiams. Norime ugdyti stiprią jaunąją Ukrainos kartą, o ne sukurti naują prarastąją kartą Ukrainoje, kaip tikisi Rusijos režimas“, – baigė Komisijos narys M. Schmit. (gb)