EESRK grupės „Įvairovė Europa“ ir Belgijos MVĮ organizacijos UNIZO narys Ronny Lannoo

Savarankiškai dirbantys asmenys dažnai siejami su greitu uždarbiu ir sėkme. Toks jų vaizdavimas nustelbia daugelį verslininkams kylančių problemų. Rizika, tiek versle, tiek privačioje srityje, yra neatsiejama savarankiško darbo dalis.

O nesėkmes dažnai lydi (paslėptas) skurdas. Į šią padėtį dažnai nekreipiama dėmesio iš dalies todėl, kad savarankiškai dirbantys asmenys yra įpratę, kai tik gali, savo problemas spręsti patys.

Baiminamasi, kad paaiškėjus, jog įmonė turi problemų, jai bus padaryta bloga reklama, manoma, kad tai kažkas gėdingo, todėl tokios įmonės delsia kreiptis reikiamos pagalbos arba jos iš viso neieško.

Belgijoje apie 12,7 proc. savarankiškai dirbančių asmenų gyvena žemiau skurdo ribos. Priežastys, dėl kurių jie atsiduria sunkioje padėtyje, gali būti prastas valdymas, verslo pradžia neturint patikimo verslo plano, liga ir vėluojantys mokėtojai.

Tačiau yra ir tokių problemų, prieš kurias savarankiškai dirbantys asmenys yra bejėgiai. Vienas iš dramatiškų pavyzdžių yra koronaviruso krizė, dėl kurios, kaip prognozuoja Europos Komisija, kils bankrotų banga.

Šią problemą turime pripažinti ir apie ją kalbėti: turi būti mažiau baimės, daugiau prevencijos ir paprastesnių būdų kreiptis pagalbos. Ypač verslo asociacijos neturėtų laukti, kol į jas kreipsis. Jos pačios turėtų ieškoti sunkumus patiriančių verslininkų ir plačiai reklamuotis, ką jiems gali pasiūlyti.

Tokios paslaugos kaip mokymas, kvalifikacijos kėlimas ir konsultacijos verslo valdymo klausimais, ankstyvas problemų nustatymas taikant įspėjimo apie pavojų sistemą ir kitos priemonės gali padėti išvengti ne vieno bankroto. Pandemijos metu buvo išplėsta ir sustiprinta nemažai šių priemonių, tačiau vis dar reikia daug nuveikti, kad būtų sumažintas savarankiškai dirbančių asmenų skurdas Europoje.