Ozlem Yildirim: teisę į sveiką aplinką būtina pripažinti kaip vieną iš pagrindinių teisių

 Pripažindamas, kad aplinkos būklės blogėjimas ir klimato kaita daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį įvairioms pagrindinėms teisėms (pvz., teisei į gyvybę, teisei į sveikatą ar teisei į mokslą), EESRK pirmą kartą atkreipė dėmesį į šią akivaizdžią sąsają, dėl kurios gali žlugti pastaraisiais dešimtmečiais padaryta vystymosi, viso pasaulio žmonių sveikatos gerinimo ir skurdo mažinimo pažanga.

Informaciniame pranešime „Aplinkos apsauga kaip būtinoji išankstinė pagrindinių teisių laikymosi sąlyga“ Komitetas nagrinėjo keletą esminių klausimų, iš kurių vienas – teisė į sveiką aplinką kaip pagrindinė teisė. Kaip šio pranešimo autorius, norėčiau pabrėžti, kad Europos aplinkos agentūra (EAA) oro taršą laiko didžiausiu su aplinka susijusiu rizikos sveikatai veiksniu Europoje. Ši didelį pavojų žmonių sveikatai kelianti tarša taip pat lemia nemažas ekonomines sąnaudas, nes didėja medicininės išlaidos, mažėja našumas, ypač dėl prarandamų darbo dienų, be to mažėja žemės ūkio derlingumas. Esant tokiai padėčiai, teigiamai vertiname tai, kad formuojasi nauja žmogaus teisė: teisė į sveiką, saugią ir tvarią aplinką.

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, apie 1,2 mlrd. darbo vietų (t. y. 40 proc. pasaulio darbo vietų) priklauso nuo sveikos aplinkos. Dėl šiluminio streso iki 2030 m. pasaulyje darbo laikas sutrumpės 2 proc., o tai atitinka 72 mln. darbo vietų. Tarša ir aplinkos būklės blogėjimas paveiks darbuotojų našumą, sveikatą, pajamas ir aprūpinimą maistu.

Būtent dėl šių priežasčių informaciniame pranešime pabrėžiama, kad „ES turi įsitvirtinti kaip patikima partnerė tarptautinėje arenoje, stiprindama ir įgyvendindama teisės aktus, į kuriuos būtų įtrauktas visapusiškas, žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris į klimato ir aplinkosaugos veiksmus, kad būtų vadovaujamasi klimato kaitos švelninimo politika ir priemonėmis, kartu apsaugant visų teises. Visų pirma ES turi būti nuosekli ir daugiau dėmesio skirti prekybos susitarimams.“

Informaciniame pranešime pateikiama daug pasiūlymų, kaip ES klimato srities veiksmus sutelkti į pagrindines teises, ir konkrečiai siūloma priimti tikslią ir suderintą tarpdisciplininę strategiją, taip pat baigti Sąjungos prisijungimo prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) procesą. Galiausiai, siekiant visoje Europoje užtikrinti aukštą ir vienodą apsaugos lygį, EESRK prašo priimti ES teisės aktą dėl apsaugos nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo, kad būtų galima atgrasyti nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kuriuo siekiama nutildyti pranešėjus, žurnalistus, teisių gynėjus ar kitus visuomenės gyvenimo sergėtojus.

Ozlem Yildirim, EESRK narys ir Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės grupės pirmininko pavaduotojas