EESRK info

Per vasario mėn. plenarinę sesiją EESRK pirmininkės Christos Schweng pradėtą spontanišką diskusiją Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai pasmerkė nemotyvuotą ir neišprovokuotą Rusijos Federacijos invaziją į Ukrainą. EESRK nariai išreiškė solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir paragino šiuo dramatišku laikotarpiu vieningai imtis ryžtingų veiksmų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu.

Pradėdama diskusiją pirmininkė Christa Schweng pabrėžė, kad ši padėtis yra nepaprastai svarbi visai Europai, ir pareiškė: „Šiandien tapome agresijos prie ES sienų liudininkais. Šiais veiksmais akivaizdžiai pažeidžiama tarptautinė teisė ir tarptautiniai susitarimai, įskaitant Minsko susitarimus. Šiomis dienomis mintimis esame su Ukraina ir jos pilietine visuomene, nekaltais žmonėmis – moterimis, vyrais ir vaikais, kurie patiria šį neišprovokuotą užpuolimą ir baimę dėl savo gyvybių. Europa privalo palaikyti Ukrainą ir jos pilietinę visuomenę!“, – ragino pirmininkė Ch. Schweng.

Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia pabrėžė: „ES neabejotinai vieningai siekia imtis ryžtingų veiksmų. Buvau Maidano aikštėje ir prisimenu didelį pilietinės visuomenės norą tapti Europos dalimi, tapti ES dalimi. Negalima palikti Ukrainos likimo valiai. Taip pat turime būti pasirengę prisiimti atsakomybę už pastangas ir veiksmus, kurių reikia imtis“.

Darbuotojų grupės pirmininkas Oliver Röpke pridūrė: „Tai metas pasmerkti šį išpuolį ir aiškiai pasakyti, kad Europa niekada to netoleruos. Turime būti vieningi, rasti atsaką į šią agresiją ir būti kartu ir visiškai solidarūs su Ukrainos žmonėmis“.

Grupės „Įvairovė Europa“ pirmininkas Séamus Boland taip pat išreiškė savo paramą: „Esame ant bedugnės krašto ir turime ištiesti ranką Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijoms. ES visų pirma turi likti vieninga ir solidari su savo kaimynais.“

EESRK Išorės santykių skyriaus pirmininkas Dimitris Dimitriadis pareiškė, kad EESRK sieks toliau remti Ukrainos pilietinę visuomenę savo įtvirtintais kanalais, pavyzdžiui, pasitelkdamas ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės platformą ir savo dvišalius ryšius. (at)

Atsižvelgdama į pandemiją ir konfliktą prie Europos rytinės sienos, ES turi iš naujo įvertinti savo pramonės politikos prioritetus. Tokia žinia buvo suformuluota 2022 m. kovo 4 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete vykusioje konferencijoje „Tvari Europos pramonės ateitis“, kuri buvo surengta bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančia Prancūzija.

Pradėdama konferenciją EESRK pirmininkė Christa Schweng pabrėžė būtinybę formuojant ES pramonės politiką taikyti bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį: „Norėdami sukurti tvarią ES pramonės ateitį, privalome bendradarbiauti su pramonės subjektais, valdžios institucijų atstovais ir socialiniais partneriais. Šiame procese nė vienas negali likti nuošalyje.“

Šiuo laikotarpiu, kai ES vis dar šalina COVID-19 krizės padarinius, visą žemyną sukrėtė dramatiški įvykiai Ukrainoje . Europos Komisijos vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager teigė, kad „Europos pramonė turi mažinti vienašalę priklausomybę nuo kitų. Be to, turime apsaugoti vidaus rinką nuo išorės poveikio, ar tai būtų ją iškraipančios užsienio subsidijos, ar užsienio šalių vyriausybių bandymai imtis prievartos.“

Daugumos kalbėtojų nuomone, šis konfliktas yra dar vienas rimtas argumentas toliau siekti žaliųjų tikslų, nors keletas teigė, kad žaliuosius tikslus reikėtų persvarstyti, arba net prognozavo, kad Europoje bus vėl pradėtos naudoti anglys. „Nauji veiksniai, pavyzdžiui, infliacija, skolos, gynyba ir energetika, visiškai keičia pramonės strategiją, kurią turėtume įgyvendinti. Mūsų naujas prioritetas turi būti strateginis savarankiškumas ir gynyba“, – primygtinai teigė EP narys Carlo Calenda.

Be to, Prancūzijos ekonomikos, finansų ir gaivinimo priemonių ministerijos Įmonių reikalų generalinis direktorius Thomas Courbe nurodė, kad perėjimas prie tvariosios energijos suteikia galimybę modernizuoti Europos pramonės pagrindus. Dvejopa pertvarka turi skatinti sąžiningas ir socialiai teisingas darbo vietų kūrimo sąlygas, laikantis principo „nė vieno nepalikti nuošalyje“. „Reikėtų siekti kiek įmanoma ir kuo mažesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąnaudomis sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, – pridūrė EESRK nuomonės „Naujos Europos pramonės strategijos atnaujinimas“ pranešėja Sandra Parthie. < style="color:blue">Updating the new industrial strategy.

Galiausiai už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Breton pabrėžė, kad augančios geopolitinės įtampos laikais itin svarbu skatinti kurti Europos Sąjungos ir visų jos pramonės šakų darnos viziją. (gb/dm)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė konferenciją Kartu kurti Europą. Šios konferencijos, surengtos besibaigiant Konferencijai dėl Europos ateities, tikslas buvo apibendrinti Komiteto iki šiol atliktą darbą ir aptarti dabartinę padėtį, būsimus iššūkius ir ateities siekius.

Diskusijas pradėjusi EESRK pirmininkė Christa Schweng kalbėjo apie pastaruosius įvykius Ukrainoje ir atsakė į pirmąjį klausimą, ar dabar tinkamas laikas kalbėti apie Europos ateitį.

„Esame agresijos prieš Ukrainą ir jos tautą liudytojai ir šie įvykiai rodo, kad būtina kuo skubiau stiprinti Europos projektą ir tokias pamatines Europos vertybes kaip taika, laisvė ir demokratija“,  – sakė Ch. Schweng.

Komiteto pirmininkė pabrėžė, kad renginys yra svarbus tuo, kad galima sužinoti, kur esame dabar, ir įvertinti tai, kas įvyko per pastaruosius keletą mėnesių.

EESRK vykdė informavimo veiklą ir organizavo renginius visose valstybėse narėse, kad užtikrintų teisingą atstovavimą įtraukiant darbdavius, darbuotojus ir visą organizuotą pilietinę visuomenę ir perduodant jų nuomonę Konferencijai dėl Europos ateities. Komitetas taip pat priėmė rezoliuciją Naujas naratyvas Europai ir paskelbė keletą idėjų Konferencijos interneto platformoje. 

Sakydamas baigiamąją kalbą Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų valstybės sekretorius Clément Beaune pareiškė: „Įgyvendinant piliečių pasiūlymus reikės diskusijų ir institucijų sprendimų, o EESRK taps sergėtoju, kuris užtikrins, kad šie procesai atitiktų jūsų lūkesčius.“

Veikdamas per savo ad-hoc grupę, taip pat kaip stebėtojas Konferencijos vykdomojoje valdyboje ir dalyvaudamas plenarinėse sesijose EESRK galėjo atlikti vis aktyvesnį vaidmenį Konferencijoje dėl Europos ateities. (ks)

Kovo 8 d. Tarptautinės moters dienos proga EESRK surengtą konferenciją „Moterys darbo rinkoje“ aptemdė karas Ukrainoje. Konferencijos dalyviai pagerbė nuostabias Ukrainos moteris už jų stiprybę, drąsą ir atsparumą.

Įžanginėje kalboje EESRK pirmininkė Christa Schweng atkreipė dėmesį į padidėjusią riziką Ukrainos moterims ir mergaitėms, kurios yra priverstos palikti savo šalį, tapti smurto aukomis.

Ad hoc grupės dėl lygybės pirmininkė, EESRK narė Maria Nikolopoulou taip pat pabrėžė: „Moterys, motinos, sutuoktinės įstrigo karo zonoje, daugelis jų pačios tampa kareivėmis, kitos bando pabėgti nuo žiaurių išpuolių. Prisijungiame prie pilietinės visuomenės, reikalaujančios nutraukti karą – visose šalyse“.

COVID-19 pandemija dar labiau padidino lyčių užimtumo atotrūkį ir prisidėjo prie smurto ir priekabiavimo darbe didėjimo.

Už lygybę atsakinga Komisijos narė Helena Dalli pranešė, kad Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje, kuri būtų privaloma visoms valstybėms narėms.

Dirbtinio intelekto sektoriuje moterys sudaro tik 16 proc. visų darbuotojų, todėl 84 proc. vyrų priima visus sprendimus ir užima vadovaujančias pozicijas. „Tai, kad šioje pramonės šakoje nėra moterų, reiškia, kad visą ateities pasaulį formuoja vyrai, o jų mąstymas gali būti šališkas“, – pasakė Christa Schweng.  (at)

2022 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) kartu su Europos Komisija, Europos regionų komitetu, COPA-COGECA ir IFOAM Organics Europe drauge organizuos ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų konkursą, kuriame norima atkreipti dėmesį į laimėjimus ir apdovanoti geriausius ir inovatyviausius ES ekologinės gamybos vertės grandinės subjektus.

#EUOrganic apdovanojimai bus teikiami 7 kategorijose, o iš viso numatyti 8 apdovanojimai geriausiam:

1. ekologiniu ūkininkavimu besiverčiančiam (-iai) ūkininkui (-ei);
2. ekologiškam regionui;
3. ekologiškam miestui;
4. ekologiją puoselėjančiam regionui;
5. ekologiškai mažajai ar vidutinei įmonei;
6. ekologiškų maisto produktų mažmenininkui;
7. ekologiškam restoranui.

EESRK, jau daugelį metų raginęs vykdyti tvaresnę ir visapusiškesnę maisto politiką ES, bus atsakingas už tris apdovanojimus: geriausios ekologiškos MVĮ, geriausio ekologiškų produktų mažmenininko ir geriausio ekologiško restorano. Paraiškos formą rasite čia. 

Paraiškas internetu bus galima teikti nuo 2022 m. kovo 25 d. iki birželio 8 d.; paraiškas peržiūrėti galėsite čia.

2022 m. rugsėjo 23 d., per ES ekologinę dieną, bus surengta ceremonija, kurios metu nugalėtojai galės pristatyti savo novatoriškus projektus ir jiems bus įteiktas nepiniginis apdovanojimas.

Bendroji informacija

Komisija iškėlė tikslą iki 2030 m. ekologiškai ūkininkauti ne mažiau kaip 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės. Norėdama paremti šį tikslą, 2021 m. kovo mėn. Komisija priėmė ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą. Šis veiksmų planas grindžiamas principu, kad norint skatinti ekologiškų produktų gamybą ir vartojimą, labai svarbu, kad visuomenė daugiau žinotų apie tokių produktų savybes ir naudą. Todėl veiksmų plane kaip viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti buvo numatyti kasmetiniai apdovanojimai. (mr)

Vasario 24 d. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pateikė savo nuomonę „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ EESRK pateikė konkrečių pasiūlymų, kaip padėti paspartinti energetikos pertvarką, kad iki 2030 m. ES galėtų iki bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Siekiant pakoreguotų 2030 m. tikslų, kaip siūloma Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje, regionai, bendruomenės ir atskiri asmenys visoje Europoje pajus nevienodą poveikį.

Sprendžiant šiuos susirūpinimą keliančius klausimus EESRK rekomenduoja Europos Komisijai parengti detalizuotą žemėlapį, parodantį, kokį poveikį užimtumui ir įgūdžiams pertvarka daro įvairiose šalyse, regionuose ir sektoriuose, įskaitant subrangovus ir galutines vertės grandinės grandis.

Turime sukurti modelį, kuris užtikrintų ekonomikos klestėjimą, tvarumą ir konkurencingumą. Būtent dėl šios priežasties EESRK rekomenduoja atlikti visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pateiktų Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje, konkurencingumo patikrą, siekiant tinkamai suprasti visą jų poveikį įmonėms.

Socialiniai partneriai ir pagrindinės pilietinės visuomenės organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį ir turi dalyvauti tiek Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio planavimo, tiek įgyvendinimo etapuose.

Todėl Cilian Lohan pabrėžė, kad „EESRK pritaria trišalių teisingos pertvarkos komisijų steigimui, kad regionų valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos galėtų dalyvauti įgyvendinant nacionalinius ir regioninius teisingos pertvarkos planus“.

Klimato kaitos problemos sprendimas darys didžiulį finansinį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį. „Todėl turime užtikrinti, kad Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys taptų svarbiu postūmiu, o ne kliūtimi siekiant neutralaus poveikio klimatui ekonomikos Europoje iki 2050 m.“, – pažymėjo Stefano Mallia. (mr)

Neatidėliotinos priemonės, kurių imasi viešosios institucijos ypatingomis aplinkybėmis, visada turėtų būti itin proporcingos, aiškiai nustatytos trukmės ir atidžiai stebimos. 2022 m. vasario 23 d. vykusioje EESRK plenarinėje sesijoje kalbėjusios EESRK pirmininkė Christa Schweng ir už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová išdėstė savo tvirtą poziciją šiuo klausimu.

Atsižvelgdama į COVID-19 krizę ir daugelio ES valstybių narių įvestą nepaprastąją padėtį siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir šiuo tikslu apribojant kai kurias pagrindines teises ir laisves, C. Schweng pažymėjo: „Pandemija yra mūsų visuomenės ir demokratijos išbandymas. Pagrindinių teisių, teisinės valstybės ir demokratijos požiūriu EESRK labai svarbu, kad padėtis būtų atidžiai stebima. Mes ypač gerai įsiklausėme į pilietinės visuomenės veikėjų nuomonę apie krizės pasekmes, iššūkius ir išėjimo iš krizės strategijas. COVID-19 krizę ES turi įveikti sustiprinusi savo bendras vertybes.“

V. Jourová pabrėžė, kad COVID-19 pandemija visa jėga parodė gyvybinę mūsų pagrindinių teisių ir demokratinių vertybių svarbą kasdieniam gyvenimui ir tai, kad jų negalima laikyti savaime suprantamu dalyku: „Iš sveikatos krizės išmokome vieną svarbią pamoką – pandemijai įveikti būtinų priemonių neturi būti imamasi demokratinių vertybių ir pagrindinių teisių sąskaita. Todėl imantis su COVID-19 susijusių priemonių reikia būti budriems ir ginti mūsų pagrindines teises ir bendras vertybes.“

EESRK pozicija dėl COVID-19 poveikio pagrindinėms teisėms, teisinės valstybės principui visoje ES ir demokratijos ateičiai išdėstyta nuomonėje, kurią pristatė EESRK Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės grupė, o parengė José Antonio Moreno Díaz ir Cristian Pîrvulescu. Plenarinės asamblėjos priimtame dokumente Komitetas pažymi, kad COVID-19 krizei įveikti būtinos specialios priemonės turėtų būti išimtinės ir ribotos trukmės, jos neturėtų prieštarauti teisinės valstybės principui ir kelti pavojaus demokratijai, valdžių padalijimo principui ir pagrindinėms Europos piliečių teisėms. (mp)

Žalinant jūrų ir vidaus vandenų transportą, reikia atsižvelgti į žmonių, gyvenančių ir dirbančių netoli laivybos kelių ar uostų, sveikatą ir gyvenimo kokybę. Tai pagrindinė Pierre’o Jeano Coulono parengtos EESRK nuomonės, kuri buvo priimta Komiteto vasario mėn. plenarinėje sesijoje, mintis.

Šiame dokumente EESRK nagrinėja socialinį vietos ir regionų jūrų transporto klausimų aspektą ir pateikia rekomendacijų, itin svarbių būsimam mėlynosios ekonomikos stiprinimui ir papildančių kitų dviejų neseniai priimtų nuomonių („FuelEU Maritime“ (TEN/751) ir NAIADES III (TEN/752)) išvadas.

Kalbėdamas plenarinėje sesijoje Pierre’as Jeanas Coulonas teigė, kad „turime laikytis novatoriško ir tvaraus požiūrio, kuris apimtų ir žalinimo, ir sveikatos tikslus. Galutiniam tikslui pasiekti jūrų transporto srityje reikalingas glaudus bendradarbiavimas su visais jūrų klasterio ir tiekimo grandinės suinteresuotaisiais subjektais. Be to, glaudus bendradarbiavimas reikalingas ir siekiant užtikrinti akivaizdžią įvairiarūšio transporto terminalų kūrimo naudą, tokiu būdu sudarant galimybes vystyti vidaus vandenų transportą miestuose ir gerinti gyvenimo kokybę“.

Jūrų transportas sudaro apie 75 proc. ES krovininio transporto. Todėl taikant integruotą požiūrį itin svarbu užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos aspektų pusiausvyrą. Uostų direkcijos ir transporto srities suinteresuotieji subjektai turėtų bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir iš naujo apsvarstyti miestų, uostų ir transporto rūšių sąsajas.

Kiti klausimai, kuriuos reikia spręsti, yra darbuotojų mokymas, įdarbinimo perspektyvos, nevienodas požiūris į vyrus ir moteris ir esminės darbo vietų skaitmeninimo ir automatizavimo nulemtos permainos. (mp)

EESRK ir Ekonomikos ir finansų reikalų GD surengė internetinę konferenciją dėl ES ekonomikos valdymo sistemos, susijusią su viešomis diskusijoms šiuo klausimu. Renginio tikslas – įtraukti pilietinę visuomenę, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl ekonomikos valdymo sistemos ateities.

Konferenciją pradėjo EESRK pirmininkė Christa Schweng, kuri pareiškė: „Užuot galvoję, kaip grįžti prie įprasto gyvenimo, kurkime patikslintą ir subalansuotą į gerovę orientuotą ekonomikos valdymo sistemą.“ Ji taip pat pabrėžė, kad reikia įtraukti visus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Už ekonomiką atsakingas Komisijos narys Paolo Gentiloni pareiškė, kad „pasiekti susitarimą iki 2023 m. nebus lengva užduotis, tačiau turime pasinaudoti šia unikalia galimybe suderinti mūsų fiskalines taisykles su stipraus, tvaraus ir integracinio augimo Europoje siekiu“. Po to Europos Parlamento narė Margarida Marques pristatė EP ataskaitą dėl makroekonominės teisinės sistemos peržiūros, tada buvo surengta diskusija. Konferencijos pabaigoje buvo aptarta, kaip atnaujinta ekonomikos valdymo sistema galėtų padėti išspręsti investicijų trūkumo siekiant įgyvendinti dvejopą pertvarką problemą. EESRK pranešėja Dominika Biegon pristatė nuomonę savo iniciatyva „ES fiskalinės sistemos pertvarkymas siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo ir teisingos pertvarkos“. (tk)

Naujuoju EESRK komunikacijos ir tarpinstitucinių ryšių direktoriumi tapo Alexander Kleinig. A. Kleinig karjerą pradėjo Europos Parlamente 1996 m. kaip Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto administratorius. 2005 m. jis pradėjo dirbti Europos Parlamento Komunikacijos GD lankytojų centro projektų vadovu, o 2011–2018 m. jis įsteigė Parlamentariumą ir jam vadovavo.

„Esu sužavėtas diskusijų kokybės lygiu ir Komiteto darbuotojų profesionalumu. Visi mano sutikti kolegos dirba su atsidavimu, pasididžiavimu ir entuziazmu. Taip pat nuoširdžiai džiaugiuosi, kad D departamento darbuotojai mane priėmė labai draugiškai. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti savo pirmtakei Eleonorai Di Nicolantonio, kuri anksčiau taip gerai vadovavo departamentui.“