Į 2025 m. kovo 17–20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto surengtą Pilietinės visuomenės savaitę iš visos Europos suvažiavo daugiau kaip 800 dalyvių, atstovavusių piliečių organizacijoms ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant jaunimo organizacijas, NVO ir žurnalistus. Įžanginėje sesijoje buvo kalbama apie teisiniais veiksmais užtikrinamą pilietinės erdvės apsaugą, dar kartą patvirtinant pagrindinį pilietinės visuomenės vaidmenį: reikalauti valdančiųjų atskaitomybės, užmegzti ryšius, remti socialinį atsparumą ir suteikti balsą tiems, kurių pernelyg dažnai nepaisoma.

2025 m. Pilietinės visuomenės savaitės tema buvo Sanglaudos ir dalyvavimo stiprinimas poliarizuotoje visuomenėje. Šiame renginyje, kurio pagrindiniai akcentai buvo trys iniciatyvos, būtent Ryšių grupės podiumo diskusijos, Europos piliečių iniciatyva ir Pilietinės visuomenės apdovanojimas, buvo siekiama:

• apsvarstyti, kaip galima kovoti su didėjančia poliarizacija, kurią pastaraisiais metais sustiprino finansų krizės, klimato kaitos ir augančios pajamų nelygybės poveikis;
• pabrėžti, kad šiomis aplinkybėmis pilietinė visuomenė gali atlikti itin svarbų vaidmenį;
• parengti pilietinės visuomenės sprendimų ir reikalavimų rinkinį ES politikos formuotojams, siekiant padėti sumažinti Europos poliarizaciją stiprinant visuomenės sanglaudą ir demokratinį dalyvavimą svarbiausiose visuomeninio gyvenimo srityse.

Savo įžanginėje kalboje EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė: „Pilietinė visuomenė turi priimti šį iššūkį. Dalyvavimas, dialogas ir solidarumas – tai ne tik idealai, bet ir atsparios bei vieningos Europos pagrindas. Susirinkę į Pilietinės visuomenės savaitę dar kartą patvirtinkime, kad esame įsipareigoję siekti įtraukties ir aktyvaus pilietiškumo. Stipri demokratija priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo visų žmonių dalyvavimo.“

Londono Sent Džordžo universiteto politikos ir socialinių mokslų profesorė Albena Azmanova, kuri skaitė pagrindinį pranešimą, kalbėjo apie didėjantį ekonominį nesaugumą, su kuriuo susiduria dauguma žmonių – ji tai vadino „nesaugumo epidemija“. A. Azmanova paaiškino, kaip pilietinė visuomenė gali tapti pagrindiniu veiksniu pasiekiant proveržį didelio nesaugumo laikais.

„Didžiulis ekonominis nesaugumas išsekino daugumos žmonių valią kovoti. Tačiau ryžto kovoti turi pilietinė visuomenė. Jos aktyvistai jaučia vidinį pašaukimą šalinti konkrečius sopulius. Jie įkūnija demokratiją savo veiksmais ir darbais“, – kalbėjo ji.

Kaip pasakė Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Younous Omarjee, „šiais stiprėjančio individualizmo laikais pilietinė visuomenė turi tapti žmones vienijančiąja jėga ir užtvaru prieš vis plačiau plintančias kraštutinių dešiniųjų pažiūras".

Itin svarbų NVO vaidmenį užtikrinant socialinį atsparumą ir šių organizacijų teikiamą paramą pažeidžiamoms ir sunkiai pasiekiamoms grupėms taip pat pabrėžė ES pirmininkaujančios Lenkijos pilietinės visuomenės reikalų ministrė Adriana Porowska. Ji papasakojo apie Lenkijos patirtį, kaip pilietinė visuomenė užtikrina nacionalinį atsparumą.

EESRK ryšių su Europos pilietinės visuomenės tinklais grupės bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi pabrėžė, kad šūkis „suvienijusi įvairovę“, kuriuo ES labai didžiuojasi, tampa realybe vietos bendruomenėse. Tačiau ji paminėjo, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir NVO dabar yra puolamos, nes pradėta abejoti jų finansavimu ir vaidmeniu. „Pilietinės visuomenės organizacijos negali veikti neturėdamos išteklių. Mums reikia institucijų, kurios gintų pilietinę visuomenę, taip pat teisinės apsaugos pilietinei erdvei, kad visuomenė išliktų darni ir suvienyta įvairovėje.“