Pateikė Nicolas Gros-Verheyde

Kovo 6 d. specialiajame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė planą „ReArm Europe“. Jam pritarė visos 27 valstybės narės. Jame pateikti penki pagrindiniai pasiūlymai. Jie, be abejonės, įdomūs, tačiau taip pat verti tolesnių diskusijų.

Pirmasis pasiūlymas – užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto lankstumą.

Komisija siūlo aktyvuoti Stabilumo ir augimo pakto nukrypti leidžiančią išlygą, kuri leistų valstybėms narėms padidinti išlaidas gynybai 1,5 proc. BVP nerizikuojant pradėti perviršinio deficito procedūros. Kiek tikimasi sutaupyti? „Beveik 650 mlrd. eurų“ per ketverius metus. Ursula von der Leyen teigia, kad Europa turi „gerokai padidinti savo išlaidas gynybai“.

Antrasis pasiūlymas – parengti naują skolinimo gynybai priemonę.

Ši priemonė būtų 150 mlrd. EUR vertės. Ji būtų finansuojama paskolomis iš ES biudžeto pagal sistemą, panašią į makrofinansinės pagalbos sistemą. Ją ketinama naudoti prioritetinėse srityse, kuriose esama didelių trūkumų: oro ir priešraketinės gynybos (Vokietijos iniciatyva „Europos dangaus skydas“), artilerijos sistemų, raketų ir amunicijos, bepiločių orlaivių ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų, strateginių įgalinančių priemonių, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos (įskaitant susijusią su kosmosu), karinio mobilumo, kibernetinės erdvės, dirbtinio intelekto ir elektroninės kovos srityse.

Siekdama paspartinti šį procesą, Komisija siūlo taikyti Sutarties 122 straipsnį: išskirtinėmis aplinkybėmis tam tereikia valstybių narių pritarimo ES Taryboje, o Europos Parlamentas apie tai tik informuojamas. Taip apeinamas demokratinis procesas ir toks žingsnis gali būti ginčytinas. Europos gynybos stiprinimo planas buvo patvirtintas Versalio aukščiausiojo lygio susitikime 2022 m. kovo mėnesį, t. y. prieš trejus metus! Atrodo, kad sudėtinga pagrįsti, kodėl šis planas vadinamas „skubiu“.

Trečiasis pasiūlymas – pasinaudoti regionų lėšomis.

Komisija tvirtina, kad trumpuoju laikotarpiu Europos Sąjunga su Europos biudžetu „gali padaryti daugiau“. Ji galėtų perskirstyti tam tikrų biudžeto išlaidų kategorijų lėšas. Ji siūlo suteikti valstybėms narėms galimybę „pasinaudoti sanglaudos politikos programomis gynybos išlaidoms didinti“ ir nori „palengvinti savanoriškų pervedimų į kitus ES fondus, skirtus gynybai, procesą“.

Taip iš esmės apkarpomas dabartinis daugiametis biudžeto planas (2021–2027 m.). Kyla klausimas, ar dėl gynybos turėtume aukoti socialinę ar regioninę sanglaudą? Dėl to galima ginčytis.

Be to, būtų galima dar labiau sutelkti strateginių technologijų STEP platformą, ją pradedant taikyti visoms gynybos sektoriaus technologijoms. Dar viena galimybė, pasak Komisijos, yra sušvelninti esamus apribojimus, pavyzdžiui, konkurencijos taisykles arba išankstinio finansavimo ir bendro finansavimo taisykles.

Ketvirtasis pasiūlymas yra susijęs su EIB paskolomis.

Europos investicijų bankas (EIB) ir jo akcininkai (valstybės narės) ne kartą išreiškė savo nepritarimą tolesniam skolinimui tik kariniam sektoriui, pirmenybę teikdami dvejopam lėšų panaudojimui. Todėl Komisija primygtinai reikalauja pakeisti EIB politiką.

Penktasis pasiūlymas – sutelkti privatųjį kapitalą.

Tikslas – suteikti gynybos bendrovėms „kuo geresnes galimybes pasinaudoti kapitalu ir finansavimu“, nes tai yra nuolatinė šios pramonės problema. Šią idėją reikėtų įtraukti į komunikatą dėl Santaupų ir investicijų sąjungos.