Sanglaudos politika yra labai svarbi po COVID-19 kuriant naują Europos Sąjungos viziją, grindžiamą klestėjimu, įtrauktimi ir aplinkos tvarumu; į šią viziją visapusiškai turi būti įtraukta organizuota pilietinė visuomenė. Tokią žinią siunčia EESRK pirmininkė Christa Schweng, kuriai rugsėjo mėn. EESRK plenarinėje sesijoje pritarė už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira.

Kadangi nuo pat COVID-19 krizės pradžios sanglaudos politikos priemonėmis buvo naudojamasi ieškant sprendimų ekstremaliosios situacijos metu, 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu jos toliau turėtų būti taikomos siekiant spręsti žmonių, valstybių narių, regionų, miestų ir tarp jų esančias problemas ir nelygybę, nes pandemijos metu padėtis pablogėjo.

„Sanglaudos politika atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant subalansuotą ekonomikos gaivinimą nieko nepaliekant nuošalyje. Partnerystės su pilietinės visuomenės organizacijomis principas sudaro šios politikos DNR, todėl norėtume, kad šis principas būtų taikomas ir priemonei „NextGenerationEU“, ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Sanglaudos politika taip pat turėtų būti mažiau biurokratiška, labiau skaitmenizuota ir veiksmingesnė“,– sakė Ch. Schweng.

E. Ferreira atkreipė dėmesį į tai, kad COVID-19 krizė dar labiau išryškino buvusius skirtumus ir atvėrė naujų, skaudžiausiai paliesdama priešakinėse gretose dirbusius darbuotojus, pažeidžiamus asmenis, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius, tuos, kurių galimybės naudotis paslaugomis buvo ribotos ir tuos, kurie labiausiai nukentėjo dėl karantino, pavyzdžiui, moterys ir jaunimas: „mūsų Sąjunga yra tiek stipri kiek stipri yra silpniausia jos grandis. Kova su nelygybe ir jos mažinimas yra būtina stiprios ir klestinčios Europos sąlyga. Socialinis teisingumas ir įtraukumas turi sudaryti mūsų ekonomikos gaivinimo pagrindą. Socialinių problemų negalėsime išspręsti nesumažinę teritorinės ir regioninės nelygybės. Turime atsižvelgti į tai, kur gyvena žmonės.“ (mp)