Nuolatiniai ES valstybių narių vidaus politikos prioritetų pokyčiai yra pagrindinė kliūtis, trukdanti laiku įgyvendinti transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) projektus, o tokia situacija verčia abejoti, ar pavyks pagrindinį tinklą sukurti iki 2030 m. Toks perspėjimas nuskambėjo per EESRK liepos mėn. plenarinę sesiją priimtame Alberto Mazzolos informaciniame pranešime Transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) 2013-2020 m. gairių vertinimas.

Pagrindinės TEN-T projektų įgyvendinimą užbaigti trukdančios kliūtys yra ne vien nacionalinių politinių prioritetų pasikeitimai, kurie daro ypač didelį poveikį tarpvalstybinės svarbos projektams, bet ir piliečių ir kitų suinteresuotųjų subjektų pasipriešinimas. Tai rodo, kad yra rimtų su TEN-T politika susijusių socialinių ir ekonominių problemų tais atvejais, kai reikia atsižvelgti į pilietinės visuomenės poreikius, nes tik tokiu atveju, jeigu iš pat pradžių bus įtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos ir su jomis bus tariamasi, bus galima tinkamai tęsti darbą ir pašalinti projekto įgyvendinimo kliūtis.

Per plenarinės sesijos metu vykusią diskusiją A. Mazzola pareiškė: „Mes pritariame suinteresuotųjų subjektų abejonėms, ar pavyks iki 2030 m. užbaigti kurti pagrindinį tinklą, tačiau manome, kad šis tikslas yra svarbus siekiant paskatinti valstybes nares labiau stengtis, ir tikime, kad keletą didelių tarpvalstybinių projektų iki tos datos užbaigti įmanoma. Pilietinės visuomenės dalyvavimas ir koridorių bei projektų vystymo stebėsena yra būtini, jeigu norima, kad projektai būtų įgyvendinti tinkamiausiai. Kai toks dalyvavimas ir stebėsena vyksta pradiniu etapu, vykdant plačias informacines kampanijas, projektų įgyvendinimas vyksta gana sėkmingai, o kitu atveju, kyla stiprus dalies gyventojų pasipriešinimas.“ (mp)