2020 m. kovo mėnesį pradėjome suvokti, kad COVID-19 pandemija yra ne tik sveikatos krizė – ji paveiks daug mūsų gyvenimo aspektų. Asociacijoms ir aktyvistams taip pat tapo akivaizdu, kad savo įprastame darbe susidursime su naujais iššūkiais. Susidariusi padėtis pasirodė esanti netgi blogesnė, nei tikėtasi.

2020 m. gegužės mėn. suorganizavome „virtualų kokteilių vakarėlį“. Po dviejų mėnesių karantino ir virtualaus darbo nusprendėme susitikti ir pasidalyti savo pirminėmis mintimis apie šį laikotarpį.

Keletą valandų vyko karštos diskusijos su kolegomis iš Europos pilietinio forumo – tarptautinio tinklo, iš 27 Europos šalių subūrusio daugiau kaip 100 asociacijų ir NVO, kurios aktyviai veikia pilietinio ugdymo, žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos gynimo srityse. Nors dalyviai žvelgė iš savo nacionalinės perspektyvos, vis dėlto išvados buvo panašios.

Remdamiesi šiomis diskusijomis sudarėme tokį įgytos patirties pavyzdžių sąrašą:
Pirma. Mūsų saugumas priklauso nuo kitų žmonių saugumo.
Visuotinė sveikatos ir socialinė apsauga reikalinga kiekvienam asmeniui tiek mūsų visuomenėje, tiek ir visame pasaulyje.

Antra. Visi esame pažeidžiami ir mūsų likimai yra susipynę.
Solidarumas, lygybė, teisės ir priežiūra turi būti tarptautinių santykių ir žmonių kasdienio gyvenimo pagrindas.

Trečia. Bendra gerovė egzistuoja.
Viešosios institucijos turi tarnauti ne konkretiems interesams, o bendrai gerovei ir ją ginti bei užtikrinti.

Ketvirta. Demokratija yra pagrindinė antivirusinė priemonė, kurios mums visiems reikia.
Viešąją gerovę padeda užtikrinti piliečių informuotumas ir jų dalyvavimas, patikima informacija, vieši tyrimai ir švietimas, taip pat skaidrios institucijos.

Penkta. Pasaulinė rinkos sistema patyrė fiasko.
Turime perkelti gamybą, įgyvendinti žiedinę ekonomiką ir užtikrinti visuotines bazines pajamas visiems.

Šešta. Esame Žemės sergėtojai, o ne jos savininkai.
Gamtai naudingas mūsų karantinas, taip ji gali atsigauti nuo mūsų padarytos žalos. Turime atstatyti aplinkosauginį teisingumą pasaulyje.

Septinta. Tikrieji didvyriai yra ypatingos svarbos darbuotojai. Moterys yra priešakinėse gretose.
Socialinėje hierarchijoje būtina pripažinti moterų indėlį. Tos, kurios yra nematomos, turi galėti visapusiškai naudotis savo teisėmis.

Aštunta. Būtina lėtinti tempą.
Karantinas privertė mus visą dėmesį skirti socialiniams ryšiams, kantrumui ir atjautai – šias vertybes turime puoselėti ir ilguoju laikotarpiu.

Devinta. Mums reikia žmogiškojo, socialinio ir ekologinio saugumo.
Įsipareigojame siekti teisingo ekonomikos atsigavimo ir pertvarkos savo šalyje, Europoje ir visame pasaulyje.

Dešimta. Ateitis turi būti kitokia nei praeitis.
Turime pasimokyti iš šios įgytos patirties ir veikti kartu.

Ar turėsime galimybę po krizės dar labiau pasimokyti? Ar sugebėsime krizę paversti nauja galimybe?
Tvirtai tikiu, kad ateitis turi būti kitokia.