Naujoje nuomonėje EESRK teigia, kad reikia stiprinti visą puslaidininkių vertės grandinę, įskaitant galutinius gamybos etapus, kuriuose COVID-19 taip pat atskleidė kritines spragas.

Birželio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuomonių rinkinį dėl iniciatyvos „Europos lustų aktas“. EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, kaip apskritai labai gerą iniciatyvą, skirtą COVID 19 pandemijos metu patirtoms kliūtims šalinti, tačiau pabrėžia, kad tam tikrose srityse Komisija turėtų siekti daugiau. 

EESRK visų pirma mano, kad norint pasiekti Europos pramonės strateginį atsparumą, reikia atsižvelgti į visą puslaidininkių sektorių: Komisijos principo „nuo laboratorijos iki gamyklos“ nepakanka, nes vertės kūrimo grandinė nesibaigia gamyba“, – pabrėžia Heiko Willems, EESRK nuomonės dėl Europos lustų akto pranešėjas.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad paskutiniai gamybos etapai – pakavimas, bandymai ir surinkimas – nėra visapusiškai aptarti. „Europos produkcija kartais siunčiama pakuoti į Pietryčių Aziją, o paskui gabenama atgal į Europą: tai nėra tinkamas požiūris į strateginį savarankiškumą, matant pavojus, su kuriais susidūrėme pastaraisiais metais“, – sako Dirk Bergrath, EESRK nuomonės dėl Europos puslaidininkių ekosistemos (Chips Act) pranešėjas.

Kartu svarbu, kad Europa išliktų atvira, nes lustų sektorius yra viena iš labiausiai globalizuotų vertės grandinių pasaulyje. Sukurti uždarą vertės grandinę ekonominiu požiūriu būtų nenaudinga. EESRK mano, kad reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp Europos pajėgumų didinimo ir partnerystės su bendraminčiais tarptautiniais partneriais. 

Siekdama sumažinti puslaidininkių trūkumą, ES turi išspręsti keletą svarbių klausimų: žaliavų prieinamumas, galimybė naudotis mokslinių tyrimų ir plėtros infrastruktūra, intelektine nuosavybe ir technologinėmis žiniomis ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas. Šiam tikslui pasiekti būtinos didelės investicijos ir viešojo sektoriaus parama. Komisija planuoja ateinančiais metais surinkti 43 mlrd. EUR. Tačiau didelė šio biudžeto dalis jau skirta kitoms programoms, pavyzdžiui, programai „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programai, ir bus tik perskirstyta. 

„Kur yra nauji pinigai pramonei?“ – klausia Stoyan Tchoukanov, EESRK nuomonės dėl Lustų bendrosios įmonės pranešėjas. „Palyginkime šiuos skaičius su JAV, kurios 2021–2026 m. investuoja 52 mlrd. JAV dolerių, ir Kinija, siekiančiomis iki 2025 m. sutelkti 150 mlrd. JAV dolerių. Net tokia mažesnė šalis kaip Korėja iki 2030 m. planuoja investuoti 450 mlrd. JAV dolerių.“ 

ES turės rasti papildomų viešųjų lėšų, todėl EESRK ragina Komisiją patikslinti savo investicijų planus. Taip pat reikės padidinti privačias investicijas, kad būtų surinkta 43 mlrd. EUR. 

Komisija atveria duris valstybės pagalbai iki 100 proc. finansavimo trūkumo „pirmiesiems tokio pobūdžio“, t. y. Europoje dar neegzistuojantiems įrenginiams, siekiant remti technologijų segmentus, kurie yra ypač pažeidžiami dėl geopolitinių problemų ar strateginės svarbos. 

Trys pranešėjai sutinka, kad „jei Europa bus labai priklausoma ir stokos pajėgumų tose srityse, kuriose turi būti stipri, projektai taip pat turės būti finansuojami viešosiomis lėšomis, tačiau 100 proc. valstybės pagalbos atveju kyla pavojus, kad bus finansuojamas projektas, kuris iš tikrųjų nėra tvarus.“ Tokių įrenginių gyvybingumą būtina užtikrinti bent vidutinės trukmės laikotarpiu, vengiant lenktyniavimo dėl subsidijų, nesukuriant perteklinių pajėgumų ir rinkos iškraipymų.