EESRK info klausimas: Koks turėtų būti jaunimo vaidmuo įgyvendinant žaliąją pertvarką?

Nicoletta Merlo: „Įgyvendinant žaliąją pertvarką jaunimas gali ir turi atlikti labai svarbų vaidmenį dėl mažiausių dviejų priežasčių. Pirmiausia, negalime pamiršti, kad šiuo metu politinių lyderių priimamų sprendimų klimato kaitos ir aplinkosaugos klausimais poveikį visų pirma pajus jaunimas ir ateities kartos, todėl jie turi teisę pareikšti savo nuomonę.

Kitas svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti yra tai, kad jaunoji karta jautriausiai reaguoja ir puikiai suvokia, kad būtina spręsti žaliosios pertvarkos uždavinį ir imtis veiksmų aplinkos tvarumui pasiekti. Pastaraisiais metais visoje Europoje susitelkė daug jaunuolių kovos su klimato kaita veiksmams. Vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu atsirado daug jaunimo aplinkosaugos ir socialinių judėjimų, kurie rengia demonstracijas ir iš vyriausybių bei politikų reikalauja apčiuopiamų aplinkos apsaugos ir poveikio klimatui neutralizavimo priemonių.

Nors vis labiau pripažįstamas jaunimo vaidmuo kuriant tvaresnį, įtraukesnį ir žalesnį pasaulį ir nors 2022 m. buvo paskelbti Europos jaunimo metais, akivaizdu, kad jaunimui vis dar nelengva būti išgirstam ir rasti savo vietą sprendimų priėmimo procese. Kalbame ne tik apie žaliąją pertvarką.

Mano nuomone, jaunimo organizacijoms reikėtų suteikti galimybę institucijoms išdėstyti savo nuomonę sistemingai ir struktūruotai, ne tik kartas nuo karto, kad būtų galima kompetentingai ir prasmingai prisidėti prie sprendimų priėmimo visais lygmenimis ir įgyvendinti su aplinkos tvarumu susijusias idėjas ir projektus.

To siekiant, institucijos pirmiausia turėtų taikyti jaunimo testą, jaunimo organizacijoms suteikti pakankamą (ir struktūruotą) finansinę paramą ir sistemingai įvertinti investicijų ekonominį, politinį ir socialinį poveikį jaunajai kartai, leidžiant jai aiškiai suprasti kaip ir kokiu mastu viešoji politika daro teigiamą poveikį jaunimo gyvenimui.

Kiti du svarbūs svarstytini aspektai, kurie yra susiję su jaunimo vaidmeniu įgyvendinant žaliąją pertvarką, yra švietimas ir užimtumas.

Atsižvelgiant į ekstremaliąją klimato ir aplinkos situaciją, švietimas darnaus vystymosi klausimais turėtų tapti mokyklų prioritetu. Vaikų švietimas tvarumo ir aplinkos apsaugos klausimais turėtų prasidėti ankstyvajame amžiuje ir tęstis iki mokyklos baigimo. Būtina taikyti tarpsektorinį požiūrį ir suteikti teorinių ir praktinių įgūdžių, įskaitant perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką būdų taikymą ir profesinę pameistrystę. Taip pat svarbu mokytis visą gyvenimą, nes ekologinės pertvarkos sėkmė priklausys nuo mokyklų gebėjimo bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis užklasinėje veikloje, visų pirma su jaunimo organizacijomis ir organizuota pilietine visuomene, siekiant didesnio piliečių informuotumo ir dalyvavimo.

2023-ieji yra paskelbti Europos įgūdžių metais, o pertvarka neįmanoma be įgūdžių. Labai svarbu suteikti jaunimui įgūdžių valdyti inovacijas, kurias skatina žalioji pertvarka, neišvengiamai daranti ir darysianti didelį poveikį darbo pasauliui. Todėl būtina investuoti į mokymo ir mokymosi praktiką darbo sąlygomis, ypač kokybiškos pameistrystės ir stažuočių forma.

Žalioji pertvarka turi būti teisinga pertvarka, užtikrinanti darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą bei kokybiškas darbo vietas visiems, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Todėl labai svarbu, kad mokymo politika būtų integruota į pramonės politiką, suderinta su kitomis vystymosi strategijomis ir nuodugniai planuojama regionų ir vietos lygmenimis, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

Galiausiai, inovacijos yra labai svarbios, kad žalioji pertvarka pavyktų. Todėl nustatytiems tikslams pasiekti, svarbu, naudojant specialų mokymą ir paramą novatoriškiems projektams, taip pat užtikrinant pakankamą finansinę paramą, skatinti verslumo gebėjimų turintį jaunimą prisijungti prie inovacijų proceso.“