EESRK Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia

Komisijos pasiūlymas nėra išbaigtas. Jį reikia įtraukti į Konkurencingumo darbotvarkės ilgalaikę viziją.

2023 m. vasario 1 d. Europos Komisija pateikė savo pirmąjį atsaką į beprecedentį JAV prezidento Joe Biden‘o klimato kaitos dokumentų rinkinį, Infliacijos mažinimo aktą, Amerikos pramonei suteikiantį rekordinę 369 mlrd. USD subsidijų paramą. Šis pasiūlymas apima daug dalykų: nustatoma nuspėjama reguliavimo sistema, suteikiama prieiga prie finansavimo, numatoma tinkama kvalifikuota darbo jėga ir atviros prekybos darbotvarkė, tačiau po pirmojo vertinimo ES darbdaviai sutinka, kad, norint užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą, dar reikia daug nuveikti.

Visų pirma nederėtų pamiršti, kad kita žaliosios pertvarkos monetos pusė yra skaitmeninė pertvarka.

Antra, vertėtų nurodyti, kad vien subsidijų nepakaks. Tikroji Infliacijos mažinimo akto problema yra ne tik subsidijų suma, kuri iš tikrųjų yra mažesnė už ES biudžeto ir įvairių fondų teikiamą finansavimą, bet ir subsidijų derinimas su mažomis energijos kainomis JAV. Būtent dėl šių dviejų Infliacijos mažinimo akto veiksnių jis yra problemiškas Europai. O jei dar pridėsime palyginti mažą ES pramonės našumą – iš tiesų susiduriame su labai pavojinga padėtimi Europos ekonomikai. Subsidijos jau supriešino ES šalis ir galiausiai lems bendrosios rinkos susiskaidymą, kenksmingas varžybas ir susilpnins regioninę plėtrą.

Trečia, Komisijos planas, atrodytų, yra grindžiamas senamadišku principu „kas laimės?“. Jame minimas scenarijus, pagal kurį politikos formuotojai, remdamiesi konkretaus sektoriaus analize ir atsižvelgdami į visas tiekimo ir vertės grandines, nustatytų pramonės pajėgumų tikslus, taip pasirinkdami, kurioms įmonėms būtų teikiama reguliavimo ir finansinė parama. Terminas „švarių technologijų sektorius“ jau yra ginčytinas, nes žalioji pertvarka vykdoma visuose sektoriuose ir kuo įvairiausiose įmonėse.

Visi žinome, kad tikroji problema – konkurencingumas. Reikia skubiai vėl sustiprinti pozicijas, o perėjimas prie žaliosios ekonomikos suteikia mums tokią galimybę. Tačiau konkurencingumas ir darbo vietų kūrimas turi tapti gyvenimo būdu ir būti svarbiausiu mūsų politikos formavimo veiksniu. Todėl ES darbdaviai pasisako už konkurencingumo darbotvarkę.