EESRK sausio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK nariai su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola aptarė ES atsaką į geopolitinius iššūkius. Ji sutiko su EESRK pirmininkės Christos Schweng nuomone, kad šiuo sudėtingu metu itin svarbus konkurencingumas ir didesnis strateginis savarankiškumas.

R. Metsola išreiškė pagarbą Ukrainos žmones už jų drąsų pasipriešinimą Rusijos agresijai ir pabrėžė, kad Europos Sąjunga susitelkė kaip niekada, kad teiktų Ukrainai finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Ji pažymėjo: „Ukraina kovoja už demokratiją, laisvę ir teisingumą. Ji kovoja ir už mus.“

Kalbėdama apie 30-ąsias bendrosios rinkos metines, EP pirmininkė pabrėžė konkurencingumo svarbą: „Turime grįžti prie ekonomikos augimo ir sumažinti savo priklausomybę, tuo pat metu dėdami dvigubai daugiau pastangų, kad įgyvendintume žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Europa turi išnaudoti savo stipriąją pusę ir užtikrinti, kad mūsų aktyvi prekybos politika europiečiams atneštų kasdienės naudos.“

EESRK pirmininkė Christa Schweng atkreipė dėmesį į šiuos, jos manymu, ES žmonių ir įmonių klestėjimui būtinus aspektus: „Tai yra lemiama akimirka ir tik koordinuodami savo pastangas galime sėkmingai sukurti atsparesnę, teisingesnę ir tvaresnę ateitį nė vieno nepalikdami nuošalyje.“

Diskusijos metu taip pat paminėtas ES atsakas į išorės ekonominius veiksnius, pavyzdžiui, Amerikos infliacijos mažinimo aktą, Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir iškastinio kuro kainų nepastovumą, taip pat vidaus problemas, pavyzdžiui, dabartinį kvalifikuotos darbo jėgos stygių Europoje.

Diskusijoje atkreiptas dėmesys į svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį, kurį ji turi atlikti gerinant ES politiką ir jos įgyvendinimo būdus, ir į tai, kad europiečiai nori turėti svaresnį balsą ES reikaluose – tai liudija Konferencija dėl Europos ateities. (mt)

Saugumo europiečiams užtikrinimas, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių išsaugojimas – 2023 m. sausio–birželio mėn. Tarybai pirmininkaujanti Švedija didžiausią prioritetą skirs krizių valdymo priemonėms.

2023 m. sausio 25 d. plenarinės sesijos diskusijoje EESRK pirmininkė Christa Schweng Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei pažadėjo visapusišką Komitetą paramą: „Tai be galo sunkus metas imtis pirmininkavimo Tarybai, kai ES pasienyje vyksta žiaurus karas. EESRK palankiai vertina šiuos prioritetus atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, nes negalime leisti, kad nukentėtų mūsų saugumas ar mūsų vertybės. Mes palaikome Ukrainą.“

Švedijos ES reikalų ministrė Jessika Roswall pažymėjo, kad Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis ir organais, įskaitant EESRK, ir palaikyti artimus ryšius ir atvirą dialogą.

Kalbėdama apie pagrindinį pirmininkavimo laikotarpio prioritetą ji pabrėžė, kad „Švedijos pirmininkavimas prasideda Sąjungai susiduriant su istoriniais iššūkiais. Žiaurus Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir toliau vyraus Europos darbotvarkėje“.

Švedija sieks, kad Europa išliktų vieninga ir taptų žalesne, saugesne ir laisvesne, daug dėmesio skirdama:

• saugumui,
• konkurencingumui,
• žaliajai ir energetikos pertvarkai,
• demokratinėms vertybėms ir teisinei valstybei. (mp)

Šiemet minint ES bendrosios rinkos 30-metį, EESRK sausio mėn. plenarinėje sesijoje surengė diskusiją su Komisijos nare Margrethe Vestager, kurioje aptarė būdus, kaip įveikti tai, kas gali tapti didžiausiu iššūkiu ateinančiai kartai.

Bendroji rinka laikoma didžiausiu ES pasiekimu, tačiau tebesitęsiančios krizės, tokios kaip klimato kaita, COVID-19 ir karas Ukrainoje, parodė jos pažeidžiamumą nenumatytų sutrikimų atveju. Kaip galime ES įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką nepažeisdami laisvosios rinkos principų ir nepakenkdami Europos įmonių konkurencingumui? Komisija yra parengusi planą, kaip išspręsti šias problemas, ir paskelbs jį vasario mėnesį.

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK pasiūlė konkrečius būdus, kaip toliau plėtoti bendrąją rinką, ir rekomendavo sutelkti dėmesį į Europos konkurencingumą. EESRK pirmininkė Christa Schweng sakė: „Tik konkurencinga Europa gali užtikrinti gerovę ir klestėjimą, taip pat tvariai spręsti klimato ir aplinkosaugos problemas. Labai svarbu sudaryti ES įmonėms palankias sąlygas diegti naujoves, investuoti ir prekiauti, įskaitant vienodas sąlygas su užsienio konkurentais.

Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager pripažino, kad ES turi toliau plėtoti bendrąją rinką, ir priminė, kad „Europa būtų visai kitokia, jei prieš trisdešimt metų nebūtų sukurta bendroji rinka“.

Vienas iš svarbiausių diskusijų klausimų buvo valstybės pagalba ekonomikos atgaivinimui ir dvejopa pertvarkai. Vis dažniau nerimaujama, kad jei ji taps daugiau nei trumpalaikė priemonė, kils grėsmė mažesnėms ekonomikoms ir pasaulinei prekybai.

Diskusijos baigėsi EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininko Séamus Boland, EESRK Darbuotojų grupės pirmininko Oliver Röpke ir EESRK Darbdavių grupės nario Felipe Medina pasisakymais. (tk)

Sausio 24 d. EESRK vykusios diskusijos parodė, kad ES nevykdo JT darbotvarkės iki 2030 m. tikslų. Tačiau vis dar yra vilties. ES turi galimybę imtis vadovaujamo vaidmens, visų pirma teikdama finansinę paramą. EESRK atlieka svarbų pažangos stebėtojo vaidmenį.

EESRK sausio mėn. plenarinėje sesijoje įvyko diskusija dėl JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo, kurioje dalyvavo JT darnaus vystymosi sprendimų tinklo (JT SDSN) pirmininko pavaduotojas Guillaume Lafortune.

G. Lafortune pristatė 2022 m. Europos darnaus vystymosi ataskaitą, kurią padėjo rengti EESRK. G. Lafortune nuomone, ES nepavyksta pasiekti tikslų. Tuo pačiu metu pastebima, kad pažanga lėtėja visame pasaulyje, ypač atsilieka besivystančios šalys, kurios susiduria su dideliais finansiniais suvaržymais.

Ataskaitoje rekomenduojama ES imtis iniciatyvos ir Jungtinių Tautų sistemoje pasiūlyti parengti visuotinį planą tarptautiniam DVT finansavimui padidinti. EESRK pirmininkė Christa Schweng pritarė šiai idėjai, pabrėždama ES lyderystės svarbą siekiant pasaulinių pokyčių.

2023 m. liepos mėn. Europos Komisija imsis pirmosios ES savanoriškos darnaus vystymosi tikslų (DVT) peržiūros; šiame procese EESRK taip pat atliks vieną iš pagrindinių vaidmenų perduodamas suinteresuotųjų subjektų nuomones apie pažangą siekiant DVT. EESRK rekomendavo laikytis kompleksinio požiūrio į tikslus, atsižvelgiant į DVT ir su jais siejamų uždavinių tarpusavio sąsajas, ir pasiūlė sukurti naują platformą struktūruotam pilietinės visuomenės dalyvavimui su DVT susijusioje politikoje stiprinti. (gb)

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK ragino ES kovoti su visų formų priverčiamuoju darbu ir tapti pasaulio lydere žmogaus teisių apsaugos srityje.

Thomas‘o Wagnsonner‘io parengtoje nuomonėje „Priverčiamojo darbo produktų draudimas“ Komitetas teigiamai įvertino Europos Komisijos pasiūlymą Sąjungos rinkoje uždrausti produktus, kurie yra priverčiamojo darbo rezultatas, pabrėždamas, kad svarbu, jog visos valstybės narės ratifikuotų 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl priverstinio darbo 2014 m. protokolą.

Be to, EESRK džiaugiasi, kad pasiūlymu siekiama kovoti su priverčiamuoju vaikų darbu, ir ragina Komisiją paspartinti šį procesą į šio reglamento taikymo sritį įtraukiant galiojančias TDO konvencijas dėl vaikų darbo.

T. Wagnsonner‘is teigė: „ekonominių, socialinių, kultūrinių ir darbo teisių skatinimas, taigi ir visų formų priverčiamojo darbo ir išnaudojimo panaikinimas, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ES lyderystę pasaulyje žmogaus teisių ir demokratijos srityje.“

EESRK pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią priverčiamajam darbui, itin svarbu naujajame Komisijos pasiūlyme numatyti tarptautinį bendradarbiavimą ir organizuotos pilietinės visuomenės įtvirtinimą, rekomenduodamas parengti gaires, kurios padėtų įmonėms, sukurti konkrečią duomenų bazę su rizikos rodikliais ir lyginamąją sistemą. (mp)

ES atsaku į energijos kainų krizę turėtų būti siekiama apsaugoti visus namų ūkius ir įmones, susiduriančius su didelėmis problemomis apmokėti sąskaitas už energiją. Tai buvo pagrindinė mintis, išreikšta sausio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje EESRK nuomonėje dėl 2023 m. euro zonos ekonominės politikos.

EESRK pritaria Europos Komisijos dviejų pakopų pasiūlymui, kuriuo siekiama apsaugoti pažeidžiamiausiuosius ir pagal kurį iki tam tikro energijos suvartojimo lygio pažeidžiami vartotojai mokės mažesnę nei rinkos kainą.

Visgi Komitetas įspėja, kad ši politika turėtų būti taikoma tiek žemiau skurdo ribos esantiems, tiek žemesnės viduriniosios klasės asmenims, kurie dėl mažų pajamų negalės apmokėti sąskaitų už energiją rinkos kainomis.

Nuomonės pranešėjas Petru Sorin Dandea sakė: „2022–2023 m. žiemą Sąjungoje kilo didelių problemų. Siekiant energijos kainų krizės sąlygomis iš tiesų apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius, Komisijos dviejų pakopų politika turi būti įtrauki.“

Kad būtų išvengta įmonių veiklos sustabdymo, EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui valstybėms narėms pasinaudoti laikinąja valstybės pagalbos sistema krizės sąlygomis, ir ragina visomis įmanomomis priemonėmis padėti įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms.

Siekdamas sustabdyti infliacijos augimą, Europos Centrinis Bankas taiko pinigų politikos priemones, tačiau tai gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei priemonės bus koordinuojamos su euro zonos šalių fiskaline politika. (mp)

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje naujoje nuomonėje EESRK nurodė, kad glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant, kad iki 2030 m. vandenynai taptų tvarūs ir būtų užtikrintas saugumas ir sauga jūroje.

Vandenynų valdymas yra sudėtingas, todėl jo nereikėtų laikyti tik su jūromis susijusiu reikalu: turi būti laikomasi daugiadalykio ir integruoto požiūrio siekiant paremti priimančiuosius sprendimus visais lygmenimis.

Žmogaus poveikis vandenynams dažnai susijęs su sausumoje vykdoma veikla. Didelė jūrų taršos dalis atsiranda dėl atliekų, pesticidų, antibiotikų, fosfatų ir plastikų išmetimo, jau nekalbant apie nesprogusių standartinių sprogmenų problemą.

EESRK nuomone, ES, kaip teisės aktų leidėjos ir kaip tarptautinės veikėjos, stiprinančios tinklus ir partnerystes, vaidmuo yra labai svarbus, todėl įvairūs suinteresuotieji subjektai turėtų veiksmingai ir skaidriai dalyvauti visuose veiksmuose.

„ES tenka pagrindinis vaidmuo remiant vandenynus, tačiau visos šalys turi atlikti savo vaidmenį: tik taip naujos kartos vis dar galės mūsų planetą vadinti mėlynąja planeta“, – sakė nuomonės pranešėjas Stefano Palmieri.

ES, norėdama iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą ir iki 2030 m. užtikrinti tvarumą, turėtų sutelkti dėmesį į tai, kad būtų imamasi priemonių, kuriomis būtų apsaugota jūrų aplinkos gerovė ir žuvų ištekliai, kurie yra gyvybiškai svarbūs daugeliui bendruomenių. (mp)

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK aptarė ES strateginio kelrodžio viziją saugumo ir gynybos srityje, teigdamas, kad saugumas turėtų būti suprantamas plačiai, neapsiribojant karine gynyba. Pilietinė visuomenė neturėtų likti nuošaly sprendžiant saugumo klausimus: krizės laikais ji gali padėti stabilizuoti padėtį, kaip rodo karas Ukrainoje.

Nuomonėje savo iniciatyva ES strateginis kelrodis EESRK pabrėžė būtinybę nustatyti platesnę saugumo sąvoką, nes dabartinė saugumo Europos Sąjungoje apibrėžtis yra per siaura. „Saugumas tai ne tik karinė gynyba. Šiais kompleksinių, hibridinių grėsmių laikais saugumo koncepciją reikėtų išplėsti įtraukiant ir su energetika, transportu, skaitmenizacija, vandens ir maisto tiekimo saugumu susijusius aspektus, taip pat piliečių saugumą ir išorinį kišimąsi“, – pareiškė EESRK nuomonės pranešėjas Christian Moos.

Nuomonėje pabrėžiama, kad ES turi ne tik plėsti nacionalinius pajėgumus, planuoti gynybą ir vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, bet ir toliau investuoti savo ribotus išteklius, visų pirma į civilinę politiką ir mechanizmus, kad būtų galima užkirsti kelią konfliktams. Šioje srityje pilietinė visuomenė, pasitelkdama savo socialinius ir ekonominius tinklus ir didelį viešosios ir kultūrinės diplomatijos potencialą, gali daug prisidėti.

Rusijai užpuolus Ukrainą ir karui grįžus į Europą esame įspėjami dėl ES ir NATO santykių.

„ES ir NATO dar neišnaudojo visų savo bendradarbiavimo galimybių. Europos saugumo ir gynybos ramsčio stiprinimas reiškia NATO stiprinimą. Kai kalbame apie ES gynybos pajėgumų didinimą, turime ne konkuruoti su NATO, o šią organizaciją papildyti“, – sakė pranešėjas ir EESRK narys Peter Clever. (mt)

EESRK palankiai įvertino Europos Komisijos pasiūlymą dėl išsamios Europos priežiūros strategijos, kuria visiems europiečiams turėtų būti užtikrinta galimybė gauti aukštos kokybės sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugas visą gyvenimą.

EESRK teigiamai įvertino Europos Komisijos pasiūlymus dėl Europos priežiūros strategijos, nes tai svarbus žingsnis siekiant Europoje sukurti priežiūros sistemą, kuri leistų užtikrinti prieinamas ir įperkamas paslaugas, patenkinti piliečių sveikatos priežiūros poreikius nuo gimimo iki senatvės ir remti visus priežiūros paslaugų teikėjus, nepriklausomai nuo jų užimtumo statuso.

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK pateikė keletą rekomendacijų dėl strategijos ir dviejų su ja susijusių pasiūlymų – dėl ikimokyklinio ugdymo ir dėl priežiūros bei ilgalaikės priežiūros – kuriuos Taryba priėmė sausio mėn.
EESRK taip pat dar kartą pasiūlė atnaujinti Europos priežiūros garantijos iniciatyvą. Panašiai kaip ir ES Jaunimo garantijų iniciatyva, ši priemonė padėtų užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugas visiems ES gyvenantiems asmenims. Ji taip pat padėtų spręsti priežiūros trūkumo problemą ir skatintų sudaryti deramas darbo sąlygas profesionaliesiems ir neformaliesiems slaugytojams.

„Priežiūros sistema turi užtikrinti ne tik prieinamas, įperkamas ir pasiekiamas paslaugas, bet ir būti įtrauki, tvari ir grindžiama žmogaus teisėmis. Kokybiškos priežiūros paslaugos daugeliui žmonių Europoje vis dar nėra realybė“, – sakė nuomonės pranešėja Kinga Joó.

Nuomonėje pabrėžiama, kad reaguojant į dabartinius sukrėtimus, susijusius su karu Ukrainoje, energetikos ir dabartine pragyvenimo išlaidų krize, būtina teikti pirmenybę priežiūros paslaugų įperkamumui ir tęstinumui. Joje taip pat raginama skirti tinkamą finansavimą priežiūros sektoriui, o valstybių narių prašoma didinti darbo vietų priežiūros sektoriuje patrauklumą, užtikrinti deramą užmokestį ir vertinimą.

„Mūsų požiūris nuomonėje atspindi pilietinės visuomenės reiškiamą susirūpinimą. Jis grindžiamas socialinės Europos idealu. Taip pat pabrėžiame valstybių narių vaidmenį, nes jos sudaro pagrindinį priežiūros strategijos ramstį. Jei neįtikinsime jų prisiimti atsakomybę spręsti iškeltus klausimus ir jei jos neužpildys spragų savo nacionalinėse sistemose, su strategija labai toli nenueisime“, – sakė nuomonės bendrapranešėjė Zoe Tzotze-Lanara.

Nuomonėje pateiktos šios svarbios rekomendacijos: remti šeimas, atliekančias esminį vaidmenį teikiant priežiūrą, nustatyti slaugančių artimųjų ir neformaliųjų slaugytojų poreikius ir realią padėtį, siekti lyčių pusiausvyros ir lygybės formaliosios ir neformaliosios priežiūros sektoriuose ir užtikrinti geresnę visų darbuotojų teisių apsaugą, nepriklausomai nuo jų – migracijos ar gyventojo – statuso. (ll)