Pavargusios klausytis tų pačių pasiteisinimų, trys Estijos nevyriausybinės organizacijos (NVO) – Estijos žaliųjų judėjimas, Estijos gamtos fondas ir Estijos aplinkos teisės centras – nusprendė žengti į pokyčių skatinimo areną ir suburti įvairius suinteresuotuosius subjektus diskusijoms apie teisingą pertvarką šalyje, kurios anglies pėdsakas yra vienas didžiausių pasaulyje. Jų komunikacijos projekte dėmesys sutelkiamas į šiaurės rytų regioną, kuriame tarp kuro rūšių vis dar karaliauja degieji skalūnai ir daugiausia darbo vietų vis dar priklauso nuo degiųjų skalūnų pramonės, kurios reikės palaipsniui atsisakyti. Tai nebuvo lengva diskusija, tačiau rezultatai teikia vilčių.

EESRK info: Kas paskatino Jus pradėti šį projektą ar iniciatyvą?

Madis Vasser: Estijos aplinkosaugos judėjimai jau dešimtmečius ragina laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, tačiau į šiuos prašymus visada atsakoma tais pačiais pasiteisinimais – „O kaip dėl darbo vietų?“, „Kas nutiks ekonomikai?“, „Tai įvykdyti per daug sudėtinga, kas turėtų būti už tai atsakingas?“ ir pan.
Taigi 2018 m. trys NVO nusprendė pradėti bendrą projektą, siekdamos tarp visų suinteresuotųjų subjektų inicijuoti reikšmingą dialogą dėl teisingo perėjimo nuo mūsų pagrindinio iškastinio kuro – degiųjų skalūnų.

Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? (Ar galite pateikti pavyzdžių jei jų turite?)

Atsakas buvo geras – visų suinteresuotųjų subjektų atstovai iš tikrųjų susirinko aptarti minėtų klausimų. Kaip vėliau pasakojo vienas degiųjų skalūnų gavybos regiono savivaldybės atstovas, jis tikėjosi dar vieno beprasmio susitikimo aplinkosaugos klausimais, tačiau renginys buvo išties naudingas.
Įgyvendindami projektą ir vėliau palaikėme glaudžius ryšius su vietos gyventojais, pramonės atstovais ir vyriausybės pareigūnais – iš dalies dėl šios tinklaveikos Estija buvo viena iš pirmųjų valstybių narių, užbaigusių rengti savo teritorinį teisingos pertvarkos planą, skirtą Teisingos pertvarkos fondui.

Kaip būtent šias lėšas panaudosite siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate kokius nors naujus projektus?

Lėšas panaudosime tam, kad pratęstume kai kurias pradinio projekto veiklas, pavyzdžiui, koordinuosime didelį NVO veiksmų klimato srityje tinklą, skatinantį vietos organizacijų bendradarbiavimą klimato klausimais.
Parama taip pat naudojama tolesniems projektams plėtoti, dabar daugiau dėmesio skiriant vietos lygmeniui.

Ką patartumėte kitoms organizacijoms, kad tokios veiklos ir programos sulauktų rezultatų?

Per vienus Europos klimato iniciatyvos programos mokymus buvo gerai pasakyta: „ženkite į areną“ ir „pasiruoškite nesutarimams“. Tai reiškia, nebijokite kreiptis į skirtingus suinteresuotuosius subjektus, nes galbūt būtent dabar jie galvoja taip pat, kaip ir jūs.
Tačiau kartu turite prisiminti, kad kai kurie suinteresuotieji subjektai iš pradžių gali nepasitikėti vieni kitais arba skirtingai įsivaizduoti šio bendradarbiavimo rezultatus, todėl pasiruoškite tokiems nesutarimams ir juos spręskite, užuot vengę šių problemų.

Ar optimistiškai vertinate ES perspektyvas pasiekti žaliojo kurso tikslus?

Manau, kad galiausiai dėl aplinkos būklės turėsime siekti dar didesnių užmojų nei dabar, o paskui įgyvendinsime šiuos tikslus sistemingiau keisdami gyvenimo būdą ir vartojimo modelius, nes kito įmanomo kelio sušvelninti blogiausią ekologinės ir klimato krizės poveikį nėra.