Iki 2030 m. skurdą ES galima sumažinti perpus

Per ateinantį dešimtmetį skurstančių žmonių skaičių galima sumažinti 50 proc., – sausio mėn. EESRK plenarinėje sesijoje paskelbė JT specialusis pranešėjas ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais. ES institucijose jis lankosi, kad pristatytų savo misijos rezultatus.

Kaip nurodė JT specialusis pranešėjas ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais Oliver De Schutter, pagal būsimą Europos socialinių teisių ramsčio (EPSR) įgyvendinimo planą skurdo mažinimas privalo būti vienas iš pagrindinių Europos Komisijos prioritetų.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje skurdą vis dažniau patiria moterys ir vienišų tėvų ar motinų namų ūkiai.

O. De Schutter taip pat perspėjo, kad Komisijos žaliasis kursas, nepaisant stipraus socialinio aspekto, nepakeičia skurdo mažinimo strategijos: „Skurdo mažinimas pats savaime nėra iškeltas kaip atskiras žaliojo kurso tikslas,“ – pabrėžė jis.

Jis paaiškino, kad kovojant su skurdu ES nustatytos trys struktūrinės kliūtys:

  • fiskalinis dempingas skirtingose ES šalyse, kur mokesčių našta per pastaruosius 20 metų palaipsniui buvo perkelta nuo korporacijų ir turtingiausių asmenų ant darbuotojų, vartotojų ir mažas pajamas gaunančių šeimų pečių;
  • socialinės sąlygos ir darbo sąnaudos, vykdant politiką, kuria bandoma padidinti sąnaudų konkurencingumą mažinant darbo užmokestį ir darbdavių mokamas socialines įmokas;
  • ekonominės ir pinigų sąjungos makroekonominė sistema, ypač Stabilumo ir augimo paktas, kurį reikia kuo greičiau persvarstyti, nuo fiskalinės drausmės priemonių atleidžiant socialines investicijas į sveikatos apsaugą ir švietimą.

O. De Schutteris nurodė, kad į Komisijos veiksmų planą, skirtą Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, reikėtų įtraukti tris ryžtingus tikslus:

  • skurdo mažinimo iki 2030 m. strategiją, kurioje būtų nustatytas plataus užmojo tikslas 50 proc. sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių;
  • vaiko garantiją, apimančią penkias pagrindines sritis: galimybę naudotis švietimo, ankstyvojo ugdymo ir priežiūros, mitybos, apgyvendinimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis. Tai apimtų paramą šeimoms užtikrinant deramas pajamas, darbą ir galimybę gauti išmokas;
  • naują teisiškai privalomą priemonę dėl minimalių pajamų sistemų, užtikrinant, kad tokios sistemos visoje ES būtų tinkamos ir kad valstybės narės laikytųsi bendros metodikos.

EESRK pirmininkė Christa Schweng priminė, kad dar prieš COVID-19 protrūkį vienam iš penkių ES gyventojų grėsė skurdas bei socialinė atskirtis ir tai, anot jos, esanti didelė mūsų išsivysčiusių Europos šalių nesėkmė. „Vienas geriausių būdų išgelbėti žmones nuo skurdo ir užkirsti jam kelią yra visuomenės ir asmens atsparumo ugdymas“, – teigė C. Schweng.

Ji nurodė, kad, be finansavimo, taip pat reikia laikytis teisėmis grindžiamo požiūrio, pagal kurį skurdo paveikti žmonės pripažįstami ne tik kaip teisių turėtojai, bet ir kaip permainas skatinantys veikėjai. Pasak jos, įsipareigojimas nė vieno nepalikti nuošalyje reiškia nuolat stiprėjantį žmonių įgalėjimą atlikti teigiamą vaidmenį visuomenėje. (at/mp)