Konkurencingumo patikra turėtų būti atliekama bet kokiam ES politikos ir teisėkūros procesui, teigia EESRK naujoje nuomonėje, kurioje taip pat raginama parengti ES „konkurencingumo darbotvarkę“.

Gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtame pranešime EESRK tvirtina, kad ES politikos priemonių ir reglamentų poveikis ES įmonių konkurencingumui turėtų būti vertinamas išsamiau ir sistemingiau nei dabar. 

Konkurencingumo patikra turėtų apimti teisės aktus, fiskalines priemones, strategijas, programas, tarptautinius susitarimus ir netgi Europos semestrą. Jos metu turėtų būti įvertintas visų šių priemonių poveikis įmonėms, užimtumui, darbo sąlygoms ir atitikties sąnaudoms. Reikėtų įvertinti, kaip šios priemonės paveiks skirtingo dydžio ir skirtingus trumpalaikius ir ilgalaikius veiklos modelius taikančias įmones įvairiuose sektoriuose.

Europos dalis pasaulio BVP jau kurį laiką mažėja ir iki 2050 m. ji gali nusmukti žemiau 10 proc. Trumpalaikė perspektyva ne ką labiau optimistiška, nes susiduriame su COVID-19 padariniais, karu Ukrainoje, kylančia infliacija, didėjančiomis energijos kainomis ir priklausomybe nuo svarbių prekių importo iš užsienio. O jei šį sąrašą papildysime žaliąja ir skaitmenine pertvarka, ko gero turėsime tikrąją didžiulių iššūkių, iškilusių ES įmonėms, panoramą.

Kaip užtikrinti, kad konkurencingumui ir įmonėms būtų suteiktas didesnis vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese? EESRK siūlo trejopą strategiją.

Pirma, techniniu lygmeniu, EESRK siūlo sustiprinti Europos Komisijos atliekamą poveikio vertinimą, kad konkurencingumo patikra taptų privaloma ir būtų plačiau taikoma. 

„Europos Komisija jau dabar turi atlikti poveikio vertinimus, kuriuose būtų atsižvelgiama į iniciatyvų poveikį konkurencingumui“, – teigė EESRK nuomonės pranešėjas Christian Ardhe. –  Tačiau taip pat akivaizdu, kad reikia patobulinimų, ypač susijusių su priemonių įgyvendinimu ir vykdymu.“

Antra, politiniu lygmeniu, į konkurencingumą turi būti pakankamai atsižvelgiama formuojant naujas iniciatyvas, kurios turėtų būti vertinamos pagal tai, kaip jos prisideda prie konkurencingumo ir jį palaiko.

Trečia, Komitetas ragina Komisiją parengti konkrečią konkurencingumo darbotvarkę, kurios pagrindinis ilgalaikis tikslas būtų didinti ES konkurencingumą. 

„Šia nuomone tikrai norime grįžti prie klausimo, kokie galėtų būti konkurencingumo stebėsenos būdai, ir atsižvelgti į šios srities sudėtingumą“, – teigė nuomonės bendrapranešėjis Giuseppe Guerini. –  Šiandien konkurencingumas nebėra tik verslui ar įmonėms poveikį darantis veiksnys, tai pirmiausia – ekosistemų dalis. Todėl mums reikia kompleksiškesnio požiūrio į šį klausimą.“ 

Nuomonė buvo parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prašymu. (dm)