Prasidėjus naujiems metams Prancūzija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Nuo pat pradžių šio iš esmės plataus užmojo pirmininkavimo pagrindas yra darbotvarkė, kuria siekiama išbandyti naują Europos Sąjungos ekonomikos augimo modelį. Tai absoliučiai būtina permainų laikotarpiu.

Nors visada bus reikalingos pagrindinės augimo sudedamosios dalys – švietimas ir įgūdžiai, verslumas ir finansai, taip pat sklandžiai veikianti, tvirtas institucijas turinti valstybė, tačiau siekiant įtikinamo ir tvaraus augimo reikės imtis trejopų pokyčių.

Siekiant gerų rezultatų svarbu ne konkurencija, o politinis bendradarbiavimas. Konkurencijos ir vienodų sąlygų koncepcijos yra daugumos galiojančių nacionalinių ir tarptautinių taisyklių pagrindas. Tačiau pasaulinių technologijų milžinų atsiradimas ir Kinijos atėjimas į pasaulines rinkas reiškia, kad labai sunku kontroliuoti ir išlaikyti sąlygas, kuriomis visiems užtikrinama sąžininga konkurencija. Vienodų sąlygų koncepcija reiškia, kad visi esame lygūs. Nors norėtume, kad tai būtų tiesa, tačiau iš tikrųjų šalys nėra panašios viena į kitą. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas, tiesiog ignoruojama ši realybė. Kita vertus, bendradarbiavimu ir koordinavimu siekiama visiems priimtinų rezultatų. Sprendimų priėmimas turi būti nukreiptas į tai, kaip tai skatinti.

Rodydama pavyzdį Europoje, ES gali laimėti daug daugiau, jei ji koordinuos savo veiksmus viduje ir laikysis vieningos pozicijos išorėje. Ryžtingas, greitas ir aiškus ES atsakas pandemijos krizės metu, ypač lyginant jį su atsaku per finansų krizę, parodė, kaip veiksmingas bendradarbiavimas gali padėti pasiekti gerų rezultatų.

Žalinimas, o ne ekologinis manipuliavimas. ES, be jokių abejonių, visai pagrįstai nustatė neįtikėtinai plataus užmojo klimato politikos tikslus.  Tačiau jai teks įveikti didžiules problemas, be kita ko, patikrinti savo nuoširdumą, kai reikės ne tik „kalbėti“, bet ir „daryti“. Naujausia neseniai paskelbta žaliųjų investicijų taksonomija yra labai svarbios priemonės pavyzdys, tačiau ji gali būti ginčijama. Panašiai Europos centrinis bankas, kuris šioje srityje yra svarbus veikėjas, teisingai nustatė, kad pinigų politikos žalinimas yra vienas pagrindinių jo tikslų. Tačiau jis neturi tam reikalingų priemonių ir jokiu būdu negali padengti išlaidų, jei nepavyks pasiekti klimato tikslų, nepadarydamas žalos kitiems savo finansiniams tikslams. Be to, nors ES sėkmingai žalina savo gamybą, jos žingsniai žalinant vartojimą toli gražu nėra pakankami. Realius kontūrus įgaunantis bandymas apmokestinti taršias importuojamas prekes yra tinkamas žingsnis šia linkme, tačiau reikės užtikrinti, kad taip nebūtų sutrukdyta skurdesnėms šalims patekti į ES rinką. ES turės suvaldyti šią trapią pusiausvyrą, nes paskatos imtis ekologinio manipuliavimo yra akivaizdžios.

Laikas „skirtingai mąstančiųjų“ aljansams. Pernelyg dažnai girdime, kad, norėdami spręsti pasaulines problemas, turime kurti strateginius panašiai mąstančiųjų aljansus. Iš dalies suprantama, kad siekdama pažangos Europa turi kalbėtis su tais, kurie mąsto ir kalba kaip ji. Sakoma, kad tai padidins jos veiksmų mastą, taigi lems ir jos didesnę galią derantis su tais, kurie laikosi skirtingų pažiūrų. Tačiau sprendžiant pasaulines problemas daliniai strateginiai aljansai, kuriems pavyksta susitarti, apie tuos susitarimus turi pranešti „kitai pusei“. Juk kita, anapus aljansų esanti pusė nenorėtų būti verčiama priimti susitarimą „tokį, koks yra“. Kalbant apie visuotines viešąsias gėrybes, pvz., klimatą, derybose kiekvienas turi gauti naudos ir prisidėti tokiu tempu, kuris atitiktų jo pajėgumus. Siekiant tvarios pažangos itin svarbu bendradarbiauti su skirtingų pažiūrų besilaikančia puse.

Būtina šiek tiek pakeisti kursą, kai reikia spręsti tiek pasaulines, tiek vidaus problemas. Nebegalime sau leisti „tobulos konkurencijos“, gerų ketinimų ar kalbėti tik su tais, kurie galvoja taip kaip mes. Tikėkimės, kad 2022-aisiais mes žengsime šį papildomą žingsnį.

Maria Demertzis, Bruegelio tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja