Konsultacinis referendumas, kuriame Jungtinės Karalystės piliečių buvo klausiama, ar jų šalis turėtų išstoti iš Europos Sąjungos, įvyko 2016 m. birželio 23 d. Labai nedidele dauguma britai pritarė atsiskyrimo nuo ES idėjai. Rezultatai visoje šalyje buvo skirtingi: Škotijoje, Šiaurės Airijoje ir Londone žmonės palikti ES nenorėjo. Vis dėlto, referendumui įvykus JK vyriausybė įsipareigojo įvykdyti „Brexit’ą“. Pirmiausia, 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl išstojimo, kuriame buvo numatytas 11 mėnesių pereinamasis laikotarpis. Tai suteikė teisinio tikrumo visiems, kuriuos palietė „Brexit’as“. Vėliau, nuo 2021 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo susitarimas dėl būsimų santykių, Jungtinė Karalystė oficialiai tapo trečiąja šalimi.
ES ir JK susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo daugeliu požiūrių yra beprecedentis. Svarbiausias jo ypatumas yra tas, kad jis smarkiai susiaurino JK ir ES santykius, kuriuos šalys drauge puoselėjo 45 metus.
Stipri ekonomika savo noru pasitraukė iš lengvatinės prekybos zonos, bendros, sienų neturinčios 450 mln. žmonių rinkos ir didžiausios bei įtakingiausios pasaulyje standartus nustatančios ir reguliuojančios sąjungos.
Tai ji padarė kaip tik tuo metu, kai tapo aišku, jog pasaulį formuos trys didelės pasaulinės jėgos – JAV, ES ir Kinija ir kaip tik tada, kai dėl pasaulinės pandemijos reikia solidarumo ir bendradarbiavimo. Pasitraukimą iš ES paskatino politinis ryžtas susigrąžinti savo šalies kontrolę ir gana tradicinis „suverenumo“ suvokimas.
Derybos dėl šio susitarimo buvo skausmingas ir sunkus procesas, gaubiamas nežinios ir beveik visą pereinamąjį laikotarpį vos ne iki paskutinės minutės nuo „Brexitʼo“ be susitarimo mus skyrė vos vienas žingsnis. Vis dėlto Europos Komisijai pavyko palaikyti derybų gyvybę pakankamai ilgai, kad būtų pasiektas momentas, kai susitarimas tapo įmanomas. Laimei, Didžiosios Britanijos vyriausybė nepasinaudojo suverenumo argumentu kaip pretekstu katastrofiškai pasitraukti iš ES be susitarimo.
„Brexitʼas“ be susitarimo ES niekada nebuvo išeitis. Mes taip pat žinojome, kad net ir pats menkiausias susitarimas yra geriau nei jokio susitarimo. Bet kuriuo atveju, su susitarimu ar be jo, bus iškraipymų ir plačiajai visuomenei, ir verslo bendruomenei abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse teks sumokėti tam tikrą kainą.
Kai JK taps trečiąja šalimi, net ir veiksmingiausios pasirengimo priemonės mūsų visiškai neapsaugos nuo „Brexitʼo“ padarinių. Gera žinia yra ta, kad visos susitarime dėl išstojimo numatytos su Airijos siena ir piliečių teisėmis susijusios priemonės buvo laiku įgyvendintos ir pradėtos taikyti.
Paminėtina, kad Europos Parlamentas pademonstravo didžiulį lankstumą dėl savo demokratinės teisės tikrinti būsimą susitarimą ir išimtinėmis aplinkybėmis sutiko pereiti prie laikino susitarimo taikymo.
Parlamentas nutarė sumokėti šią kainą, nes mes manome, jog pasiekę susitarimą dėl būsimos partnerystės tolimesnėje ateityje galėsime palaikyti pokalbį abipus Lamanšo. Ir tai yra kaina, kurią verta mokėti.
Niekas nežino, kokia būtų buvusi referendumo baigtis, jeigu jis būtų vykęs šiandien, kai Didžiosios Britanijos visuomenė yra daug geriau nei tada, 2016 m., informuota apie tai, ką reiškia nebebūti Europos Sąjungos piliečiais ir kai pasaulis aplink JK taip smarkiai pasikeitė. Ar „Brexitʼo“ etosas vis dar gajus Jungtinėje Karalystėje? Šito niekada nesužinosime. Tačiau linkiu mūsų draugams britams viso ko geriausio.
Gyvenimas patikrins visų mūsų pasiruošimą naujai situacijai. Jis patikrins pasiektą susitarimą. Jis išbandys Didžiosios Britanijos suverenumo vertę.
Abi pusės mano, kad mes pasiekėme gerą susitarimą. Tačiau bus sąnaudų, kurios bus susijusios su neišvengiamais sutrikimais. Už tai, kad JK nebebus bendrosios rinkos ir muitų sąjungos dalimi, mokės vartotojai ir įmonės. JK mokytis norintys studentai iš ES nebeturės vietos studentų statuso. Didžiosios Britanijos vyriausybės nedomino galimybė JK dalyvauti mainų programoje „Erasmus“.
Baigėsi laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas tarp ES ir JK. Bus kliūčių judumui ir prekybai.
Londono Sitis išliks svarbiu pasauliniu finansų centru ir tikiuosi, kad galėsime plėtoti bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį.
Buvo išgelbėtas Didžiojo penktadienio susitarimas. ES pavyko apginti savo 450 mln. dalyvių turinčios vidaus rinkos vientisumą. Ji nuo pat pirmos dienos išlaikė savo vienybę, kartu apgindama savo pagrindines vertybes ir principus.
Pasibaigus deryboms Europos Komisijos pirmininkė sakė esanti patenkinta ir jaučianti palengvėjimą. Tiesa, kad „Brexit’as“ pareikalavo daug mūsų laiko ir energijos. Jis įvyko. Jungtinė Karalystė toliau keliaus viena. Europos Sąjungai dabar reikia rūpintis savo ateitimi ir savo pasauline misija.
Susitarimas dėl mūsų būsimų santykių yra sudėtingas. Su jo įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu susiję daug pavojų ir iššūkių. Mūsų laukia sunkūs laikai. Nors susitarimas yra beprecedentis, kai kurie jo aspektai liko neužbaigti. Derybos bus tęsiamos ir dialogas dėl reguliavimo bus labai svarbus. Mūsų draugai britai tik vėliau iki galo supras, ką reiškia būti trečiąja šalimi. Gerai tai, kad turėdami susitarimą galėsime tęsti dialogą.
Profesorė Danuta Hübner
Europos Parlamento narė