Jože Smole: „Per krizę tapome vieningi ir stipresni“

Atsitiko tai, ko dar nesame matę. Staiga mus užklupo virusas ir jis plito taip greitai, kad visoje šalyje buvo įvestas visuotinis karantinas. Kadangi tokia padėtis buvo beprecedentė, nežinojome, kaip su ja susidoroti kuo veiksmingiau. Nerimavome, kas mūsų laukia. Iš pradžių buvome išsigandę ir bejėgiai. Versle praktiškai akimirksniu buvo atsisakyta visų einamųjų metų (2020 m.) planų, o dėl neaiškios padėties didelis netikrumas gaubia ir visus ateities planus.

Mes visi savęs klausėme to paties klausimo: o kas toliau? Kaip turėtume elgtis šioje naujoje situacijoje: karantinas, visiška izoliacija ir jokios galimybės žinoti, kada tai baigsis? Didžiausia baimė ir nerimas visada kyla tada, kai neįmanoma nuspėti, kas vyks toliau. Iš pradžių panašiai reagavo ir verslas. Visi norėjo iš mūsų išgirsti, kiek laiko tokia padėtis tęsis, koks bus vyriausybės atsakas ir kokios pagalbos jie gali tikėtis. Jau labai anksti pradėjo aiškėti, kad ne visi esame paveikti vienodai: vieniems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, turizmo ir logistikos, krizė reiškė pražūtį, o kitiems, kaip antai IT sektoriui ir maisto pramonei, ji atnešė naujų galimybių ir iššūkių.

Mums pasisekė, kad mūsų vyriausybė, nors ir naujai suformuota, reagavo greitai ir tinkamai, todėl kartu rengėme veiksmų, paramos, paskatų ir panašias programas. Šiuo tikslu palaikėme nuolatinį tiesioginį ryšį su daugybe mūsų narių iš skirtingų sektorių, nes norėjome būti kuo geriau informuoti apie situaciją atskiruose sektoriuose, sukaupti kiek įmanoma daugiau idėjų, kokia pagalbos forma būtų veiksmingiausia, ir informuoti vyriausybės atstovus.

Labiausiai man trūksta tiesioginio bendravimo ir susitikimų. Akivaizdu, kad per šį laikotarpį pradėjome kiek įmanoma bendrauti internetu, o tiesioginės komunikacijos iš esmės teko atsisakyti. Didžiulį skaitmeninimo šuolį, kai įmonės tarpusavyje, valstybinės įstaigos su verslo atstovais ir viešasis sektorius su naudotojais komunikuoja elektroninėmis priemonėmis, galima laikyti vienu didžiausių COVID-19 suteiktų pranašumų.

Rezultatai mums parodė, kad svarbiausia yra gera organizacinė tvarka ir visų piliečių drausmė klausant ir laikantis nurodymų bei priemonių, nes tik taip galima rasti teisingų sprendimų.

Akivaizdu, kad COVID-19 atneš pokyčių daugelyje sričių. Tačiau dar net nežinome, kiek truks COVID-19 epidemija; taip pat neaišku, ar per šią epidemiją pradėsime skaičiuoti laikotarpius nuo vienos COVID-19 bangos iki kitos, nes negalėsime šio viruso visiškai išnaikinti. Krizė pasireiškė visose srityse – nuo švietimo ir sveikatos iki, be kita ko, finansų ir ekonomikos sektorių. Nežinome, kokia bus padėtis pasibaigus krizei, nei kaip smarkiai ji paveiks ekonomiką.

Įvyks daugybė pokyčių, apie kuriuos dar net nenutuokiame; todėl neteisinga klausti, kurios darbo vietos bus prarastos. Turime visi kartu stengtis užtikrinti, kad pasibaigus krizei mūsų įmonės, taigi ir mūsų darbo vietos, būtų kuo konkurencingesnės. To pasieksime ne tik teikdami valstybės pagalbą, bet ir nuolat mokydamiesi visais lygmenimis.

Faktas, kad izoliacijos laikotarpis mums aiškiai parodė, kad vien skaitmeniniai ryšiai negali pakeisti tiesioginio bendravimo – nei mokyklose, nei versle, nei kitoje veikloje. Taigi mūsų tikslas, žinoma, yra atkurti tiesioginį bendravimą tiek mūsų asociacijos viduje, tiek ir su visais tais, su kuriais šiuo metu bendraujame tik naudodamiesi internetinėmis priemonėmis.