Sakartvelas – dar vienas Rusijos frontas

2023 m. pabaiga Sakartvelui bus lemtingas laikotarpis. Gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba turi nuspręsti, ar šiai buvusiai sovietinei respublikai suteikti ES šalies kandidatės statusą. 

2022 m. birželio mėn. Taryba, priešingai nei Ukrainos ir Moldovos atveju, atsisakė suteikti Sakartvelui šį statusą dėl akivaizdžiai priešiškos, taigi prorusiškos, Sakartvelo vyriausybės politikos Vakarų atžvilgiu. Nors Taryba pritaria europinei Sakartvelo perspektyvai, ji nurodė, kad šalies kandidatės statuso suteikimas priklausys nuo to, kaip bus įgyvendinta dvylika prioritetų, tarp kurių žiniasklaidos aplinkos gerinimas arba teismų nepriklausomumas.

Dėl nuomonių skirtumų tarp valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“, kurios įkūrėjas Bidzina Ivanišvilis (Rusijoje sukaupęs 4,5 mlrd. eurų vertės turtą), ir 3,7 milijono sakartveliečių šioje šalyje vyrauja didelė vidinė socialinė ir politinė įtampa. Viena vertus, yra vyriausybė, šaliai vadovaujanti nuo 2012 m. ir palaipsniui įgyvendinanti politiką, kuri šiandien atrodo esanti akivaizdžiai prorusiška, ir, kita vertus, gyventojai, iš kurių, remiantis naujausiomis apklausomis, 81 proc. nori, kad šalis įstotų į ES.

Tokia įtempta padėtis, be kita ko, yra ir dėl to, kad Rusija suvokiama kaip manipuliuojanti Sakartvelo vyriausybe. Kaip kitaip paaiškinti, kad partija „Gruzijos svajonė“ bandė priimti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą, įkvėptą 2012 metų Rusijos įstatymo, kuris galėjo tik sukelti nepasitenkinimą tarp sakartveliečių, manančių, kad dėl šio įstatymo jie visam laikui praras galimybę priartėti prie Europos?

Rusijos vyriausybė taip pat stengiasi remti „Ivanišvilio“ vyriausybę, vykdančią Vakarams priešišką politiką. Nors Sakartvelo vyriausybė sistemingai kenkia santykiams su Vakarų partneriais (nuolat polemizuodama su Europos ir Amerikos atstovais ar vykdydama propagandą apie tariamus Vakarų ketinimus pradėti antrą frontą Sakartvele, kad susilpnintų Rusiją), Kremlius giria „Ivanišvilio“ vyriausybės sprendimus ir imasi priemonių, galinčių nuraminti Sakartvelo visuomenę, pavyzdžiui, atkurti tiesioginius skrydžius tarp abiejų šalių (sustabdytus nuo 2019 m.) arba panaikinti vizas sakartveliečiams, keliaujantiems į buvusios kolonijinės šalies teritoriją.

Šis „mišinys“ yra sprogus, o iki Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kurį daugelis sakartveliečių laiko istoriniu, liko vos keletas mėnesių. Viena visuomenės dalis negali Ivanišvilio komandai atleisti už šalies sugrąžinimą į Rusijos įtakos sferą. Kita, galbūt didžioji dalis, nori būti proeuropietiška, tačiau nežino, ką galvoti apie vyriausybės komunikaciją, kurioje aršiai kritikuojami Vakarai ir kuria siekiama neužrūstinti kaip niekada agresyviai nusiteikusios Rusijos. Pavojus saugumui šalyje yra labai didelis. Verta priminti, kad 2008 m. kilus Rusijos ir Gruzijos karui būtent dėl šios šalies prasidėjo kova dėl įtakos tarp Maskvos ir Vakarų.