EESRK Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia

Šią vasarą keliose pietų Europos šalyse siautė gamtos gaisrai. Jie suniokojo gyvenamuosius namus bei pakrančių kurortus ir didžiulius miškų plotus pavertė pajuodusiomis dykvietėmis. Tuo pat metu Slovėniją užklupo potvyniai. Meteorologiniai reiškiniai Europoje nėra naujiena, tačiau jų intensyvumas tiek mūsų žemyne, tiek kitur didėja. Nėra abejonių, kad dėl klimato kaitos tokie reiškiniai tampa dažnesni ir ekstremalesni.

Dėl COVID-19 pandemijos, Ukrainoje prasidėjusio karo ir po to kilusios energijos krizės tapo kiek sunkiau kovoti su klimato kaita ir Europoje pradėti tikrą žaliąją pertvarką.

Kai kurios valstybės narės, siekdamos patenkinti savo energetinius poreikius, ėmė taikyti priemones, pagal kurias de facto atidedamas laipsniškas iškastinio kuro gavybos operacijų nutraukimas arba net investuojama į naujas tokio tipo operacijas. Toks elgesys kelia painiavą ne tik Europos žmonėms, bet ir trečiosioms šalims, kurios tuo gali pateisinti delsimą pradėti savo pertvarką. Neabejotina, kad visa tai gali pakenkti šių metų COP 28 aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame šalys turėtų susitarti dėl laipsniško CO₂ išskiriančio iškastinio kuro naudojimo sustabdymo.

Būtent todėl ES turi išlaikyti nuoseklų ir darnų požiūrį į klimato politiką. Privalome kalbas paversti darbais! Pastaruoju metu ES suaktyvino savo darbą dėl klimato diplomatijos, kurios sėkmė labai priklauso nuo ES priimtų vidaus klimato politikos sprendimų, taip pat nuo veiksmingo Europos žaliojo kurso įgyvendinimo. Nepaisant vis sparčiau kylančių naujų geopolitinių iššūkių, ES turi giliau suprasti geopolitinius Europos žaliojo kurso aspektus. Tam reikia naujos, tvirtos ir patikimos strategijos, skirtos ES klimato diplomatijai pritaikyti prie dabartinės geopolitinės padėties.

Nuo ko pradėti? EESRK mano, kad turėtume praturtinti klimato diplomatijos priemonių rinkinį iniciatyvomis, kuriomis siekiama ne tik didinti klimato politikos užmojus, bet ir dalytis ES patirtimi bei šalinti su klimatu susijusius pavojus.

Siekdami veiksmingai vykdyti klimato diplomatiją, turėtume išnaudoti jos daugiapakopį pobūdį. Atspirties taškas galėtų būti Pilietinės visuomenės diplomatijos tinklo sukūrimas.

Mes judame į priekį ir negalime gaišti, jei norime išvengti nepataisomos žalos. Klimato diplomatija yra prevencinė diplomatija. Todėl akivaizdu, kad skubiai reikia didinti jos prestižą, kad ji taptų išskirtine ES išorės reikalų ir užsienio politikos veiklos kryptimi.