EESRK pasiūlė, kad gaminiai, kurių negalima pataisyti, nebūtų parduodami Europoje ir kad nepakanka vien nustatyti reikalavimą gamintojams informuoti vartotojus, kad gaminys negali būti taisomas.

EESRK teigia, kad naujoji ES nustatyta teisė į taisymą teoriškai yra didelis žingsnis. Tačiau vartotojas, norintis pataisyti sugedusį išmanųjį telefoną ar kitą prietaisą, o ne pirkti naują, gali susidurti su tam tikromis praktinėmis kliūtimis, dėl kurių prietaiso taisymas bus pernelyg sudėtingas arba brangus, o gal net ir apskritai neįmanomas. ES turėtų žengti dar toliau ir paprašyti valstybių narių uždrausti bet kokią praktiką, kai gaminiai sąmoningai padaromi nepataisomais.

Negalime kalbėti apie teisę į taisymą, jei daiktai suprojektuoti taip, kad būtų nepataisomi, – teigia EESRK nuomonės pranešėjas Thierry Libaert.

Nuomonėje dėl siūlomos direktyvos EESRK siūlo keletą praktinių priemonių, kaip ją patobulinti ir užtikrinti, kad pasibaigus garantijos laikotarpiui prietaisą būtų galima pataisyti už prieinamą kainą, taip pat ir verslo požiūriu. Be kita ko, siūloma:

  • siūlyti paskatas rinktis taisymą – net ir paprasto pobūdžio, pavyzdžiui, pratęsti garantinį laikotarpį, jei gaminys taisomas jam nesibaigus;
  • sudaryti sąlygas tokiems novatoriškiems sprendimams, kaip 3D spausdinimas atsarginėms dalims gaminti arba atnaujinimas (antras gaminių naudojimo ciklas), arba plėtoti naudotų dalių rinką;
  • pradėti mokymo ir perkvalifikavimo programas, kad taisytojai įgytų įgūdžių, kurių jiems reikia darbui, kuris anksčiau buvo iš esmės mechaniškas, tačiau šiuo metu vis dažniau tenka taisyti susietuosius prietaisus. Apskritai reikia spręsti taisytojų trūkumo Europoje problemą.

Taisymo sektorius Europoje kuria vertę ir kokybiškas darbo vietas, kurias sunku perkelti kitur. 10 000 tonų pataisytų gaminių tenka 404 darbo vietos – tai 50 kartų daugiau nei išmetant šiuos gaminius kaip atliekas, kas pastaraisiais metais tapo vyraujančia tendencija. 65 proc. vartotojų išmeta savo sugedusius prietaisus – taip susidaro 7,5 mln. tonų atliekų per metus.

Užkirsti kelią ekologiniam manipuliavimui, pagrįstam teiginiais dėl išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo

Kaip ir Teisės į taisymą direktyva, Ekologiškumo teiginių direktyva siekiama suteikti europiečiams galimybę pirkti tvariai. Vartotojai vis labiau linkę tai daryti, tačiau jie labai nepasitiki gamintojų teiginiais apie jų produktų ir paslaugų aplinkosauginį veiksmingumą ir yra klaidinami daugybės rinkoje esančių žaliųjų ženklų.

Naująja direktyva turėtų būti užtikrintas ekologinių ženklų ir teiginių įtikinamumas ir patikimumas, tačiau ji turi trūkumų. EESRK mano, kad ši direktyva turėtų uždrausti teiginius, grindžiamus kompensavimu, nes kai kurios vartotojų apsaugos institucijos ir teismas keliose bylose nustatė, kad tokie teiginiai kaip „neutralaus poveikio klimatui“, „kompensuojamo plastiko“, grindžiami atsvara išmetamiems teršalams investuojant į klimato srities sprendimų projektus (pavyzdžiui, medžių sodinimą), yra moksliškai neteisingi ir visada klaidina vartotojus.

EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia nuoseklių teisės aktų. Kyla pavojus, jog neišspręsta problema sugrįš bumerangu, teigia EESRK nuomonės pranešėjas Angelo Pagliara. Ekologiškumo teiginių direktyva turėtų būti nustatytas minimalaus apsaugos nuo ekologinio manipuliavimo lygio pavyzdys. Jos reikalavimai turėtų atsispindėti sektorių teisės aktuose, kad nebūtų galima šių reikalavimų išvengti, rasti juose spragų ar susilpninti vartotojų apsaugą.

Skaitykite EESRK nuomonę dėl teisės į taisymą ir
EESRK nuomonę dėl ekologiškumo teiginių.