EESRK info

Komitetas pritaria tam, kad būtų sukurta būsima elektros energijos rinka, pagrįsta viešojo ir privataus sektorių partneryste ir reguliavimo bei liberalizavimo taisyklių deriniu.

Siūlomo modelio esmė – vyriausybės įsteigtas elektros objektas (angl. e-facility), kuris pirktų elektros energiją iš gamintojų ir parduotų ją namų ūkio vartotojų tiekėjams, MVĮ, piliečių energetikos bendrijoms bei stambiems vartotojams, ir, kai tinkama ir įmanoma, kitoms šalims.

Šis elektros objektas konkurso būdu sudarytų ilgalaikes sutartis su elektros energijos gamintojais. Tai būtų įvairių rūšių sutartys, pavyzdžiui, elektros energijos pirkimo sutartys (EEPS), sandoriai dėl kainų skirtumo (SKS) ir sąnaudų su antkainiu sutartys.

Kaip teigiama 2023 m. birželio 14 d. plenarinėje sesijoje priimtoje, Jano Dirx‘o ir Christophe‘o Quarez‘o parengtoje EESRK nuomonėje, tai svarbi reforma, kurią reikia atlikti dabartinėje ES elektros energijos rinkoje.

„Komitetas jau seniai ragina imtis ES elektros energijos rinkos reformos,“ – teigė Jan Dirx. „Manome, kad vertėtų sukurti hibridinį modelį, grindžiamą principu „kur įmanoma – liberalizuoti, o kur reikia – reguliuoti““.

„Energetika yra svarbus mūsų ekonominės ir socialinės sistemos elementas ir jos negalima laikyti tiesiog dar viena preke. Energija yra pagrindinė viešųjų paslaugų dalis“, – pabrėžė M. Quarez. „Pagal mūsų pasiūlymą už tvarumo, įperkamumo ir tiekimo saugumo tikslų įgyvendinimą būtų atsakinga vyriausybė.“ (mp)

EESRK rekomenduoja nustatyti „žaliojo trejeto“ standartą, kad būtų galima įvertinti būsimų intervencinių veiksmų poveikį ES ekonomikos sistemai.

Remdamasis Europos centrinio banko rekomendacijomis Komitetas pabrėžia, kad netikslinės kainų priemonės ilgainiui tik pratęs didelę infliaciją. Jeigu bus vėluojama jų laipsniškai atsisakyti, gali nukentėti ECB gebėjimas pasiekti savo vidutinio laikotarpio tikslus, todėl pinigų politikos griežtinimas gali trukti ilgiau nei pageidautina.

Remiantis Alena Mastantuono parengta ir birželio mėn. plenarinėje sesijoje priimta EESRK nuomone Energetikos krizės poveikis Europos ekonomikai, Europos Sąjungai reikia neapsiriboti nepaprastosiomis fiskalinėmis priemonėmis ir savo dėmesį nukreipti į struktūrinius pokyčius, kurie leistų sparčiai atsisakyti iškastinio kuro.

„Mes tvirtai tikime, kad reikia pasimokyti iš neigiamo energetikos krizės poveikio ES ekonominiams rodikliams ir remtis šia patirtimi rengiant būsimas politikos iniciatyvas“, – pareiškė A. Mastantuono.

Norint, kad ES išliktų konkurencinga, jai reikia patikimo ir saugaus įperkamos energijos tiekimo, grindžiamo integruota energijos rinka, kurioje didelę dalį sudaro švari energija ir kuri yra atspari ir gali atlaikyti sutrikimus ir sukrėtimus. (mp)

EESRK pasiūlė, kad gaminiai, kurių negalima pataisyti, nebūtų parduodami Europoje ir kad nepakanka vien nustatyti reikalavimą gamintojams informuoti vartotojus, kad gaminys negali būti taisomas.

EESRK teigia, kad naujoji ES nustatyta teisė į taisymą teoriškai yra didelis žingsnis. Tačiau vartotojas, norintis pataisyti sugedusį išmanųjį telefoną ar kitą prietaisą, o ne pirkti naują, gali susidurti su tam tikromis praktinėmis kliūtimis, dėl kurių prietaiso taisymas bus pernelyg sudėtingas arba brangus, o gal net ir apskritai neįmanomas. ES turėtų žengti dar toliau ir paprašyti valstybių narių uždrausti bet kokią praktiką, kai gaminiai sąmoningai padaromi nepataisomais.

Negalime kalbėti apie teisę į taisymą, jei daiktai suprojektuoti taip, kad būtų nepataisomi, – teigia EESRK nuomonės pranešėjas Thierry Libaert.

Nuomonėje dėl siūlomos direktyvos EESRK siūlo keletą praktinių priemonių, kaip ją patobulinti ir užtikrinti, kad pasibaigus garantijos laikotarpiui prietaisą būtų galima pataisyti už prieinamą kainą, taip pat ir verslo požiūriu. Be kita ko, siūloma:

• siūlyti paskatas rinktis taisymą – net ir paprasto pobūdžio, pavyzdžiui, pratęsti garantinį laikotarpį, jei gaminys taisomas jam nesibaigus;
• sudaryti sąlygas tokiems novatoriškiems sprendimams, kaip 3D spausdinimas atsarginėms dalims gaminti arba atnaujinimas (antras gaminių naudojimo ciklas), arba plėtoti naudotų dalių rinką;
• pradėti mokymo ir perkvalifikavimo programas, kad taisytojai įgytų įgūdžių, kurių jiems reikia darbui, kuris anksčiau buvo iš esmės mechaniškas, tačiau šiuo metu vis dažniau tenka taisyti susietuosius prietaisus. Apskritai reikia spręsti taisytojų trūkumo Europoje problemą.

Taisymo sektorius Europoje kuria vertę ir kokybiškas darbo vietas, kurias sunku perkelti kitur. 10 000 tonų pataisytų gaminių tenka 404 darbo vietos – tai 50 kartų daugiau nei išmetant šiuos gaminius kaip atliekas, kas pastaraisiais metais tapo vyraujančia tendencija. 65 proc. vartotojų išmeta savo sugedusius prietaisus – taip susidaro 7,5 mln. tonų atliekų per metus.

Užkirsti kelią ekologiniam manipuliavimui, pagrįstam teiginiais dėl išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo

Kaip ir Teisės į taisymą direktyva, Ekologiškumo teiginių direktyva siekiama suteikti europiečiams galimybę pirkti tvariai. Vartotojai vis labiau linkę tai daryti, tačiau jie labai nepasitiki gamintojų teiginiais apie jų produktų ir paslaugų aplinkosauginį veiksmingumą ir yra klaidinami daugybės rinkoje esančių žaliųjų ženklų.

Naująja direktyva turėtų būti užtikrintas ekologinių ženklų ir teiginių įtikinamumas ir patikimumas, tačiau ji turi trūkumų. EESRK mano, kad ši direktyva turėtų uždrausti teiginius, grindžiamus kompensavimu, nes kai kurios vartotojų apsaugos institucijos ir teismas keliose bylose nustatė, kad tokie teiginiai kaip „neutralaus poveikio klimatui“, „kompensuojamo plastiko“, grindžiami atsvara išmetamiems teršalams investuojant į klimato srities sprendimų projektus (pavyzdžiui, medžių sodinimą), yra moksliškai neteisingi ir visada klaidina vartotojus.

EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia nuoseklių teisės aktų. Kyla pavojus, jog neišspręsta problema sugrįš bumerangu, teigia EESRK nuomonės pranešėjas Angelo Pagliara. Ekologiškumo teiginių direktyva turėtų būti nustatytas minimalaus apsaugos nuo ekologinio manipuliavimo lygio pavyzdys. Jos reikalavimai turėtų atsispindėti sektorių teisės aktuose, kad nebūtų galima šių reikalavimų išvengti, rasti juose spragų ar susilpninti vartotojų apsaugą.

Skaitykite EESRK nuomonę dėl teisės į taisymą ir
EESRK nuomonę dėl ekologiškumo teiginių.

Ši taryba padėtų įveikti daugelį krizių, kurios šiuo metu daro poveikį maisto sistemoms, ir numatyti būsimus iššūkius, kurie kils Ukrainai įstojus į ES.

Šiuo metu Europos Sąjungos maisto sistemai poveikį daro įvairios krizės, susijusios su aplinkos, klimato, sveikatos ir socialiniais iššūkiais. Kyla klausimų ir dėl Ukrainos stojimo į ES perspektyvos, ir gali prireikti atlikti BŽŪP reformą. Siekiant kuo geriau prisitaikyti prie šių pokyčių, EESRK siūlo prieš parengiant būsimą ES tvarių maisto sistemų pagrindą įsteigti Europos maisto politikos tarybą.

Ši taryba gali padėti paspartinti ES, nacionalinės ir vietos politikos konvergenciją. Svarbiausia tai, kad ji gali padėti tobulinti ES maisto politiką. Nuomonės pranešėja Piroska Kállay teigė: „Esame tvirtai įsitikinę, kad įvairių maisto sistemos suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų įtraukumas ir dialogas leis padidinti maisto politikos formavimo kokybę ir legitimumą ir kad Europos maisto politikos taryba yra priemonė, užtikrinti labiau integruotą, dalyvaujamąjį ir demokratinį požiūrį į maisto valdymą".

EESRK yra pasirengęs šią Europos maisto politikos tarybą įsteigti Komitete ir norėtų, kad ji būtų kuriama pagal Komiteto kartu su Komisija įkurtos Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos modelį.

Ši taryba skatintų tvarią ir subalansuotą kaimo ir miesto vietovių plėtrą. Jos veikloje dalyvautų akademinės bendruomenės atstovai, mokslininkai, maisto tiekimo grandinės atstovai, pilietinės visuomenės organizacijos, pedagogai, jaunimo atstovai ir ES politikos formuotojai. Ilgainiui į ją taip pat būtų įtraukti vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų atstovai, užtikrinant vienodą valstybių narių atstovų dalyvavimą ES lygmeniu. (ks)

Jaunimas turėtų gauti tokį patį darbo užmokestį ir socialinio draudimo išmokas kaip ir kiti darbuotojai, įskaitant vienodą minimalųjį darbo užmokestį, o taip yra dar ne visose valstybėse narėse.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone, ES ir valstybės narės turi sustabdyti jaunimo diskriminaciją, susijusią su mažu jaunimo minimaliuoju darbo užmokesčiu ir neapmokamomis stažuotėmis. Jaunimas taip pat turi būti labiau įtrauktas rengiant politiką, visų pirma aktualią jaunimui.

Šie reikalavimai, kuriuos EESRK išdėstė dviejose birželio 15 d. plenarinėje sesijoje priimtose nuomonėse, dera su Europos Parlamento pranešimu dėl kokybiškų stažuočių – jame Komisija raginama pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, pagal kurią būtų neteisėta ilgesniam laikotarpiui įdarbinti stažuotojus ir praktikantus nemokant darbo užmokesčio.

„Pernelyg daug jaunimo, kuris gauna mažesnį minimalųjį darbo užmokestį ar imasi neapmokamų stažuočių, įgyja neigiamos patirties darbo rinkoje. Negalime ignoruoti šios realybės valstybėse narėse“,– sakė nuomonės Vienodas požiūris į jaunimą darbo rinkoje pranešėjas Michael McLoughlin.

„Jaunimas turi teisę būti išklausytas ir veikti“, – sakė nuomonės Bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje pranešėja Nicoletta Merlo. Šią nuomonę parengti paprašė ES Tarybai pirmininkaujanti Ispanija, kuri nori suteikti naują impulsą ES jaunimo darbotvarkei.

Jaunimo dalyvavimas turi būti skatinamas visų viešosios politikos rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesų metu, pabrėžiant jaunimo organizacijų vaidmens reikšmę ir atsižvelgiant į naujus neoficialius būdus sutelkti jaunimą, bendradarbiauti su juo ir jį įtraukti į dialogą“, – kalbėjo N. Merlo.

EESRK prašo, kad jaunimui būtų užtikrintos tos pačios darbo sąlygos ir užimtumo išmokos, socialinis draudimas ir socialinė pagalba kaip ir kitiems darbuotojams. Pagal vienodo užmokesčio už vienodą darbą principą jaunuoliai turėtų turėti teisę gauti tokį patį minimalųjį darbo užmokestį kaip ir kiti darbuotojai. Šiuo metu kai kuriose šalyse taip nėra: jos yra nustačiusios atskirą, mažesnį minimalųjį darbo užmokestį jaunimui, nepaisant to, kad minimalųjį darbo užmokestį gauna kas ketvirtas jaunuolis, tuo tarpu kitų darbuotojų kategorijoje minimalųjį darbo užmokestį gauna vienas iš 10 darbuotojų.

Naujasis EESRK pirmininkas Oliver Röpke yra pasirengęs labai stiprinti dialogą su jaunimu ir įtraukti jį į politikos rengimą.

Plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje su jaunimo organizacijų atstovais O. Röpke pabrėžė: „Įsipareigojame taikyti įtraukesnį modelį, pagal kurį dalyvavimo procese daugiausia dėmesio būtų skiriama jaunimui. Mano politinis prioritetas – atverti EESRK duris jaunimui ir neketinu sustoti prie Europos Sąjungos sienų. Noriu pasiekti jaunimo organizacijas ir šalyse kandidatėse."
Diskusijoje dalyvavo Europos jaunimo forumo, organizacijos „Generation Climate Europe“ ir REDI skaitmeninės integracijos mokyklos atstovai. (ll)

EESRK paprašė ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos pateikti pasiūlymą, kad Socialinės pažangos protokolas taptų privaloma teisine priemone, padedančia stiprinti ir išsaugoti socialines teises Europoje.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pareiškė pritariąs pastariesiems siūlymams iš dalies pakeisti ES Sutartis, į jas įtraukiant Socialinės pažangos protokolą – priemonę, kuri iškilus prieštaravimui ir apskritai ES politikoje pirmenybę teiktų ne ekonominėms laisvėms, o pagrindinėms socialinėms teisėms. Tai užtikrintų teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas darbuotojams visose valstybėse narėse.

ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymu parengtoje tiriamojoje nuomonėje EESRK pareiškė, kad Socialinės pažangos protokolas leistų užtikrinti socialinę pažangą, nes juo būtų propaguojami ir saugomi aukščiausi socialinių teisių standartai ES politikoje ir neleidžiama, kad jie sumažėtų.

Nuomonė priimta birželio 15 d EESRK plenarinėje sesijoje 132 nariams balsavus 102 – prieš ir 7 susilaikius. Vis dėlto nuomonei nepritarė EESRK Darbdavių grupė, kuri pateikė kontranuomonę, prieštaraujančią Socialinės pažangos protokolo įtraukimui į pirminę ES teisę. Kontranuomonė buvo atmesta, tačiau jai pritarė daugiau nei ketvirtadalis visų balsavusių narių, todėl ji pridėta prie pagrindinės nuomonės.

Nuomonės pranešėja Maria del Carmen Barrera Chamorro pareiškė: „Socialinės pažangos protokolas užtikrintų, kad nebūtų mažinami socialiniai standartai. Jis neleistų priimti tokios politikos, kuri prieštarautų žmonių interesams, kaip jau atsitiko su griežto taupymo politikos priemonėmis.“

„Dabar, labiau nei kada nors anksčiau, turime būti budrūs ir užtikrinti, kad ginsime socialines ir pilietines teises ir kad jos bus vienodai taikomos visoje ES. Šios teisės turi būti svarbesnės už laisvąją rinką, ypač ginčytinais atvejais,“ – kalbėjo nuomonės bendrapranešėjis Diego Dutto.

EESRK teigimu, Ispanijos pirmininkavimas ES yra puiki proga pateikti šį pasiūlymą. Komitetas paragino pirmininkaujančią valstybę surengti už socialinius reikalus atsakingų ministrų tarybą ir susitarti dėl bendro pasiūlymo bei suplanuoti specialų ES aukščiausiojo lygio susitikimą pasiūlymui priimti.

Socialinės pažangos protokolą pirmą kartą 2008 m. pasiūlė Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), reaguodama į Europos Teisingumo Teismo nutarimus, kurie buvo palankūs ekonominėms laisvėms. Raginimas buvo vėl prisimintas praėjusiais metais Konferencijos dėl Europos ateities išvadose ir Europos Parlamentui priėmus rezoliuciją, kurioje buvo paraginta įtraukti Socialinės pažangos protokolą į ES Sutartis.

EESRK Darbdavių grupė sakė mananti, kad socialinėms ir ekonominėms teisėms turėtų būti užtikrintas vienodas apsaugos lygis ir kad esama pavojaus, jog Socialinės pažangos protokolas gali susilpninti socialinės pažangos pagrindą. (ll)

ŽIV prevencija, nuolatinė priežiūra ir diskriminacijos naikinimas tebėra svarbiausi iššūkiai kovojant su tebesitęsiančia pasauline visuomenės sveikatos krize, teigia EESRK

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos pastangas stigmatizacijos ir diskriminacijos dėl ŽIV panaikinimą iki 2030 m. įtraukti į pagrindinius ES darbotvarkės tikslus.

Birželio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK pritaria, kad ES institucijos turėtų parengti aukšto lygio deklaraciją dėl ŽIV užsikrėtusių žmonių stigmatizacijos ir diskriminacijos panaikinimo, kuri būtų pateikta Europos Parlamentui 2023 m. gruodžio 1 d.

EESRK taip pat ragina nustatyti naują platesnio užmojo ŽIV plitimo prevencijos ir kontrolės tikslą, kad visose šalyse tyrimų, gydymo ir viruso slopinimo aprėpties rodiklis padidėtų iki 95 proc.

„Praėjus daugiau kaip dešimtmečiui vėl bandome suprasti su ŽIV susijusią padėtį. Į šią problemą nekreipėme dėmesio pernelyg ilgai“,– teigė nuomonės pranešėjas Pietro Barbieri. „Turime kuo greičiau imtis veiksmų, pradėti bendradarbiauti su bendruomenėmis, gydytojais, mokyklomis ir darbovietėmis.

Svarbu užtikrinti ŽIV sergantiems asmenims vienodas galimybes darbo vietose, įskaitant lankstų darbo grafiką ir ilgesnes atostogas. Informuotumo didinimo kampanijos, mokymai ir informacijos sklaida mokyklose, pilietinėje visuomenėje ir jaunimo organizacijose yra svarbiausi veiksmai kovojant su stigmatizacija ir diskriminacija.

„Nors ŽIV atvejų skaičius mažėja, negalime prarasti budrumo. Kad galėtume kontroliuoti infekcijos plitimą, svarbiausia yra anksti diagnozuoti, anksti pradėti gydymą ir užtikrinti tolesnę priežiūrą“,– sakė nuomonės bendrapranešėjė Nicoletta Merlo.

ŽIV tebėra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje, nuo kurios vis dar kenčia daugiau kaip 36 mln. žmonių, iš kurių 2,3 mln. gyvena PSO Europos regione. Padėtis itin bloga rytiniuose Europos žemyno regionuose, o Ukraina yra šalis, kurioje AIDS epidemija yra antra pagal dydį Rytų Europos ir Vidurinės Azijos regione.

ŽIV labiausiai paveikia marginalizuotas gyventojų grupes, pavyzdžiui, narkotikus vartojančius asmenis, vyrus, turinčius lytinių santykių su vyrais, translyčius asmenis, kalinius ir migrantus. Stigmatizacija ir baimė atgraso žmones nuo naudojimosi su ŽIV susijusiomis paslaugomis, todėl vėluojama atlikti tyrimus, nustatyti diagnozę. Dėl šios priežasties daugiau kaip pusė atvejų nustatoma, kai liga jau būna pažengusi. Taip išauga perdavimo pavojus ir mirčių, kurių galima išvengti, skaičius, ypač vietovėse, kuriose tinkamas AIDS gydymas yra nepakankamas.

Kovai su epidemija būtinos išsamios strategijos, kurios apimtų gydymą ir prevenciją, taip pat nauji ir inovatyvūs testavimo metodai, pavyzdžiui, greitieji ir savikontrolės testai. (ll)

EESRK pateikė savo politines rekomendacijas dėl naujos kartos ES biudžeto nuosavų išteklių. Naujoje nuomonėje Komitetas ragina Komisiją toliau plėtoti BEFIT („Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“) ir siūlo apsvarstyti galimybę visoje ES nustatyti skaitmeninių sandorių mokestį ir papildomą mokestį įmonėms, importuojančioms produktus iš trečiųjų šalių, kurių gamintojai neužtikrina tinkamos darbuotojų apsaugos.

ES biudžeto pajamų šaltinius reikia persvarstyti atsižvelgiant į po pandemijos atsiradusį spaudimą valstybių narių biudžetams, tebesitęsiančią tarptautinę įtampą ir dabartinę didesnių palūkanų normų aplinką. „Mes norime, kad ES biudžetas būtų tvirtas, kad ES turėtų reikiamų finansinių priemonių savo politiniams užmojams įgyvendinti ir kad būtų pereita prie daugiau tikrų nuosavų išteklių, nukreipsiančių mūsų dėmesį nuo susitelkimo į grynąjį balansą, kuris daro neigiamą poveikį Europos integracijai“, – per plenarinę sesiją priimant nuomonę kalbėjo pranešėjas Philip von Brockdorff. 2023 m. birželio 20 d. paskelbtu Komisijos pasiūlymu dėl pakoreguoto nuosavų išteklių rinkinio, grindžiamo pelno apmokestinimu, buvo papildyti kiti trys pasiūlymai dėl naujų pajamų šaltinių, kurie buvo pateikti 2021 m., tačiau Taryba jų dar nepriėmė.

EESRK ragina Komisiją kuo greičiau parengti priemonę BEFIT („Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“), kuri yra būtina sąlyga norint pasiūlyti nuosavus išteklius, grindžiamus įmonių apmokestinimu. Komitetas taip pat mano, kad tikslinga išnagrinėti galimybę į BEFIT įtraukti finansines paslaugas arba nustatyti visuotinį finansinių sandorių mokestį (FSM), kaip pasiūlė Europos Parlamentas. Be to, EESRK prašo Komisijos apsvarstyti galimybę nustatyti papildomą mokestį ES įmonėms, importuojančioms gaminius iš trečiųjų šalių, kurių gamintojai neužtikrina tinkamos darbuotojų apsaugos. (tk)

Greta politinio sąmoningumo, stipraus teisėkūros pagrindo ir nepriklausomos žiniasklaidos tvirtas pilietinės visuomenės tinklas yra vienas svarbiausių kovos su dezinformacija ginklų vietos lygmeniu.

Birželio 12 d. EESRK surengė pirmąjį iš keleto informuotumo apie dezinformaciją didinimui skirtų renginių, numatytų artėjant 2024 m. Europos Parlamento rinkimams. Renginys vyko Sofijoje, po to, kai buvo paskelbti apklausos rezultatai, parodę, jog 55 proc. bulgarų mano, dažnai susiduriantys su dezinformacija ir melagingomis naujienomis.

Diskusijose tapo aišku, kad pilietinės visuomenės organizacijos, vyriausybė ir nepriklausoma žiniasklaida turi dirbti kartu, kad pastatytų užtvarą, saugančią nuo manipuliavimo informacija – šį ginklą vis dažniau naudoja įsikišti bandančios užsienio jėgos.

Dezinformacijos paplitimas yra ypač nerimą kelianti tendencija artėjant Europos rinkimams. EESRK pirmininkas Oliver Röpke pareiškė: „Dezinformacija, prie kurios dabar prisidėjo dar ir propagandinis karas, naudojama tam, kad būtų ištrintos realybės ribos ir sėjama nesantaika, o objektyvi diskusija taptų nebeįmanoma. Kitais metais Europos laukia svarbiausia jos demokratijos akimirka. Europos piliečiai turi teisę rinktis remdamiesi faktine informacija ir, manau, mes visi privalome prisidėti prie kampanijos, kurioje nėra vietos dezinformacijai ir užsienio kišimuisi.“

Bulgarijos naujienų agentūros (BTA) generalinis direktorius Kiril Valchev teigė, kad geresnis ginklas kovoje su dezinformacija yra informacija, o ne cenzūra. „Turėtume leisti informacijai laisvai cirkuliuoti, kad ji būtų prieinama visuomenei.“

„Defend Democracy“ steigėja ir vykdomoji direktorė Alice Stollmeyer pareiškė: „Pilietinės visuomenės pačios negali įveikti dezinformacijos. Ką mes galime padaryti, tai susiburti ir kartu imtis veiksmų, kad technologijų milžinės, kurioms priklauso socialinės žiniasklaidos platformos, taptų labiau atskaitingos.“

Diskusija taip pat parodė, koks svarbus vaidmuo paneigiant dezinformaciją tenka nepriklausomai žiniasklaidai. Nepriklausomas Rusijos žurnalistas Tikhon Dzyadko, „TV Rain“ vyriausiasis redaktorius, teigė, kad nepriklausoma žiniasklaida, kovodama su Rusijos propaganda, deda daug pastangų, kad pateiktų faktus ir jais pagrįstą informaciją Rusijos žmonėms. „Rusijos vyriausybė nenori, kad žmonės žinotų tiesą.“ (at)

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Ispanija ketina konsultuotis su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl daugelio klausimų, todėl jam teks svarbus vaidmuo šios valstybės narės pirmininkavimo laikotarpiu.

Ispanija pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai itin svarbiu Europai metu. Atėjo laikas Sąjungai sustiprinti savo atsparumą.

Daugybė krizių, su kuriomis pastaraisiais metais susidūrė Europa, išryškino mūsų pažeidžiamumą ir aiškiai parodė, kad Europos Sąjunga turi stiprinti savo strateginį savarankiškumą. Todėl atviras strateginis savarankiškumas yra pagrindinis elementas, padėsiantis didinti atsparumą siekiant žalesnės, labiau skaitmeninės ir socialinės Europos tikslų, yra vienas svarbiausių pirmininkaujančios Ispanijos prioritetų.

2024 m. birželį ES piliečiai dalyvaus didžiausiame šio žemyno demokratiniame procese – rinkimuose į Europos Parlamentą. Todėl labai svarbu nustatyti garantijas, būtinas demokratijai apginti, visų pirma nuo užsienio šalių kišimosi, siekiant užkirsti kelią bandymams rinkimus padaryti palankia dirva dezinformacijai, propagandai ir kibernetiniams išpuoliams.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra įsipareigojęs glaudžiai bendradarbiauti su ES Tarybai pirmininkaujančia Ispanija ir užtikrinti, kad Europos pilietinės visuomenės organizacijų balsas būtų išgirstas visu pirmininkavimo laikotarpiu. ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymu EESRK parengs ne mažiau kaip 22 tiriamąsias nuomones įvairiomis temomis, įskaitant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ES socialinį aspektą ir Europos ateitį. Šios išsamios ir plataus užmojo nuomonės, taip pat įvairūs teminiai renginiai ir konferencijos, be kita ko, energijos nepritekliaus, retųjų ligų ir socialinės ekonomikos klausimais, suteiks EESRK galimybę prisidėti prie pirmininkaujančios Ispanijos rengiamų diskusijų.
Komitetas džiaugiasi galimybe bendradarbiauti su šia šalimi kuriant atsparesnę, įtraukesnę ir saugesnę Europą, tarnaujančią savo piliečiams ir gebančią veiksmingai reaguoti į būsimus iššūkius.

Ši brošiūra parengta EN, FR, DE ir ES kalbomis, ją rasite EESRK interneto svetainėje. (af)