EESRK pritarė Europos Komisijos pasiūlymui dėl Tarybos rekomendacijos dėl pakankamų minimalių pajamų, kuri yra viena iš būtinų priemonių kovojant su skurdu ir siekiant ES tikslo iki dešimtmečio pabaigos sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių bent 15 mln.

Kovo mėn. EESRK plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Komitetas nurodė, kad jis itin palankiai vertina realistiškų ir ne pernelyg griežtų kriterijų įgyvendinimą, kad kiekvienas galėtų gauti minimalias pajamas, kurios būtų pakankamos, kad žmonės galėtų gyventi oriai ir niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Norint užtikrinti, kad minimalių pajamų sistemos suteiktų pakankamai išteklių, taip pat reikia atsižvelgti į infliaciją, kuri, kaip numatoma, 2023 m. išaugs dar 6,5 proc. (dėl pragyvenimo išlaidų augimo, kurį lėmė naujausi maisto ir energijos kainų šuoliai). Šiuo tikslu EESRK siūlo visoms valstybėms narėms kasmet įvertinti minimalių pajamų lygį ir atsižvelgti į infliacijos lygį.

Šią praktiką turėtų stebėti pilietinės visuomenės organizacijos, socialiniai partneriai ir gerovės organizacijos.

„Veiksmingos minimalių pajamų sistemos gali padėti užtikrinti žmogaus teises, orų gyvenimą, jos gali padėti žmonėms išlikti aktyviems ir dalyvauti visuomenės gyvenime, padėti juos integruoti į kokybišką darbo aplinką“, – teigė nuomonės pranešėjas Jason Deguara, pridurdamas, kad savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turėtų turėti teisę gauti minimalias pajamas ir kitas išmokas.

Pranešėjas Paul Soete nurodė: „Mūsų tikslas yra iki 2030 m. žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių sumažinti bent 15 milijonų. Iš pirmo žvilgsnio šis tikslas neatrodo labai ambicingas, tačiau valstybėms narėms pateiktos gairės ir patikimos metodikos pagrindas rodo, kad tai yra svarbus žingsnis į priekį.“

Minimalių pajamų lygis ir sudėtis gerovės valstybėse labai skiriasi. Tai pasakytina ir apie ES. Valstybėse narėse minimalias pajamas gaunančių asmenų padėtis yra labai nevienoda.

Nė viena iš ES šalių šiuo metu neužtikrina pakankamo pajamų rėmimo darbo neturinčioms šeimoms, kad jos išvengtų skurdo grėsmės. Dėl reikalavimų atitikimo sąlygų, pavyzdžiui, minimalaus amžiaus, gyventojo statuso, benamystės ar šeimos sudėties problemų, apie 20 proc. darbo neturinčių asmenų neatitinka reikalavimų, kad apskritai galėtų gauti nors kokią paramą.
Be to, dar viena problema yra ta, kad minimalių pajamų parama nepasinaudoja 30–50 proc. asmenų. Dažniausia to priežastis – administracinė našta. (ll)