EESRK info

Kovo 23 d. EESRK kartu su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Věra Jourová diskutavo apie tai, kaip stiprinti demokratiją ir demokratines vertybes visoje Europos Sąjungoje. Jis taip pat priėmė rezoliuciją šia tema su praktiniais pasiūlymais. Politikos formuotojai, ekspertai ir pilietinės visuomenės organizacijos sutarė, kad pilietinis ugdymas, geresnis socialinių partnerių finansavimas ir dėmesys vietos aspektui yra raktas į demokratiją Europoje.

„2024 m. Europos Parlamento rinkimai bus politinės valios išbandymas, o jaunimo organizacijos atliks svarbų vaidmenį telkiant pirmą kartą balsuojančius ir jaunus rinkėjus“, – sakė EESRK pirmininkė Christa Schweng. – Tačiau vien rinkimais apsiriboti negalime. Turime labiau remti savo jaunimą, iš naujo įtraukti jį į demokratinį procesą ir suteikti jam galimybę visapusiškai dalyvauti kaip aktyviam piliečiui.“

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Věra Jourová pripažino esminį pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį ginant ir skatinant demokratiją, nes jos dažnai veikia ten, kur valstybinės įstaigos patiria nesėkmę. „Aktyvus žmonių dalyvavimas yra ne tik pageidaujamas, bet ir labai būtinas“, – teigė ji. –  Demokratija patiria sunkų išbandymą, todėl turime dėti daug daugiau pastangų jai apsaugoti ir žmonių pasitikėjimui atgauti.“

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant jaunimo organizacijas, socialinę ekonomiką ir savanoriškos veiklos sektorių, reikia geresnių finansavimo galimybių ir dalyvauti nustatant, kur šie ištekliai turėtų būti naudojami. Jie taip pat sutarė, kad universalieji gebėjimai yra tikras dalyvaujamosios ir svarstomosios demokratijos pagrindas.

Pasibaigus diskusijai EESRK priėmė rezoliuciją „Susivieniję už demokratiją: darbdavių, darbuotojų ir pilietinės visuomenės organizacijos siekiant tvarios demokratijos ateities“, kurioje remiamasi šių metų Pilietinės visuomenės dienų rekomendacijomis. Rezoliucija siekiama stiprinti demokratiją didinant visuomenės dalyvavimą ir sustiprinti dalyvaujamosios demokratijos struktūras. Joje taip pat raginama veiksmingai įgyvendinti Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnį dėl piliečių dalyvavimo, įskaitant Europos pilietinės visuomenės strategiją ir Europos asociacijų statutą. (tk)

Privalome vis daugiau investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kad užtikrintume ekologiškesnę, saugesnę ir prieinamesnę Europos ateitį: tokį įsitikinimą išreiškė EESRK pirmininkė Christa Schweng ir už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson kovo 22 d. vykusioje EESRK plenarinėje sesijoje.

Pažymėjusi, kad dėl į aukštumas šovusių energijos kainų, infliacijos ir mažo ekonomikos augimo šie metai piliečiams ir įmonėms buvo labai sudėtingi, Christa Schweng teigė, kad „siekis pereiti prie švarios energijos Europoje, sparčiau plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, užtikrinti prieinamas energijos kainas, energijos tiekimo saugumą ir įvairinimą išlieka svarbiausiais EESRK prioritetais“.

Kadri Simson pristatė tolesnius ES energetikos politikos veiksmus: „Jei reikėtų atsakyti vienu žodžiu, tai būtų „atsinaujinantieji energijos ištekliai“. Tai yra svarbiausias Komisijos energetikos politikos prioritetas – siekti pažangos ir įgyvendinti atsinaujinančiosios energijos tikslus“.

Pirmą kartą ES nebepriklauso nuo Rusijos energijos. Įvairindama dujų tiekimą, mažindama paklausą, didindama efektyvumą ir labiau skatindama naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ES panaikino didžiulę priklausomybę nuo Rusijos.

Šiuo metu 39 proc. ES elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. 2022 m. buvo rekordiniai: ES pagamino daugiau elektros energijos iš vėjo ir saulės energijos nei iš dujų: vėjo energijos pajėgumai padidėjo 15 GW, o saulės energijos – 41 GW. (mp)

Kovo 22 d. vykusioje diskusijoje su Italijos darbo ministre EESRK pritarė Komisijos iniciatyvai stiprinti nacionalinių lygybės įstaigų vaidmenį ir nepriklausomumą siekiant panaikinti diskriminacijos praktiką ES darbo rinkose.

Abi šalys teigė pritariančios Komisijos tikslams, išdėstytiems pasiūlyme dėl direktyvos dėl nacionalinėms lygybės įstaigoms taikomų standartų siekiant padidinti šių įstaigų veiksmingumą. Pasiūlymas pateiktas nustačius, kad dabartinėmis teisėkūros priemonėmis lygybės srityje nepavyko tinkamai vykdyti ES teisės aktų, skirtų spręsti nevienodo požiūrio ir diskriminacijos problemas.

Savo nuomonėje Lygybės įstaigų vaidmens ir nepriklausomumo stiprinimas, priimtoje plenarinėje sesijoje po diskusijos, EESRK pabrėžė, kad svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp subsidiarumo principo ir privalomų standartų, kad nacionalinės įstaigos taptų stipresnės ir veiksmingesnės. Per diskusiją šią poziciją pakartojo ir Italijos ministrė.

„Įvairių grupių dalyvavimas darbo rinkoje yra ne tik teisingumo klausimas. Tai labai svarbu ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Vis dėlto Komitetui ir toliau nerimą kelia tai, kad apsauga nuo diskriminacijos ir nelygybės Sąjungoje dar yra nevienoda. Jis remia tvirtus jų stebėsenos mechanizmus, be kita ko, stiprinant nacionalines lygybės įstaigas“, – sakė EESRK pirmininkė Christa Schweng.

Ministrė Marina Calderone nurodė, kad jos vyriausybė pritaria Komisijos tikslui, tačiau pabrėžė, kad svarbu užtikrinti suderinamumą su esamomis nacionalinėmis sistemomis ir įstaigomis, pavyzdžiui, lygybės tarybomis Italijoje, kurios užtikrina lygybę tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

„Įtrauktis, apie kurią šiandien kalbame, turi išlikti Europos socialinės darbotvarkės pagrindas, kaip ir vykstančios diskusijos dėl ES ekonomikos ir finansų valdymo reformos. Žinome, kaip vis dar sunku veiksmingai užtikrinti lygias galimybes darbo rinkoje. Kai kurios socialinės grupės vis dar susiduria su didžiulėmis kliūtimis patekti į darbo rinką ir užsitikrinti socialinę apsaugą“, – sakė Marina Calderone.

Ministrė pabrėžė, kad vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas ES lygmeniu vis dar viršija 10 proc. ES nėra nė vienos šalies, kurioje šios lyčių nelygybės nebūtų, ir ji visada yra nepalanki moterims. Rasti darbą sunku ir jauniems absolventams. Neįgalieji, teisėti migrantai ir pabėgėliai vis dar patiria diskriminaciją ieškodami darbo arba bandydami jį išlaikyti. (ll)

Kalbėdama EESRK kovo mėn. plenarinėje sesijoje Jungtinių Tautų Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) pirmininkė pasisakė už tai, kad svarbus vaidmuo įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. būtų skiriamas pilietinei visuomenei.

JT ECOSOC pirmininkė ambasadorė Lachezara Stoeva sakė, kad pilietinės visuomenės veikėjai yra nepakeičiami sąjungininkai siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT).

„Turime būti ambicingi: pasauliniams uždaviniams spręsti reikalingi tvirti visuotiniai sprendimai“, – sakė EESRK pirmininkė Christa Schweng. „Pilietinė visuomenė turėtų būti pakviesta į rugsėjo mėn. vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą DVT klausimais ir jos atstovų dalyvavimas turėtų būti struktūriškesnis ir konkretesnis“, – pridūrė ji.

Pasak JT ambasadorės Lachezaros Stoevos, „be pilietinės visuomenės negalime nieko nuveikti. Europos pilietinei visuomenei dažnai tenka vadovaujamasis vaidmuo svarstant apie ateitį. EESRK, kurį sudaro įvairūs suinteresuotieji subjektai, gali prisidėti prie to, kad viešoji politika būtų labiau subalansuota, teisingesnė ir labiau atitiktų poreikius“.

EESRK aktyviai prisidėjo prie pirmosios ES savanoriškos bendros DVT peržiūros, kuri bus pristatyta liepos mėn. vyksiančiame aukšto lygio politiniame forume. Visų pirma Komitetas parengė pilietinės visuomenės indėlio modelį, kurį būtų galima panaudoti kaip geriausios praktikos pavyzdį kitiems pasaulio regionams. (mt)

EESRK pritarė Europos Komisijos pasiūlymui dėl Tarybos rekomendacijos dėl pakankamų minimalių pajamų, kuri yra viena iš būtinų priemonių kovojant su skurdu ir siekiant ES tikslo iki dešimtmečio pabaigos sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių bent 15 mln.

Kovo mėn. EESRK plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Komitetas nurodė, kad jis itin palankiai vertina realistiškų ir ne pernelyg griežtų kriterijų įgyvendinimą, kad kiekvienas galėtų gauti minimalias pajamas, kurios būtų pakankamos, kad žmonės galėtų gyventi oriai ir niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Norint užtikrinti, kad minimalių pajamų sistemos suteiktų pakankamai išteklių, taip pat reikia atsižvelgti į infliaciją, kuri, kaip numatoma, 2023 m. išaugs dar 6,5 proc. (dėl pragyvenimo išlaidų augimo, kurį lėmė naujausi maisto ir energijos kainų šuoliai). Šiuo tikslu EESRK siūlo visoms valstybėms narėms kasmet įvertinti minimalių pajamų lygį ir atsižvelgti į infliacijos lygį.

Šią praktiką turėtų stebėti pilietinės visuomenės organizacijos, socialiniai partneriai ir gerovės organizacijos.

„Veiksmingos minimalių pajamų sistemos gali padėti užtikrinti žmogaus teises, orų gyvenimą, jos gali padėti žmonėms išlikti aktyviems ir dalyvauti visuomenės gyvenime, padėti juos integruoti į kokybišką darbo aplinką“, – teigė nuomonės pranešėjas Jason Deguara, pridurdamas, kad savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turėtų turėti teisę gauti minimalias pajamas ir kitas išmokas.

Pranešėjas Paul Soete nurodė: „Mūsų tikslas yra iki 2030 m. žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių sumažinti bent 15 milijonų. Iš pirmo žvilgsnio šis tikslas neatrodo labai ambicingas, tačiau valstybėms narėms pateiktos gairės ir patikimos metodikos pagrindas rodo, kad tai yra svarbus žingsnis į priekį.“

Minimalių pajamų lygis ir sudėtis gerovės valstybėse labai skiriasi. Tai pasakytina ir apie ES. Valstybėse narėse minimalias pajamas gaunančių asmenų padėtis yra labai nevienoda.

Nė viena iš ES šalių šiuo metu neužtikrina pakankamo pajamų rėmimo darbo neturinčioms šeimoms, kad jos išvengtų skurdo grėsmės. Dėl reikalavimų atitikimo sąlygų, pavyzdžiui, minimalaus amžiaus, gyventojo statuso, benamystės ar šeimos sudėties problemų, apie 20 proc. darbo neturinčių asmenų neatitinka reikalavimų, kad apskritai galėtų gauti nors kokią paramą.
Be to, dar viena problema yra ta, kad minimalių pajamų parama nepasinaudoja 30–50 proc. asmenų. Dažniausia to priežastis – administracinė našta. (ll)

Reaguodamas į kovo mėn. Europos Komisijos ataskaitą dėl tendencijų ir klausimų, kuriuos reikia stebėti, EESRK pabrėžė, kad jis būtų galėjęs padėti daug daugiau, jei nuo pat pradžių būtų dalyvavęs prognozavimo procese./

2022 m. kovo mėn. plenarinės sesijos metu priimtoje EESRK nuomonėje dėl strateginio prognozavimo ataskaitos EESRK pabrėžia, kad jis gali sustiprinti ES analitinius ir prognozavimo gebėjimus. Kaip pilietinės visuomenės „akys ir ausys“, jis gali geriausiai aptikti naujas tendencijas. Norėdamas tai parodyti, EESRK taip pat pasisiūlė parengti išankstinių pastabų dėl būsimos 2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitos.

Pranešėjas Angelo Pagliara trumpai išdėstė, kokiomis prielaidomis buvo grindžiama ši nuomonė: „Daugelį Komisijos ataskaitoje iškeltų klausimų EESRK jau nagrinėjo savo ankstesnių metų nuomonėse, be to, mes turime labai gilių ekspertinių žinių ir daug patirties. Taigi, kreipkitės į mus, leiskite mums aktyviau dalyvauti, nes mes tikrai galime jums padėti.“

2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje nagrinėjama, kaip geriausia suderinti ES užmojus klimato kaitos srityje su galimai jiems nepalankiais skaitmeniniais tikslais, ir nurodoma dešimt pagrindinių sričių, kuriose būtina imtis priemonių siekiant kaip įmanoma padidinti sinergiją ir nuoseklumą. Atsižvelgdamas į tai EESRK ragina strateginio prognozavimo darbotvarkę orientuoti į naują vystymosi modelį, derinant ekonomikos, aplinkos ir socialinį tvarumą ir daugiausia dėmesio skiriant žmonėms.

Vienas iš pagrindinių 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitos trūkumų, kaip nurodė EESRK, yra grėsmių ir scenarijų neaiškumas, jei ES nepasieks savo tikslų žaliavų, retųjų žemių metalų ir vandens išteklių prieinamumo srityse.

Laukdamas 2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitos, kurią Komisija turėtų paskelbti antrąjį 2023 m. ketvirtį, daugiausia dėmesio skirdama socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvariai Europai, EESRK išskyrė šias sritis, į kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį:

• tiekimo sistemos ir Europos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus atsparumas;
• stiprios, darnios ir inovatyvios Europos pramonės sistemos, pajėgios kurti kokybiškas darbo vietas, skatinimas;
• poreikis užtikrinti strateginį energetinį savarankiškumą ir remti įmones ir darbuotojus atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pandemijos krizę. (dm)

Kovo mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuomonę, kurioje Europos institucijos raginamos spręsti fragmentiško užsienio politikos sankcijų įgyvendinimo valstybėse narėse problemą. EESRK yra susirūpinęs dėl tokio nenuoseklumo ir ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant pasiūlyti humanitarinę pagalbą ir apsaugoti žurnalistus režimų, kuriems taikomos sankcijos, šalyse.

Europos Sąjungos Taryba nustato užsienio politikos sankcijas, kurias turi taikyti visos valstybės narės. Tačiau jų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas šiuo metu yra decentralizuotas. Dėl to įvairiose valstybėse narėse atsirado skirtingų apibrėžčių, taikymo sričių, nuobaudų ir tyrimų pajėgumų. Susiskaidymas kenkia ES sankcijų veiksmingumui ir rizikuoja padalyti Sąjungą, nes kai kuriose valstybėse į sankcijų pažeidimus žiūrima atlaidžiau nei kitose. Siekdama spręsti šiuos klausimus, Europos Komisija pasiūlė direktyvą, kuria siekiama standartizuoti nusikalstamas veikas ir bausmes už ES sankcijų pažeidimus.

EESRK savo nuomonėje dėl sankcijų pažeidimų / ES nusikaltimų ragina ES institucijas išplėsti išimtį humanitariniais tikslais, kad būtų išvengta bet kokių nenumatytų neigiamų pasekmių humanitarinei pagalbai ir paramai. „Norime apsaugoti humanitarinės pagalbos teikimą režimų, kuriems taikomos sankcijos, šalyse gyvenantiems žmonėms, kuriems reikia padėti, – paaiškino EESRK narys ir nuomonės pranešėjas José Antonio Moreno Díaz. – „Prašome suteikti nuolatinę išimtį humanitariniais tikslais, kad humanitarinę pagalbą teikiantys darbuotojai galėtų veikti nerizikuodami būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.“

Komitetas pabrėžė, kad reikia teikti tinkamą informaciją ir aktyviai remti privatųjį sektorių ir pilietinės visuomenės organizacijas, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų teisės aktų ir laikytis reikalavimų dėl režimams taikomų sankcijų. Valstybės narės turi turėti pakankamai administracinių pajėgumų, lėšų ir apmokyto personalo, kad galėtų nustatyti su sankcijomis susijusius pažeidimus, patraukti atsakingus subjektus baudžiamojon atsakomybėn ir bausti juos už tai. (gb)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) kovo mėn. plenarinėje sesijoje priėmė nuomonę dėl ES trąšų strategijos, ragindamas užtikrinti trąšų pakankamumą, įperkamumą ir tvarumą.

Pasaulinė trąšų krizė Europoje pasiekė kritinę ribą. Dėl rekordinių kainų ir trąšų stygiaus ūkininkai susiduria su dar nematytais iššūkiais. Šią krizę dar labiau paaštrino Ukrainoje vykstantis karas. Ji tapo rimta grėsme Europos žemės ūkiui ir pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui.

Kovo mėn. plenarinėje sesijoje EESRK palankiai įvertino Komisijos komunikatą „Trąšų pakankamumo ir įperkamumo užtikrinimas“, pabrėždamas būtinybę nedelsiant imtis vidaus priemonių šios krizės poveikiui suvaldyti.

„Ūkininkai brangiai moka už trąšas, o tai atsiliepia vartotojams. Palankiai vertiname Europos Komisijos komunikatą „Trąšų pakankamumo ir įperkamumo užtikrinimas“. Tačiau taip pat reikalingos neatidėliotinos ir ilgalaikės priemonės siekiant apriboti krizės poveikį,“ – teigė EESRK nuomonės pranešėjas Arnold Puech d'Alissac.

EESRK pasiūlė įvairių taisomųjų priemonių, skirtų pagerinti ES trąšų rinkos veikimą, įskaitant tiesioginę paramą labiausiai nukentėjusiems azoto gamintojams ir ūkininkams teikiant valstybės pagalbą.
Tačiau Komitetas taip pat pabrėžia poreikį spręsti trąšų pasiūlos ir kainų problemą supaprastinant importą ir konkurenciją vidaus rinkoje. Šį tikslą galima pasiekti įšaldant ES importo tarifus visoms trąšoms, sudarant palankesnes sąlygas trąšų logistikai ir užtikrinant reguliavimo lankstumą.

EESRK ragina imtis ne tik trumpalaikių, bet ir vidutinės trukmės priemonių, kad būtų apribota ES priklausomybė nuo importuojamų mineralinių trąšų ir sumažintas pasėlių tręšimo aplinkosauginis pėdsakas.
EESRK taip pat palankiai įvertino trąšų rinkos stebėjimo centro įsteigimą 2023 m., siekiant didinti Europos trąšų rinkos skaidrumą reguliariai skelbiant tipines vidaus rinkos kainas ir rengiant viešąją statistiką apie trąšų gamybą ir naudojimą.

Tarptautiniu mastu EESRK ragina ES aktyviau spręsti pasaulinę maisto stygiaus problemą, didinant trąšų rinkos skaidrumą, prieinamumą ir veiksmingą naudojimą. Reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas pasaulinei prekybai trąšomis išlaikant rinkų atvirumą, vengiant eksporto apribojimų ir draudimų, didinant trąšų gamybą ir plečiant logistikos maršrutus. (ks)

Skaitmeninių energetikos sistemų potencialą vis dar stabdo pernelyg daug kliūčių. Pažangesnius sprendimus sunku įgyvendinti praktiškai, ypač dėl sudėtingų administracinių procedūrų, veiksmingų paskatų trūkumo bei perdavimo ir skirstymo tinklo nelankstumo, nes nepakankamai investuojama į energetikos infrastruktūrą.

Šios pagrindinės išvados padarytos EESRK nuomonėje „Energetikos sistemos skaitmenizavimo ES veiksmų planas“.

Nuomonę parengė pranešėjas Thomas Kattnig ir bendrapranešėjis Zsolt Kükedi, ji buvo priimta kovo mėn. plenarinėje sesijoje.

Apskritai, EESRK pritaria Europos Komisijos veiksmų plane siūlomiems tikslams ir daugumai priemonių. Tačiau, EESRK nuomone, Komisijai nepavyksta integruoti veiksmų plano į bendrąją energetikos politiką ir tokiu būdu ji formuoja siaurą požiūrį. Energetikos sistemos skaitmenizacija turi sukurti bendradarbiavimo sprendimų, kuriais naudotojai būtų skatinami dalyvauti skaitmeninėje energetikos sistemoje.

Ateityje kuriant energetikos infrastruktūrą visi vartotojai turi aktyviai dalyvauti kuriant pažangiąsias energetikos sistemas. „Nepaprastai svarbu stiprinti aktyvių vartotojų vaidmenį skaitmeninimo srityje ir skatinti bei įgalėti juos naudoti kuo daugiau išmaniųjų sprendimų“, – teigė Zsolt Kükedi.

Be to, kyla pavojus, kad naujos duomenimis grindžiamos paslaugos ir novatoriški technologijų sprendimai nebus įgyvendinti pakankamai greitai, jei nebus pakankamai kvalifikuotų darbuotojų ir parengtų specialistų, kurie padėtų juos diegti. Šiems tikslams pasiekti reikia priimti tikslines darbo rinkos ir švietimo politikos priemones. „Turime laikytis suderinto požiūrio ir glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais. Pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas yra nepaprastai svarbus“, – sakė Thomas Kattnig. (mp)

Kovo 23 d. EESRK priėmė dvi nuomones dėl Komisijos naujausios veiklos, kuria siekiama toliau vystyti susiskaidžiusią ir nepakankamai išsivysčiusią ES kapitalo rinkų sąjungą – naujojo Įtraukimo į sąrašus akto ir Europos rinkos infrastruktūros reglamento (ERIR) peržiūros.

Naujuoju Įtraukimo į sąrašus aktu siekiama sumažinti administracinę naštą bet kokio dydžio įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kad jos turėtų paprastesnę prieigą prie finansavimo jas įtraukus į Europos viešųjų rinkų sąrašus.

EESRK palankiai vertina šią iniciatyvą, nes Europos įmonių nuosavo kapitalo finansavimo didinimas ir priklausomybės nuo bankų paskolų mažinimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti atsigavimą po pandemijos ir sukurti atsparią ekonomikos sistemą. Komitetas mano, kad į kapitalo rinkas atėjus daugiau šeimos valdomų bendrovių atsirastų naujų galimybių pritraukti kapitalo augimui.

EESRK pranešėjas Kęstutis Kupšys paaiškino: „Keleto balsų teisių sistema padėtų šeimoms išlaikyti kontrolę, todėl įtraukimas į sąrašus joms taptų patrauklesnis. Taip pat svarbu supaprastinti prospektų turinį, nes tai gerokai sumažintų emitentų išlaidas ir naštą. Tačiau vien anglų kalba parengtų emisijos dokumentų naudojimas, kaip siūloma Komisijos dokumente, trukdytų formuotis nacionalinei neprofesionaliųjų investuotojų bazei.“

Komisija taip pat pasiūlė naują Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR), kad būtų sustiprinti ES tarpuskaitos pajėgumai. Kalbant apie ERIR, EESRK tikėjosi aiškesnio principinio nusistatymo dėl pozicijų JK pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) atžvilgiu mažinimo, taip pat konkretesnių taisyklių bei paskatų, kad po „Brexit‘o“ būtų pereita prie ES įsisteigusių PSŠ.

EESRK pranešėjas Florian Marin sakė: „Nėra aiškaus plano, kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės konkurencingai ir konsoliduotai tarpuskaitos rinkai sukurti. Apgailestaujame, kad po penkerių metų dabartinė sistema nebuvo įvertinta, ir siūlome, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) praėjus vieniems metams nuo reglamento įsigaliojimo pateiktų ataskaitą dėl ne ES įsisteigusių PSŠ naudojimo priežasčių.“ (tk)

Pagrindiniame EESRK jaunimo renginyje daugiausiai balsų sulaukė pasiūlymas sukurti programėlę „EYou“, kuria siekiama, kad ES taptų prieinamesnė jaunimui.

Į kovo 23–24 d. Briuselyje vykusį renginį „Tavo Europa, tavo balsas!“ atvyko 105 vidurinių mokyklų moksleiviai iš 35 mokyklų visose ES valstybėse narėse ir septyniose šalyse kandidatėse. „YEYS!“ renginio dalyviai pateikė šias penkias rekomendacijas:

1)    paprastesnė ES: sukurti programėlę „EYou“, kuri suteiktų jaunimui galimybę tiesiogiai bendrauti su politikais ir pilietine visuomene, pasirinkti, tai, kas labiausiai įdomu, ir stebėti naujausius pokyčius vietos lygmeniu;
2)    informacijos apie ES platforma „E-Youth“, kuri padėtų supaprastinti politiką jaunesnėms kartoms, suteikiant joms forumą, kuriame būtų galima išsakyti savo nuomonę;
3)    platforma „EYout(h)rust“ padidintų politikos skaidrumą vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis;
4)    projektas „Youth Democratic Opinion (YDO)“ pagerins pilietinio ugdymo ir dalyvavimo Europos veikloje kokybę, sukuriant ES ambasadorių programą, kurios tikslas būtų surinkti jaunimo nuomones ir siūlyti rekomendacijas politikos formuotojams;
5)    kitos ES finansuojamos JAUNIMO iniciatyvos JAUNIMUI.

„Papasakokite mums savo lūkesčius ir viltis dėl Europos ateities“, – į renginį susirinkusius moksleivius paragino EESRK pirmininkė Christa Schweng. –  Kad galėtų spręsti naujus uždavinius, ES turi išklausyti jaunimą ir būti atvira naujoms idėjoms.“
 
Už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininkės pavaduotojas Cillian Lohan informavo moksleivius kad EESRK jų rekomendacijas perduos 2023 m. birželio mėn. Strasbūre vyksiančio Europos Parlamento Europos jaunimo renginio (EYE) dalyviams. Pasak pirmininkės pavaduotojo C. Lohan, „kai sistema pradeda braškėti arba kai jai kyla pavojus, turime mesti asmeninius reikalus ir aktyviai imtis veiksmų. Šiandien jūs žengėte šį žingsnį – ačiū jums“.

Diskusijos parodė, kad jaunimas mano, jog šiuo metu Europos Sąjungoje nėra erdvės, kurioje jauni žmonės galėtų išsakyti savo nuomonę. EESRK narė Neža Repanšek patikino renginio dalyvius, kad šis nusivylimas yra tinkamas išeities taškas pokyčiams: „Mano motyvaciją pradėti aktyviai dalyvauti paskatino nusivylimas. Susibūrus jaunimui galime būti labai galinga jėga.“

Šiame 14-ajame renginyje „YEYS!“ daugiausia dėmesio skirta jaunimo demokratijos dialogams, jame taip pat pirmą kartą dalyvavo studentai iš Ukrainos ir Moldovos. (gb/tk)