Švietimas gali padėti iškastiniu kuru grindžiamą visuomenę paversti žiedine ir tvaria. Gruodžio mėn. priimtoje nuomonėje savo iniciatyva EESRK ragina užtikrinti pokyčius skatinantį švietimą, kuris įgalėtų jaunimą prisidėti prie žaliosios pertvarkos.

Švietimo darnaus vystymosi klausimais pagrindas turėtų būti humanistinės vertybės ypatingą dėmesį skiriant žmogaus elgesio padariniams aplinkai ir visuomenei. Todėl reikia pertvarkyti švietimą – nuo ikimokyklinio ugdymo iki universitetinių studijų ir vėliau.

„Darnumas yra susijęs ne tik su aplinka. Jis apima daug aspektų ir visi 17 darnaus vystymosi tikslų yra vienodai svarbūs. Švietimas atlieka itin svarbų vaidmenį, nes jis yra svarbus veiksnys, padedantis siekti visų kitų DVT,“– nurodė Tatjana Babrauskienė, EESRK nuomonės „Įgalinti jaunimą siekti darnaus vystymosi pasitelkiant švietimą“ pranešėja.

Kritinio mąstymo ir informacija pagrįsto sprendimų priėmimo turėtų būtų mokoma mokykloje, kad vaikai galėtų spręsti darnaus vystymosi problemas. Pagrindinio švietimo lygmeniu vaikai turėtų būti mokomi apie tvarią energiją, tvarų vartojimą ir tvarią gamybą, maisto švaistymo mažinimą ir atsakingus maisto pasirinkimo sprendimus.

Neseniai priimtoje ataskaitoje dėl ES mokyklų sistemos įvertinimo pateikiama papildomų rekomendacijų, kaip gerinti mokyklų sistemą atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus. „Patobulinus švietimo apie maistą priemones, pamokų metu skiriant laiko maisto produktų kilmei ir vertei bei apsilankymams ūkiuose ir žemės ūkio maisto produktų įmonėse būtų galima padidinti ES mokyklų sistemos veiksmingumą ir prisidėti prie jaunimo švietimo tvarios sveikos mitybos klausimais“, – sakė pranešėjas Arnold Puech d’Alissac. EESRK taip pat ragino geriau naudoti švietimui darnaus vystymosi klausimais skirtą finansavimą, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę programas „Erasmus+“, Europos regioninės plėtros fondą ir „Europos socialinį fondą +“.

Šiuo metu švietimo darniam vystymuisi įgyvendinimas įvairiose valstybėse narėse yra skirtinguose etapuose ir turės būti pritaikytas vietos aplinkybėms.

„Švietimo sistemą turime pertvarkyti nedelsiant, kad užtikrintume darnią ateitį valstybėse narėse, bet to, svarbu į šį procesą aktyviai įtraukti jaunimą, mokytojus ir tėvus,“– teigė T. Babrauskienė. (ks)