Sausio 1 d. Lenkija perėmė pirmininkavimo ES estafetę iš Vengrijos ir pirmuosius šešis šių metų mėnesius vadovaus ES Tarybai. Lenkija už Europos vairo stoja didelių permainų laikotarpiu, sutampančiu su naujos Europos Komisijos kadencijos pradžia.
Sausio 1 d. Lenkija perėmė pirmininkavimo ES estafetę iš Vengrijos ir pirmuosius šešis šių metų mėnesius vadovaus ES Tarybai. Lenkija už Europos vairo stoja didelių permainų laikotarpiu, sutampančiu su naujos Europos Komisijos kadencijos pradžia.
Nesiliaujant Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir tvyrant didžiausiai geopolitinei įtampai per visą naujausių laikų Europos istoriją, Lenkija savo prioritetus sutelkia į svarbiausią temą – saugumą. Tai apima išorės, vidaus, ekonominį, energetikos, aprūpinimo maistu ir sveikatos saugumą, taip pat teisinės valstybės užtikrinimą.
Šie prioritetai atitinka Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto įsipareigojimą skatinti sanglaudą, saugoti demokratines vertybes ir užtikrinti stabilią gerovę. „EESRK didžiuojasi būdamas patikimu ir aktyviu pirmininkaujančios Lenkijos partneriu ir esame įsipareigoję aktyviai dalyvauti formuojant politinius prioritetus, kurie lems šį naują Europos ciklą“, – kalbėjo EESRK pirmininkas Oliver Röpke.
ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymu Komitetas parengs keturiolika tiriamųjų nuomonių. Kviečiame susipažinti su mūsų nauja brošiūra ir sužinoti daugiau apie šias nuomones bei kitus EESRK darbus per pirmąjį 2025 m. pusmetį. Taip pat galite sužinoti, kas yra EESRK nariai iš Lenkijos ir kurioms organizacijoms jie atstovauja. Brošiūra parengta tik elektronine forma anglų, lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. (ll)
Europos pramonė susiduria su daugybe įvairių iššūkių, įskaitant itin dideles energijos kainas, sunkumus pritraukti kvalifikuotų darbuotojų ir prieigą prie finansavimo. 2023 m. ES pateikė Žaliojo kurso pramonės planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama anglies dioksido poveikio neutralumo užtikrinimui.Praėjusį rudenį pristatydama politines gaires Pirmininkė Ursula von der Leyen, vadovaudamasi M. Draghi pranešimo dvasia, paminėjo „Švarų pramonės kursą“, skirtą konkurencingoms pramonės šakoms ir kokybiškoms darbo vietoms.
Europos pramonė susiduria su daugybe įvairių iššūkių, įskaitant itin dideles energijos kainas, sunkumus pritraukti kvalifikuotų darbuotojų ir prieigą prie finansavimo. 2023 m. ES pateikė Žaliojo kurso pramonės planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama anglies dioksido poveikio neutralumo užtikrinimui.Praėjusį rudenį pristatydama politines gaires Pirmininkė Ursula von der Leyen, vadovaudamasi M. Draghi pranešimo dvasia, paminėjo „Švarų pramonės kursą“, skirtą konkurencingoms pramonės šakoms ir kokybiškoms darbo vietoms.
Pramonė yra esminė žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir mūsų ekonomikos sistemos dalis. Tačiau ką šis naujas susitarimas reiškia darbuotojams? Stipri, į profesines sąjungas susibūrusi darbo jėga, gerai apmokama ir turinti geras darbo sąlygas, yra ne tik profesinių sąjungų, bet ir visos visuomenės, demokratijos ir socialinio stabilumo bei įmonių našumo klausimas.
Be tinkamų gairių ir pakankamo viešojo finansavimo, šis susitarimas galiausiai galėtų būti grindžiamas tomis M. Draghi ataskaitos ir konkurencingumo darbotvarkės dalimis, kuriomis labiausiai pritariama reguliavimo panaikinimui. Tai galėtų pakenkti Europos socialiniam modeliui, nes būtų skatinamas žalingas konkurencijos modelis, skatinantis varžybas dėl žemesnio darbo užmokesčio ir prastesnių darbo sąlygų.
Kad išspręstų šį klausimą, vasario 14 d. EESRK Darbuotojų grupė ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) EESRK patalpose rengia bendrą konferenciją dėl Europos pramonės politikos siekiant kokybiškų darbo vietų. Kviečiame visas šia diskusija suinteresuotas šalis pasižymėti šią datą savo kalendoriuose ir prisijungti prie diskusijos.
Gruodžio mėn. EESRK surengė filmo „Under the Grey Sky“ peržiūrą. Jame pasakojama apie Baltarusijos žurnalistus, sumokėjusius siaubingą asmeninę kainą už informavimą apie politinę sumaištį savo šalyje.
Gruodžio mėn. EESRK surengė filmo „Under the Grey Sky“ peržiūrą. jame pasakojama apie Baltarusijos žurnalistus, sumokėjusius siaubingą asmeninę kainą už pranešimus apie politinę sumaištį savo šalyje.
Baltarusijos ir Lenkijos režisierės Maros Tamkovič debiutinis filmas „Under the Grey Sky“ pasakoja širdį veriančią istoriją apie Baltarusijos žurnalistę Leną, kuri atsidūrė kalėjime po to, kai tiesiogiai transliavo vyriausybės susidorojimą su taikiais demonstrantais Permainų aikštėje Minske. Eina 2020 metai ir po suklastotų rinkimų, kuriuose Aliaksandras Lukašenka šeštąjį kartą perrenkamas prezidentu, per Baltarusiją vilnija beprecedentė protestų banga.
Lena ir su ja dirbanti vaizdo operatorė Olia yra suimamos, nes filmuoja protestus, nepaisydamos persekiojančio bepiločio policijos orlaivio. Šios istorijos posūkis gali būti prilygintas kafkiškam absurdui: Lena iš pradžių kaltinama „riaušių organizavimu ir viešojo transporto trikdymu“, o vėliau kaltinimai pakeičiami „valstybės išdavimu“. Septynių dienų administracinis sulaikymas po slapto teismo tampa aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Jos kolegei skiriami dveji metai laisvės atėmimo. Lenos vyras Ilja, pats persekiojamas režimo policijos, beviltiškai bando išlaisvinti ją iš kalėjimo, netgi bandydamas įtikinti Leną pripažinti kaltę mainais už laisvę. Tačiau Lena to padaryti negali.
Filmą įkvėpė tikra Baltarusijos „Belsat TV“ žurnalistų Kaciarinos Andrejevos, jos vyro Iharo Iljašo ir jos kolegos Darjos Chultsovos istorija. Darja jau atliko dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, o Kaciarina ir Iharas šiuo metu yra kalėjime: Kaciarina atlieka ilgesnę – aštuonerių metų ir trijų mėnesių – laisvės atėmimo bausmę. Jie toli gražu ne vieninteliai: Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, 2024 m. pabaigoje už grotų tebebuvo 45 žiniasklaidos darbuotojai. Daugelis susiduria su grėsmėmis net ir pabėgę į užsienį.
Gruodžio 13 d. filmas „Under the Grey Sky“ buvo parodytas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) seminare apie nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį Baltarusijoje skatinant tvarią ir demokratinę visuomenę, kuriame dalyvavo ir Mara Tamkovič.
EESRK info su Mara Tamkovič kalbėjosi apie filmą:
Kaip tiksliai filme perteikiami tikri Kaciarinos Andrejevos gyvenimo įvykiai ir likimas? Ar naudojote realią filmuotą medžiagą iš 2020 m. protestų ir K. Andrejevos bylos?
Tikroji filmuota medžiaga filme naudojama kelis kartus. Protestą, kurį veikėjai transliuoja filmo pradžioje, iš tikrųjų nufilmavo K. Andrejeva ir D. Chultsova; tai yra tikrų įvykių vaizdai, kuriuos mes įtraukėme į suvaidintą sceną. Ramano Bandarenkos sulaikymas, kurį filmo veikėjai mato nešiojamajame kompiuteryje, taip pat yra tikra medžiaga (redakcijos pastaba: aktyvistas Ramanas Bandarenka buvo mirtinai sumuštas kaukėtų banditų po to, kai jis bandė sutrukdyti nupjauti raudonai baltus kaspinus, simbolizuojančius Baltarusijos vėliavą iki sovietų okupacijos). Filmo pabaigoje kaip tam tikrą epilogą parodau Kaciarinos tiesioginių transliacijų iš protestų montažą.
Pagrindinė siužeto linija yra glaudžiai susijusi su tikrove: žurnalistų suėmimo ir persekiojimo būdai bei jiems skirtos bausmės. Tačiau mano siekis buvo ne tiksliai perteikti įvykius, o atskleisti emocinę tiesą apie sprendimus, kuriuos žmonės turėjo priimti, ir skaudžius pasirinkimus, kurie jiems kilo. Veikėjams suteikti skirtingi vardai, siekiant išlaikyti tam tikrą distanciją tarp jų ir jų prototipų ir paskatinti žiūrovus suvokti šią istoriją kaip vieną iš daugelio, kaip metaforą to, kas atsitiko visai tautai.
Ar plačioji Baltarusijos visuomenė žino, kas nutiko K. Andrejevai ir kitiems tokiems pat žurnalistams? Ar žinote, kiek žmonių ištiko toks pat ar panašus likimas?
Baltarusijoje buvo vykdomi tokie plataus masto politiniai suėmimai ir represijos, kad sunku būtų apie tai nežinoti. Ne mažiau kaip 130 000 žmonių patyrė įvairių formų represijas ir po 2020 m. iš šalies išvyko apie 500 000 žmonių. Šie įvykiai pernelyg didelio masto, kad juos būtų galima nuslėpti.
Oficialus politinių kalinių (kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas) skaičius Baltarusijoje per pastaruosius kelerius metus nepakito – jis ir toliau yra apie 1 300, tačiau reikia suprasti, kad šimtai, jei ne tūkstančiai žmonių jau atliko bausmę, kai kurie buvo paleisti anksčiau laiko, o daugelis neseniai nuteistų asmenų bijo prašyti politinio kalinio statuso. Šis represijų konvejeris nuolat juda į priekį – išleistuosius kalinius keičia nauji.
Kokia buvo pagrindinė Jūsų motyvacija kurti šį filmą? Ko tikitės juo pasiekti?
Kai Baltarusijos režimas žiauriai numalšino 2020 m. protestus, mane kaip baltarusę apėmė troškimas kažką daryti. Buvau žurnalistė ir puikiai supratau savo personažų poziciją. Kaip režisierė pamačiau stiprią ir labai jaudinančią istoriją, kurios tiesiog negalėjau nepapasakoti.
Kaip manote, kokią svarbiausią žinią žiūrovas išsineš pažiūrėjęs filmą arba kokią emociją patirs?
Tikrai tikiuosi, kad žmonės šiek tiek susimąstys apie tai, kas yra laisvė, kokia ji gali būti brangi ir ar jie iš tikrųjų vertina tai, ką turi. Labai tikiuosi, kad jie pagalvos apie Kacią ir Iharą bei visus esančius kalėjimuose, nes daugeliui žmonių čia, Europoje, laisvė yra savaime suprantamas dalykas.
Ką Europos Sąjunga – jos institucijos, pilietinė visuomenė, žurnalistai ir žmogaus teisių asociacijos bei nacionalinės vyriausybės – turėtų padaryti, kad padėtų?
Raginu ES nepamiršti Baltarusijos ir nenurašyti jos kaip jau pralaimėtos bylos. ES parama leidžia mūsų kultūrai, žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei išlikti nuolat jaučiant šį didžiulį spaudimą. Nors gali atrodyti, kad ši investicija yra ilgalaikė, ji to verta.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), kaip institucinis pilietinės visuomenės partneris, organizuoja antrąją Pilietinės visuomenės savaitę.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), kaip institucinis pilietinės visuomenės partneris, organizuoja antrąją Pilietinės visuomenės savaitę.
Šiais metais EESRK iniciatyva „Tavo Europa, tavo balsas“ sulaukė šimtų paraiškų iš vidurinių mokyklų ES, šalyse kandidatėse ir Jungtinėje Karalystėje.
Iniciatyvos organizatoriai atidžiai išnagrinėjo ir įvertino visas paraiškas ir atrinko 36 vidurines mokyklas, kurių atstovai kovo 13–14 d. dalyvaus renginyje „Tavo Europa, tavo balsas 2025“.
Šiais metais pavyzdiniame kasmet EESRK organizuojamame renginyje jaunimui dalyvaus beveik 100 moksleivių ir 37 mokytojai. Renginys „Suteikti jaunimui balsą“ vyks pusantros dienos, jame daugiausia dėmesio bus skiriama vaidmeniui, kurį jaunimas gali atlikti kuriant atsparią ateitį. Iniciatyvos tikslas – įgalinti jaunimą dalyvauti pilietinėje veikloje ir prisidėti prie dalyvaujamosios demokratijos savo bendruomenėje ir už jos ribų.
EESRK rengiantis priimti „Tavo Europa, tavo balsas“ dalyvius, 2025 m. pradžioje Komiteto nariai apsilankys atrinktose mokyklose, susitiks ir pabendraus su moksleiviais prieš pagrindinį renginį.
2025 m. kovo 14 d. atidarymo ir uždarymo posėdžiai bus transliuojami tiesiogiai. Transliacijos nuoroda bus paskelbta EESRK interneto svetainėje ir oficialiame tinklalapyje Tavo Europa, tavo balsas 2025 m. | EESRK, kuriame galite rasti daugiau naujausios informacijos apie renginį.
Latvijos režisieriaus Gints Zilbalodis režisuotas ir kritikų pripažintas animacinis filmas sukurtas bendradarbiaujant Latvijos, Prancūzijos ir Belgijos kino studijoms. Jis sulaukė pasaulinio pripažinimo ir yra apdovanotas „Auksinio gaublio“ apdovanojimu už geriausią animacinį filmą ir pagrindiniais prizais festivaliuose, pavyzdžiui, Tarptautiniame animacijos kino festivalyje, Niujorko kino kritikų centro apdovanojimuose ir Europos kino apdovanojimuose.
Filme pasakojama apie vienišą katiną, kuris išgyveno po apokaliptinio potvynio, ir apie tai, kaip jis prisitaiko naujoje realybėje ir mokosi bendradarbiauti su kitais gyvūnais gelbėjimosi valtyje.
Šis renginys – tai dalis nuolatinio EESRK filmų peržiūrų ciklo, organizuojamo bendradarbiaujant su Europos Parlamento LUX publikos apdovanojimu, kurio tikslas – skatinti kultūrų įvairovę ir gilinti dialogą aktualiais socialiniais klausimais.
Visoje Europoje daugiatūkstantiniu tiražu jau platinamas populiarios EESRK brošiūros „Europos demokratijos pasas“ naujausias leidimas. Galbūt norite sužinoti, ar „Europos demokratijos pasas“ taip pat prieinamas elektroniniu formatu. Atsakome – taip!
Visoje Europoje daugiatūkstantiniu tiražu jau platinamas populiarios EESRK brošiūros „Europos demokratijos pasas“ naujausias leidimas. Galbūt norite sužinoti, ar „Europos demokratijos pasas“ taip pat prieinamas elektroniniu formatu. Atsakome – taip!
Interaktyvi internetinė versija su vaizdo įrašais, viktorinomis, žemėlapiais ir kitomis įdomybėmis jau veikia 13 kalbų ir verčiama į kitas kalbas! Išbandykite ją ir sužinokite, kaip iš tiesų galite pakeisti pasaulį!
EESRK ryšių palaikymo grupės 20-mečio proga jos steigėjai ir dabartiniai nariai paragino aktyviai ginti Europos demokratiją, atvirą viešąją erdvę ir teisingą Europą.
EESRK ryšių palaikymo grupės 20-mečio proga jos steigėjai ir dabartiniai nariai paragino aktyviai ginti Europos demokratiją, atvirą viešąją erdvę ir teisingą Europą.
Gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė savo Ryšių su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinklais grupės – vienintelio nuolatinio politinio dialogo ir struktūrinio pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir ES institucijų bendradarbiavimo organo – 20-ąsias metines. Per du savo veiklos dešimtmečius Ryšių palaikymo grupė atliko svarbų vaidmenį stiprindama organizuotos pilietinės visuomenės poziciją ir užtikrindama, kad jai rūpimi klausimai būtų įtraukti į Europos darbotvarkę. Grupę sudaro 45 Europos lygmeniu veikiantys pilietinės visuomenės tinklai, visiškai atitinkantys Sutarties 11 straipsnyje įtvirtintus principus.
„Švęsdami EESRK ryšių palaikymo grupės 20 metų sukaktį, ne tik pripažįstame jos puikius pasiekimus, bet ir ilgalaikes partnerystes, kurios formavo dalyvaujamąją demokratiją Europoje. Per du dešimtmečius Ryšių palaikymo grupė tapo gyvybinga platforma, kuri stiprina pilietinės visuomenės poziciją ir skatina įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą. Žvelgdami į ateitį, toliau stenkimės kartu stiprinti demokratines vertybes, plėsti pilietinę erdvę ir kurti Europą, kuri iš tiesų tarnauja visiems žmonėms“, – savo įžanginėje kalboje sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.
„Pradžia nebuvo lengva, – teigė Ryšių palaikymo grupės bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi, – tačiau išmokome vieni kitais pasitikėti. Tikiuosi, kad stiprinsime bendradarbiavimą ir kartu kursime nuoseklią Europos pilietinės visuomenės strategiją.“
Pagrindinį pranešimą skaičiusi Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Katarina Barley, kuri yra atsakinga už ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis, pareiškė: „Europos Parlamentas yra pasirengęs stiprinti bendradarbiavimą su Ryšių palaikymo grupe. Mums reikia labiau struktūrizuoto bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis. Kartu turime dėti daugiau pastangų, kad atremtume grėsmes demokratijai Europos Sąjungoje, kurios yra didesnės nei bet kada per visą ES istoriją, – teigė ji ir pridūrė, – jei Ryšių palaikymo grupės nebūtų, ją reikėtų sukurti.“
Ryšių palaikymo grupės 20-mečiui skirtame renginyje dalyvavo daugiau nei šimtas kviestinių svečių, tarp jų keletas svarbių pilietinės visuomenės sektoriaus veikėjų. Tarp jų buvo Serbijos ir Moldovos pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, pakviesti laikantis EESRK politikos į Komiteto veiklą įtraukti ES šalių kandidačių atstovus. Taip pat dalyvavo keturi buvę EESRK pirmininkai – Staffan Nilsson, Henri Malosse, Luca Jahier ir George Dassis. Luca Jahier pabrėžė, kad EESRK yra atsakingas už pilietinio dialogo platformos sukūrimą ir palaikymą, o George Dassis pažymėjo, kad „svarbiausia yra taika, o kad ją pasiektume, turime būti stiprūs ir vieningi“.
Negalėjote dalyvauti renginyje? Renginio įrašą, bendrą Ryšių palaikymo grupės prezidiumo pareiškimą, svarbiausias vaizdo įrašo ištraukas, nuotraukas ir pranešimą spaudai galite peržiūrėti renginio puslapyje. (lm)
Naujausiame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto leidinyje pateikiama 11 istorijų apie pastarojo meto pasiekimus.
Šios istorijos iliustruoja EESRK darbą užtikrinant, kad pagrindiniai socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės įvardyti ekonominiai ir socialiniai klausimai būtų aptariami ir sprendžiami Europos lygmeniu.
Jos taip pat parodo, kaip EESRK savo konsultacine veikla daro poveikį ES teisės aktams ir prižiūri, kad jie būtų tinkamai įgyvendinami.
