Į 2025 m. kovo 17–20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto surengtą Pilietinės visuomenės savaitę iš visos Europos suvažiavo daugiau kaip 800 dalyvių, atstovavusių piliečių organizacijoms ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant jaunimo organizacijas, NVO ir žurnalistus. Įžanginėje sesijoje buvo kalbama apie teisiniais veiksmais užtikrinamą pilietinės erdvės apsaugą, dar kartą patvirtinant pagrindinį pilietinės visuomenės vaidmenį: reikalauti valdančiųjų atskaitomybės, užmegzti ryšius, remti socialinį atsparumą ir suteikti balsą tiems, kurių pernelyg dažnai nepaisoma.
Į 2025 m. kovo 17–20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto surengtą Pilietinės visuomenės savaitę iš visos Europos suvažiavo daugiau kaip 800 dalyvių, atstovavusių piliečių organizacijoms ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant jaunimo organizacijas, NVO ir žurnalistus. Įžanginėje sesijoje buvo kalbama apie teisiniais veiksmais užtikrinamą pilietinės erdvės apsaugą, dar kartą patvirtinant pagrindinį pilietinės visuomenės vaidmenį: reikalauti valdančiųjų atskaitomybės, užmegzti ryšius, remti socialinį atsparumą ir suteikti balsą tiems, kurių pernelyg dažnai nepaisoma.
apsvarstyti, kaip galima kovoti su didėjančia poliarizacija, kurią pastaraisiais metais sustiprino finansų krizės, klimato kaitos ir augančios pajamų nelygybės poveikis;
pabrėžti, kad šiomis aplinkybėmis pilietinė visuomenė gali atlikti itin svarbų vaidmenį;
parengti pilietinės visuomenės sprendimų ir reikalavimų rinkinį ES politikos formuotojams, siekiant padėti sumažinti Europos poliarizaciją stiprinant visuomenės sanglaudą ir demokratinį dalyvavimą svarbiausiose visuomeninio gyvenimo srityse.
Savo įžanginėje kalboje EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė: „Pilietinė visuomenė turi priimti šį iššūkį. Dalyvavimas, dialogas ir solidarumas – tai ne tik idealai, bet ir atsparios bei vieningos Europos pagrindas. Susirinkę į Pilietinės visuomenės savaitę dar kartą patvirtinkime, kad esame įsipareigoję siekti įtraukties ir aktyvaus pilietiškumo. Stipri demokratija priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo visų žmonių dalyvavimo.“
Londono Sent Džordžo universiteto politikos ir socialinių mokslų profesorė Albena Azmanova, kuri skaitė pagrindinį pranešimą, kalbėjo apie didėjantį ekonominį nesaugumą, su kuriuo susiduria dauguma žmonių – ji tai vadino „nesaugumo epidemija“. A. Azmanova paaiškino, kaip pilietinė visuomenė gali tapti pagrindiniu veiksniu pasiekiant proveržį didelio nesaugumo laikais.
„Didžiulis ekonominis nesaugumas išsekino daugumos žmonių valią kovoti. Tačiau ryžto kovoti turi pilietinė visuomenė. Jos aktyvistai jaučia vidinį pašaukimą šalinti konkrečius sopulius. Jie įkūnija demokratiją savo veiksmais ir darbais“, – kalbėjo ji.
Kaip pasakė Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Younous Omarjee, „šiais stiprėjančio individualizmo laikais pilietinė visuomenė turi tapti žmones vienijančiąja jėga ir užtvaru prieš vis plačiau plintančias kraštutinių dešiniųjų pažiūras".
Itin svarbų NVO vaidmenį užtikrinant socialinį atsparumą ir šių organizacijų teikiamą paramą pažeidžiamoms ir sunkiai pasiekiamoms grupėms taip pat pabrėžė ES pirmininkaujančios Lenkijos pilietinės visuomenės reikalų ministrė Adriana Porowska. Ji papasakojo apie Lenkijos patirtį, kaip pilietinė visuomenė užtikrina nacionalinį atsparumą.
EESRK ryšių su Europos pilietinės visuomenės tinklais grupės bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi pabrėžė, kad šūkis „suvienijusi įvairovę“, kuriuo ES labai didžiuojasi, tampa realybe vietos bendruomenėse. Tačiau ji paminėjo, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir NVO dabar yra puolamos, nes pradėta abejoti jų finansavimu ir vaidmeniu. „Pilietinės visuomenės organizacijos negali veikti neturėdamos išteklių. Mums reikia institucijų, kurios gintų pilietinę visuomenę, taip pat teisinės apsaugos pilietinei erdvei, kad visuomenė išliktų darni ir suvienyta įvairovėje.“
Pagrindinė šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos užduotis – išlaikyti Europos vienybę, judėti į priekį ir sparčiai priimti sprendimus.
Pagrindinė šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos užduotis – išlaikyti Europos vienybę, judėti į priekį ir sparčiai priimti sprendimus.
Vasario mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas surengė diskusiją apie Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus su Lenkijos valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos Sąjungos reikalams Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.
Kalbėdama apie ES išorės saugumą, ypač apie agresijos karą prieš Ukrainą, M. Sobkowiak-Czarnecka teigė: „mūsų tikslas – toliau teikti pagalbą Ukrainai ir išlaikyti vienybę ES viduje“. Ji paminėjo 16-ąjį sankcijų Rusijai paketą kaip vieną iš pirmųjų Lenkijos pirmininkavimo laikotarpio laimėjimų.
EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad rotacijos tvarka Lenkija perima pirmininkavimo ES Tarybai vairą sudėtingų iššūkių – geopolitinės įtampos ir energetikos krizės – metu.
Jis pridūrė, kad „šiandienos diskusijose dar kartą patvirtinta, kad Europos Sąjungos ateičiai itin svarbus stabilumas, atsparumas ir vienybė. Pirmininkaujančios Lenkijos prioritetai puikiai dera su mūsų bendrais siekiais, ypač daugialypio požiūrio į saugumą taikymu. Visuotinio netikrumo laikais mūsų įsipareigojimas imtis ryžtingų ir bendrų veiksmų išlieka nepajudinamas“.
Vadovaudamasi šūkiu „Būk saugi, Europa!“, ES pirmininkaujanti Lenkija nagrinės septynis saugumo aspektus – išorės, vidaus, ekonominį, maisto, energetikos, sveikatos ir informacijos.
Parengė EESRK Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) atstovas Michal Pintér
Neseniai pristatytame švarios pramonės kurse pripažįstama strateginė energijai imlių pramonės sektorių reikšmė ES ekonomikai ir teisingai nustatyti pagrindiniai jiems kylantys iššūkiai. Nors kurse numatytos tokios dėmesio vertos idėjos kaip žaliosios eksperimentinės rinkos, parama žiedinei ekonomikai ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo finansavimas, šios priemonės yra nepakankamai skubios ir drąsios, kad būtų galima Europos energijai imlių pramonės sektorių nuosmukį pakreipti priešinga linkme.
Parengė EESRK Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) atstovas Michal Pintér
Neseniai pristatytame švarios pramonės kurse pripažįstama strateginė energijai imlių pramonės sektorių reikšmė ES ekonomikai ir teisingai nustatyti pagrindiniai jiems kylantys iššūkiai. Nors kurse numatytos tokios dėmesio vertos idėjos kaip žaliosios eksperimentinės rinkos, parama žiedinei ekonomikai ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo finansavimas, šios priemonės yra nepakankamai skubios ir drąsios, kad būtų galima Europos energijai imlių pramonės sektorių nuosmukį pakreipti priešinga linkme.
Neseniai priimtoje nuomonėje Energijai imlių ES pramonės sektorių ateitis didelių energijos kainų ir pertvarkos kaštų akivaizdojeEuropos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pripažino didelį ES energijai imlių pramonės sektorių konkurencingumo atotrūkį nuo pasaulinių konkurentų. Europos Komisija pagrindine priežastimi teisingai įvardijo energijos kainas. Tačiau kurse ir Įperkamos energijos veiksmų plane nesiūloma jokių elektros energijos rinkos struktūros reformų. Ribinė kainodara veikė, kol ES naudojosi palyginti pigiai ir stabiliai tiekiamomis dujomis iš Rusijos. Deja, tikrovė pasikeitė, nes dabar esame priklausomi nuo brangių ir nepastovių SGD išteklių ir, tikėtina, tai truks dar ne vienus metus. Nors ES energijos rūšių derinyje vis didesnę dalį sudaro nenaudojant iškastinio kuro gaminama pigi elektros energija, nustatant elektros energijos kainas ir toliau didžiausią poveikį daro iškastinio kuro kainos.
Politinės pastangos skatinti daugiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius yra sveikintinos, tačiau dėl dabartinės rinkos struktūros jos nepadeda sumažinti sąskaitų už elektrą. Reikia nedelsiant imtis priemonių, kuriomis švarios elektros energijos sąnaudų nauda būtų perkelta į energijai imlius pramonės sektorius, ir įvertinti visas kainų mažinimo galimybes, įskaitant elektros energijos kainų atsiejimą.
Kurse taip pat pripažįstama, kad pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas turi trūkumų (nėra eksporto sprendimų, ištekliai perskirstomi, yra galimybių apeiti nuostatas) ir nepakanka prekybos apsaugos priemonių. Tačiau jame, deja, mažai svarstoma apie tai, kaip ES rinka bus apsaugota, todėl pasauliniame prekybos kare energijai imlių pramonės sektorių padėtis lieka neaiški.
EESRK ragina ES institucijas imtis ryžtingų priemonių įgyvendinant konkrečių sektorių veiksmų planus, kad būtų užkirstas kelias tolesnei deindustrializacijai ir ES pramonė išliktų pajėgi vykdyti pertvarką.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina ES įgyvendinti tvirtą pramonės strategiją, kuria būtų didinamas konkurencingumas ir kuriamos kokybiškos darbo vietos ir kuri būtų suderinta su žaliuoju kursu. Kad ši strategija būtų sėkminga, ją reikia atidžiai stebėti ir pritaikyti prie kylančių iššūkių.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina ES įgyvendinti tvirtą pramonės strategiją konkurencingumo didinimui ir kokybiškoms darbo vietoms kurti, kuri būtų suderinta su žaliuoju kursu. Kad ši strategija būtų sėkminga, ją reikia atidžiai stebėti ir pritaikyti prie kylančių iššūkių.
Nuomonėje EESRK pabrėžė, kad reikia tvirtos ekonominės ir reguliavimo sistemos, kad būtų galima spręsti didelių energijos ir žaliavų kainų, investicijų vykstant žaliajai pertvarkai, nepakankamos infrastruktūros, įgūdžių trūkumo ir silpnos vidaus paklausos problemas. Konkurencingumo politika, orientuota į investicijas ir inovacijas, yra labai svarbi socialinei ir teritorinei sanglaudai skatinti.
EESRK ragina imtis skubių veiksmų, nes auga susirūpinimas dėl Europos ekonominio saugumo ir jos priklausomybės nuo išorės subjektų. Didėjant geopolitiniam ir prekybos neapibrėžtumui, ES reikia tvirtos prekybos politikos, kad būtų užtikrintas pramonės tvarumas, atsižvelgiant į asimetrinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus, pajėgumų perteklių pasaulyje ir didėjančią įtampą prekybos srityje. Norint pasiekti šį tikslą, būtina užtikrinti didesnį apsirūpinimo ypatingos svarbos žaliavomis savarankiškumą.
Labai svarbu didinti investicijas, kaip pabrėžiama M. Draghi pranešime, ir vykdyti valdymo reformas. Suvienyta bendroji rinka, ypač energetikos srityje, sustiprins ES ekonomiką. Reguliavimo naštos mažinimas, elektros energijos rinkos sistemos gerinimas ir finansinių priemonių, pavyzdžiui, elektros energijos pirkimo sutarčių, tobulinimas padės suvaldyti pramonės pertvarką.
Teisingai pertvarkai reikia stipraus socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų. Pramonės politika turi būti suderinta su švietimo ir darbo jėgos strategijomis, akcentuojant mokslinius tyrimus, inovacijas ir įgūdžių ugdymą. Investicijos į energetikos infrastruktūrą, atsinaujinančiąją energiją ir žiedinės ekonomikos iniciatyvas padės siekti klimato srities tikslų.
EESRK taip pat priėmė papildomą nuomonę Energijai imlių ES pramonės sektorių ateitis, kurioje siūlomi pritaikyti sprendimai, kaip užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą. Konkrečių šiems sektoriams kylančių iššūkių sprendimas yra gyvybiškai svarbus ES pramonės ateičiai. (ll)
Mūsų netikėtas svečias – Nicolas Gros-Verheyde, prancūzų žurnalistas, rašytojas, gynybos ir užsienio politikos ekspertas. Jis analizuoja Europos Komisijos neseniai paskelbtame plane "ReArm Europe", kuriuo siekiama sustiprinti Europos gynybą kylant nerimui dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti Europos saugumą, pateiktus penkis pasiūlymus.
Mūsų netikėtas svečias – Nicolas Gros-Verheyde, prancūzų žurnalistas, rašytojas, gynybos ir užsienio politikos ekspertas. Jis analizuoja Europos Komisijos neseniai paskelbtame plane "ReArm Europe", kuriuo siekiama sustiprinti Europos gynybą kylant nerimui dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti Europos saugumą, pateiktus penkis pasiūlymus.
Nicolas Gros-Verheyde žurnalistu dirba nuo 1989 m. Jis buvo ES ir NATO korespondentas „Ouest France“, ARTE, LCI ir „France Culture“ kanalams. N. Gros-Verheyde yra žinomas ir gerbiamas Europos mastu už tai, kad puikiai išmano Europos reikalus ir užsienio bei gynybos politiką. Jis yra 2008 m. įkurto leidinio „B2“, pirmaujančio ir išsamiausio žiniasklaidos kanalo Europos gynybos ir diplomatijos srityje, vyriausiasis redaktorius. Leidinį valdo ne pelno asociacija – žurnalistų kooperatyvas, o finansuoja prenumeratoriai. https://club.bruxelles2.eu/
Knygų „Défense européenne à l'heure de la guerre en Ukraine“, „La politique européenne de sécurité et de défense commune. Parce que l'Europe vaut bien une défense“ ir „Europe de la défense“ autorius, politinių naujienų apžvalgininkas LN24, „France-Info“ ir RTBF kanaluose.
Niujorke vykusios Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos 69-osios sesijos proga Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Afrikos Sąjungos Ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros taryba (AS ECOSOCC) dar kartą patvirtino savo ryžtingą įsipareigojimą daryti pažangą lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje.
Niujorke vykusios Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos 69-osios sesijos proga Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Afrikos Sąjungos Ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros taryba (AS ECOSOCC) dar kartą patvirtino savo ryžtingą įsipareigojimą daryti pažangą lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje.
Tarptautinei bendruomenei minint Pekino deklaracijos priėmimo ir veiksmų platformos sukūrimo 30-ąsias metines, EESRK ir AS ECOSOCC pripažįsta ir pasiektą pažangą, ir tebesitęsiančius iššūkius, kurie vis dar trukdo užtikrinti visišką lyčių lygybę.
Jų antrojoje bendroje deklaracijoje išskiriami pagrindiniai prioritetai, įskaitant vadovaujamas pareigas einančių moterų skaičiaus didinimą taikant lyčių kvotas, smurto dėl lyties panaikinimą įgyvendinant tarptautines konvencijas, skaitmeninės lyčių atskirties mažinimą ir moterų ekonominio įgalėjimo skatinimą.
Šia deklaracija raginama stiprinti neapmokamo priežiūros darbo, moterų įtraukimo į taikos užtikrinimo pastangas politiką ir duomenimis pagrįstą politikos formavimą. Joje taip pat pabrėžiamas pasaulinis bendradarbiavimas siekiant panaikinti sisteminę nelygybę ir užtikrinti moterų teises. Be to, EESRK ragina ES kovoti su smurtu dėl lyties, užtikrinti lyčių lygybę ir ginti pilietinės visuomenės vaidmenį siekiant lygybės.
EESRK pirmininkas Oliver Röpke teigė: „Minėdami Pekino deklaracijos 30-metį, turime pereiti nuo kalbų prie darbų. Lyčių lygybė yra ne privilegija, o pagrindinė teisė, o jos užtikrinimas yra labai svarbus tvariai ir įtraukiai visuomenei. EESRK yra tvirtai įsipareigojęs pašalinti kliūtis ir sudaryti sąlygas visaverčiam moterų dalyvavimui priimant sprendimus ir stiprinti jų ekonominį įgalėjimą. Dabar atėjo laikas vyriausybėms, institucijoms ir pilietinei visuomenei imtis ryžtingų veiksmų – be atskaitomybės lygybės nebus.
Moterų padėties komisija yra pagrindinė tarptautinė ir tarpvyriausybinė institucija, kovojanti už lyčių lygybę. EESRK jau antrą kartą dalyvavo didžiausiame JT metiniame susitikime, skirtame moterų įgalėjimui. (tk)
EESRK narys Marcin Nowacki, nuomonės „ES gynybos finansavimas“ pranešėjas, parengė EESRK rekomendacijas dėl ES saugumo stiprinimo. Atsižvelgiant į didėjančias grėsmes saugumui ir besikeičiančius ligšiolinius aljansus, EESRK ragina sukurti vieningą ir tvirtą ES gynybos mechanizmą. Europa nebegali taip smarkiai kaip iki šiol pasikliauti ne ES ginklų tiekėjais. Tačiau reikės ne tik padidinti išlaidas, bet ir išmintingai ir efektyviai panaudoti turimas lėšas.
EESRK narys Marcin Nowacki, nuomonės „ES gynybos finansavimas“ pranešėjas, parengė EESRK rekomendacijas dėl ES saugumo stiprinimo. Atsižvelgiant į didėjančias grėsmes saugumui ir besikeičiančius ligšiolinius aljansus, EESRK ragina sukurti vieningą ir tvirtą ES gynybos mechanizmą. Europa nebegali taip smarkiai kaip iki šiol pasikliauti ne ES ginklų tiekėjais. Tačiau reikės ne tik padidinti išlaidas, bet ir išmintingai ir efektyviai panaudoti turimas lėšas.
Sparčiai besikeičiant geopolitinei padėčiai Europoje kyla svarbus klausimas: kaip Europos Sąjunga gali užtikrinti savo saugumą vis labiau nenuspėjamame šiandienos pasaulyje? EESRK nuomonėje Gynybos finansavimas ES pateikiamas išsamus veiksmų planas, kaip sustiprinti ES saugumą ir pasirengti dabartiniams ir būsimiems iššūkiams.
Sparčiai besikeičiant geopolitinei padėčiai Europoje kyla svarbus klausimas: kaip Europos Sąjunga gali užtikrinti savo saugumą vis labiau nenuspėjamame šiandienos pasaulyje? EESRK nuomonėje Gynybos finansavimas ES pateikiamas išsamus veiksmų planas, kaip sustiprinti ES saugumą ir pasirengti dabartiniams ir būsimiems iššūkiams.
Ši nuomonė pateikiama laikotarpiu, kai grėsmės saugumui didėja. EESRK pozicijos esmė – raginimas sukurti vieningą ir tvirtą ES gynybos finansavimo mechanizmą. Dabartinės finansavimo struktūros yra netinkamos, todėl jas būtina keisti. Jei gynybos finansavimas nebus labiau koordinuojamas, ES gali nepavykti apginti savo interesus. Nuomonėje minimas susirūpinimą keliantis faktas iš Komisijos pranešimo dėl Europos konkurencingumo ateities: „iš 75 mlrd. EUR sumos, kurią ES šalys išleido viešiesiems pirkimams gynybos srityje, 78 proc. teko ne ES tiekėjams“. Negalime nepaisyti šios didėjančios priklausomybės nuo išorės paslaugų teikėjų.
Tačiau svarbu leisti ne daugiau, o išmintingai ir efektyviai. EESRK rekomenduoja stiprinti ES ir NATO veiklos koordinavimą, didinti finansavimą tokioms iniciatyvoms kaip Europos gynybos fondas (EGF) ir Europos taikos priemonė (ETP), taip pat sutelkti dėmesį į bendrus įsigijimus siekiant racionalizuoti išteklius ir sumažinti išlaidas. Be to, EESRK pasisako už tai, kad Europos NATO narės įsipareigotų gynybai skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. savo BVP. Tai sustiprintų Europos atsaką į dabartines geopolitines grėsmes. Šis didesnis išlaidų tikslas padės užtikrinti didesnį Europos valstybių NATO narių kolektyvinį saugumą, kartu leis išlaikyti visišką jų ginkluotųjų pajėgų suverenitetą.
Be to, tokios iniciatyvos kaip Šaudmenų gamybos rėmimo aktas (ASAP) ir priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA) yra labai svarbios stiprinant ES gynybos pajėgumus. Šios pastangos leis Europai veiksmingai sutelkti išteklius ir užtikrinti karinę bei civilinę parengtį.
Technologinė pažanga, be kita ko, dirbtinio intelekto, bepiločių orlaivių ir kibernetinio saugumo srityse, tampa vis svarbesnė nacionaliniam saugumui. EESRK pabrėžia, kad norint užkirsti kelią kylančioms grėsmėms, svarbu investuoti į šiuos sektorius. Siekiant skatinti dirbtinio intelekto, bepiločių orlaivių ir kibernetinio saugumo sistemų inovacijas, labai svarbus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas.
Nuomonėje taip pat raginama sukurti atsparią Europos gynybos pramonės ekosistemą, kuri būtų palanki glaudesniam įmonių, MVĮ ir valdžios institucijų bendradarbiavimui. Aktyvios inovacijos ir tvirtas Europos konkurencingumas leis sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir sukurti savarankiškesnę gynybos pramonę.
Be to, neturėtume pamiršti ir ES regioninių iniciatyvų. Stiprinant regioninį bendradarbiavimą bus galima pritaikyti gynybos strategijas ir spręsti konkrečius saugumo iššūkius, su kuriais susiduria skirtingos valstybės narės. Toks požiūris padės tinkamai spręsti regionines problemas platesnėje ES sistemoje.
ES gynybos stiprinimas neapsiriboja vien saugumu, jis apima ir ES vertybių puoselėjimą. Tikime, kad laikydamasi mūsų nuomonėje pateikto veiksmų plano ES gali apsaugoti savo ateitį ir taiką bei ekonominius interesus.
Kovo 6 d. specialiajame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė planą „ReArm Europe“. Jam pritarė visos 27 valstybės narės. Jame pateikti penki pagrindiniai pasiūlymai. Jie, be abejonės, įdomūs, tačiau taip pat verti tolesnių diskusijų.
Kovo 6 d. specialiajame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė planą „ReArm Europe“. Jam pritarė visos 27 valstybės narės. Jame pateikti penki pagrindiniai pasiūlymai. Jie, be abejonės, įdomūs, tačiau taip pat verti tolesnių diskusijų.
Pirmasis pasiūlymas – užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto lankstumą.
Komisija siūlo aktyvuoti Stabilumo ir augimo pakto nukrypti leidžiančią išlygą, kuri leistų valstybėms narėms padidinti išlaidas gynybai 1,5 proc. BVP nerizikuojant pradėti perviršinio deficito procedūros. Kiek tikimasi sutaupyti? „Beveik 650 mlrd. eurų“ per ketverius metus. Ursula von der Leyen teigia, kad Europa turi „gerokai padidinti savo išlaidas gynybai“.
Antrasis pasiūlymas – parengti naują skolinimo gynybai priemonę.
Ši priemonė būtų 150 mlrd. EUR vertės. Ji būtų finansuojama paskolomis iš ES biudžeto pagal sistemą, panašią į makrofinansinės pagalbos sistemą. Ją ketinama naudoti prioritetinėse srityse, kuriose esama didelių trūkumų: oro ir priešraketinės gynybos (Vokietijos iniciatyva „Europos dangaus skydas“), artilerijos sistemų, raketų ir amunicijos, bepiločių orlaivių ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų, strateginių įgalinančių priemonių, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos (įskaitant susijusią su kosmosu), karinio mobilumo, kibernetinės erdvės, dirbtinio intelekto ir elektroninės kovos srityse.
Siekdama paspartinti šį procesą, Komisija siūlo taikyti Sutarties 122 straipsnį: išskirtinėmis aplinkybėmis tam tereikia valstybių narių pritarimo ES Taryboje, o Europos Parlamentas apie tai tik informuojamas. Taip apeinamas demokratinis procesas ir toks žingsnis gali būti ginčytinas. Europos gynybos stiprinimo planas buvo patvirtintas Versalio aukščiausiojo lygio susitikime 2022 m. kovo mėnesį, t. y. prieš trejus metus! Atrodo, kad sudėtinga pagrįsti, kodėl šis planas vadinamas „skubiu“.
Trečiasis pasiūlymas – pasinaudoti regionų lėšomis.
Komisija tvirtina, kad trumpuoju laikotarpiu Europos Sąjunga su Europos biudžetu „gali padaryti daugiau“. Ji galėtų perskirstyti tam tikrų biudžeto išlaidų kategorijų lėšas. Ji siūlo suteikti valstybėms narėms galimybę „pasinaudoti sanglaudos politikos programomis gynybos išlaidoms didinti“ ir nori „palengvinti savanoriškų pervedimų į kitus ES fondus, skirtus gynybai, procesą“.
Taip iš esmės apkarpomas dabartinis daugiametis biudžeto planas (2021–2027 m.). Kyla klausimas, ar dėl gynybos turėtume aukoti socialinę ar regioninę sanglaudą? Dėl to galima ginčytis.
Be to, būtų galima dar labiau sutelkti strateginių technologijų STEP platformą, ją pradedant taikyti visoms gynybos sektoriaus technologijoms. Dar viena galimybė, pasak Komisijos, yra sušvelninti esamus apribojimus, pavyzdžiui, konkurencijos taisykles arba išankstinio finansavimo ir bendro finansavimo taisykles.
Ketvirtasis pasiūlymas yra susijęs su EIB paskolomis.
Europos investicijų bankas (EIB) ir jo akcininkai (valstybės narės) ne kartą išreiškė savo nepritarimą tolesniam skolinimui tik kariniam sektoriui, pirmenybę teikdami dvejopam lėšų panaudojimui. Todėl Komisija primygtinai reikalauja pakeisti EIB politiką.
Tikslas – suteikti gynybos bendrovėms „kuo geresnes galimybes pasinaudoti kapitalu ir finansavimu“, nes tai yra nuolatinė šios pramonės problema. Šią idėją reikėtų įtraukti į komunikatą dėl Santaupų ir investicijų sąjungos.
