Dar niekada anksčiau neturėjome tokios išsilavinusios ir tokį potencialą turinčios kartos, kuri taip pat patiria didžiulį spaudimą ir turi daugybę abejonių dėl ateities, – sako jaunimo reikalų ekspertas ir pagrindinis 2025 m. „Tavo Europa, tavo balsas“ pranešėjas Bruno António. Su „EESRK info“ jis kalbėjo apie tai, kaip sustiprinti jaunimo balsą ir kodėl šiuo metu, kai Europoje didėja diskriminacija ir ksenofobija, labai svarbu, kad būsimose ES jaunimo programose jaunimui ir toliau būtų aiškinama demokratijos svarba.

1. Koks yra šiuolaikinis jaunimas, pasyvus ar aktyvus politiniame ir bendruomenės gyvenime? Kokiais būdais jaunimas galėtų aktyviau dalyvauti formuojant politiką?

Įvairūs tyrimai rodo, kad jaunimui rūpi politika ir jis aktyviai joje dalyvauja. Jei politinį angažavimąsi apibūdinsime kaip svarbiausių visuomenės problemų suvokimą, akivaizdu, kad jaunimas imasi veiksmų pokyčiams skatinti. Ypač įdomu yra tai, kaip jie renkasi dalyvauti politikoje. Tradiciniai dalyvavimo būdai yra balsavimas, savanoriška veikla NVO arba dalyvavimas politinių partijų jaunimo skyrių veikloje. Regis, šiandien tai ne taip populiaru tarp jaunų žmonių, kurie mieliau renkasi daryti įtaką viešosios politikos formavimui pasirašydami peticijas, dalyvaudami protestuose ir kitais naujoviškais būdais. DYPALL tinkle nagrinėjame šias dalyvavimo priemones, kurios, be kita ko, apima konsultacijas, dalyvavimą vietos jaunimo tarybų veikloje ir kitus jaunimo dialogo vietoje mechanizmus. Pastebime didelį jaunimo norą dalyvauti, tačiau dauguma pagrindinių mechanizmų vis dar nėra nei jaunimui parankūs, nei iš tiesų prasmingi.

2. Neseniai įvykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatai ir nacionalinės apklausos rodo, kad daug jaunų žmonių balsavo už dešiniąsias partijas. Kaip manote, kodėl taip yra ir ar tai nerimą kelianti tendencija, galinti kelti pavojų Europos vertybėms, pavyzdžiui, lygybei ir įtraukčiai?

Nerimą kelia tai, kad tarp jaunimo daugėja dešiniųjų rinkėjų. Manome, kad tai susiję su nepasitenkinimu pagrindine politika, dideliu nepasitikėjimu politinėmis institucijomis, stipraus nacionalinio identiteto troškimu ir baime dėl ekonominio bei socialinio saugumo. Turime gebėti suprasti pagrindines šių nerimą keliančių balsavimo tendencijų priežastis. Ši karta užaugo nuolatinių krizių ir netikrumo dėl ateities laikais. Dar niekada anksčiau neturėjome tokios išsilavinusios ir tokį potencialą turinčios kartos, kuri taip pat patiria didžiulį spaudimą ir turi daugybę abejonių dėl ateities. Socialinės žiniasklaidos algoritmai sustiprina poliarizuojantį turinį ir formuoja požiūrį.

Dėl to kyla netikrumas dėl ateities. Balsavimas už populistines partijas gali būti ir protesto, ir bendro nepasitenkinimo išraiška. Tačiau, kita vertus, jis gali atspindėti ir troškimą turėti tvirtą balsą valdžioje, kuris suteiktų saugumo jausmą. Vis dėlto istorija parodė, kad tokioms populistinėms dešiniosioms partijoms patekus į valdžią jaunimas dažnai nusivilia ir jaučiasi išduotas. Dažnai tai įvyksta per vėlai, kai jie supranta, kad teisės, laisvės ir kitos jiems svarbios vertybės yra atimamos arba kvestionuojamos.

Ši tendencija jau kelia pavojų mūsų Europos vertybėms, ir tai matome ne tik politiniame diskurse, bet ir kasdieniame žmonių gyvenime mūsų bendruomenėse, kuriose kitokių žmonių ksenofobija ar diskriminacija tampa normaliu reiškiniu. Todėl labai svarbu, kad būsimomis ES jaunimo programomis ir toliau būtų padedama jaunimui suprasti demokratijos svarbą, mokytis apie ją ir ją patirti, kartu padedant jiems ugdyti įgūdžius, reikalingus atsparumui antidemokratinių judėjimų keliamoms grėsmėms.

3. Kiek jaunieji europiečiai žino, ką ES daro jų labui? Kaip juos paskatinti labiau domėtis ES? Kaip vertinate ES komunikacijos pastangas?

Galime drąsiai teigti, kad jaunimo supratimas apie tai, ką dėl jų daro ES, yra neabejotinai didesnis nei vyresnių kartų atstovų. Jaunimo programos, tokios kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas ir „DiscoverEU“, padeda kurti šį priklausymo europinei tapatybei jausmą, todėl jos turėtų būti stiprinamos ir prieinamos visiems jaunuoliams Europoje.

Tačiau ar jie tikrai žino, ką Europa daro jų labui? Mūsų nuomone, ne. ES gebėjimas įrodyti savo poveikį visuomenei, ypač jaunimui, vis dar turi būti labiau matomas ir geriau suprantamas. ES institucijų priimami sprendimai turi didžiulę įtaką ir tai turėtų paskatinti jaunimą labiau domėtis ES reikalais. Kaip? Į galvą ateina dvi idėjos: ES institucijos turi siųsti akis atveriančią žinią, kad tai, kas sprendžiama ES lygmeniu, turi tiesioginės įtakos jų gyvenimui. Be to, jos turėtų plėsti programas, kuriomis jaunimui suteikiama daugiau galimybių sužinoti apie ES, patirti ir ją pažinti. Tai gali sustiprinti europiečių bendrystės, empatijos, ryšio ir draugystės jausmą.

Nepaisant įvairių ES institucijų dedamų didžiulių pastangų norint pasiekti piliečius ir gerokai patobulintų įvairių kampanijų bei priemonių, negalime teigti, kad jų pakanka. Praktikoje jos dažnai yra labai nutolusios nuo jaunų žmonių realybės.

Nors ES padarė pažangą dalyvaudama socialinėje žiniasklaidoje ir vykdydama į jaunimą orientuotas kampanijas, jos pranešimai yra suprantami ne visiems piliečiams, ypač įvairiam mūsų visuomenės jaunimui. ES komunikacijos pastangas reikia toliau plėtoti ir struktūruoti įtraukiant naujus informavimo metodus, pavyzdžiui, pakviečiant jaunimo NVO būti jaunimo nuomonės ambasadorėmis, kuriant decentralizuotas informavimo platformas ir rengiant pasakojimo kampanijas, kurios padėtų ES politiką susieti su kasdiene patirtimi. Todėl labai svarbu bandyti naujus komunikacijos metodus ir pakviesti jaunus žmones dalyvauti kuriant ir įgyvendinant įvairias kampanijas ir kitas komunikacijos priemones. 

4. Kaip galime sustiprinti jaunų žmonių balsą?

Rimtai į juos žiūrėdami ir pripažindami vertingą jų indėlį. Institucijos gali ir geba daugiau dėmesio skirti jaunimui, tačiau kartais trūksta noro suteikti jam erdvę, paramą, galimybes ir priemones, kad jo dalyvavimas būtų prasmingas. Įtraukti jaunimą neturėtų būti vienas kontrolinio sąrašo punktų: kviesti jaunus žmones į viešus renginius, fotografuoti juos socialinei žiniasklaidai, bet ignoruoti jų indėlį. Jaunimo dalyvavimas turi būti paveikus, t. y. jaunimas turi matyti savo dalyvavimo rezultatus ir susijusius pokyčius.

Norint sustiprinti jaunimo balsą reikia institucinės paramos, pavyzdžiui, užtikrinti atstovavimą jaunimui sprendimus priimančiose institucijose. Taip pat reikia sukurti pasitikėjimą, o tam reikia laiko, kokybiškų erdvių ir bendro darbo procesų. Be to reikia skirti tinkamą finansavimą, o institucijoms suteikti gebėjimų geriau dirbti ir įtraukti jaunimą į sprendimų priėmimo procesą. Taigi, reikia investicijų, tikro įsipareigojimo ir laiko.

Bruno António yra DYPALL tinklo – Europos pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų ir mokslinių tyrimų institucijų platformos, skatinančios jaunimo dalyvavimą priimant sprendimus vietos lygmeniu, vykdantysis direktorius. Pastaruosius 12 metų B. António dirbo jaunimo reikalų ekspertu ir išorės konsultantu keliose institucijose, pavyzdžiui, Europos Komisijoje ir Europos Taryboje. Anksčiau jis dirbo organizacijos „Youth for Exchange and Understanding“ generaliniu sekretoriumi ir „Cooperativa de Educação, Cooperação e Desenvolvimento“ (ECOS) vykdančiuoju direktoriumi. B. António Algarvės universitete Faro mieste (Portugalija) yra baigęs socialinio ugdymo studijas.

EESRK nuomonės „Pilietinės visuomenės rekomendacijos dėl Europos vandenynų pakto“ pranešėjo Javier Garat Pérez paklausėme apie svarbiausias EESRK rekomendacijas dėl Europos Komisijos iniciatyvos, kuria nustatoma išsami visų su vandenynais susijusių politikos sričių vizija. Kokių konkrečių veiksmų reikia imtis vandenynams apsaugoti nuo niokojimo ir taršos ir išsaugoti jų biologinę įvairovę? Kokios didžiausios grėsmės kyla vandenynų gerovei ir kokius sprendimus siūlo Komitetas? 

Parengė Kristýna Bulvasová

Netikrumo kupiname pasaulyje, kuriame griūna nusistovėję įsitikinimai, o kadaise puoselėtos bendros vertybės nebe vienija, o skiria, jaunimui turi būti suteikta galimybių prasmingai veikti čia ir dabar, kad jie galėtų spręsti daugybę neatidėliotinų, tiesiog mūsų akyse daugėjančių problemų. Renginio „Tavo Europa, tavo balsas 2025“ metu vykusios diskusijos aiškiai parodė, kad nėra vienos temos, kurią būtų galima pavadinti jaunimo tema, ir kad jaunimui pagrįstai rūpi daugybė skirtingų problemų, tarp kurių kova su korupcija, lygybės skatinimas, kova su klimato kaita, rašo studentė iš Čekijos ir „Tavo Europa, tavo balsas“ dalyvė Kristýna Bulvasová.

Kiek kartų man, kaip jaunajai Z kartos atstovei, teko girdėti žodžius „jūsų karta susiduria su lig šiol nematytomis problemomis“ arba „jūsų vadovai turi padėti išspręsti dabartinius iššūkius“.  Daug pastatyta ant kortos, tačiau iššūkiai, su kuriais susiduriame, taip pat yra didžiuliai: precedento neturintis demokratijos regresas, mūsų visuomenės poliarizacija dėl dalykų, kurie anksčiau buvo laikomi „bendromis vertybėmis“, nusistovėjusių įsitikinimų ir sistemų destabilizacija, taip pat didėjantis netikrumas.

Dideli lūkesčiai siejami ne tik su jaunimu, bet ir su nepakankamai finansuojamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir jų nepaprastai svarbiu vaidmeniu formuojant jaunimo vertybes, taip pat švietimo sistemomis. Formalusis švietimas turėtų būti pajėgus suteikti jauniems žmonėms įgūdžių ir priemonių, kurių jiems reikia, kad jie taptų šiandienos ir rytojaus problemų sprendėjais ir lyderiais. Baiminuosi dėl to, kad daugelis švietimo sistemų yra pernelyg nelanksčios, kad atlieptų XXI a. poreikius, o mokyklose nesuteikiama galimybė įgyti žinių apie klimato kaitą ar įvairiais sveikatos – tiek psichikos, tiek reprodukcinės – klausimais. Be to, jose trūksta naujausių technologijų, o pažeidžiamoms grupėms – tinkamų galimybių jomis naudotis.

Net klausimas, ką laikyti pažeidžiamu, tapo politizuotas arba, dar blogiau, paverstas ginklu, o tai dar labiau slegia tuos, kurie ir taip yra nepalankiausioje padėtyje ir neturėtų būti palikti nuošalyje.

Mūsų visuomenė nebesutaria, ką reiškia pažeidžiamumas ir kaip jį atpažinti, ir tai betarpiškai patyriau vesdama seminarą mokykloje netoli Čekijos ir Slovakijos sienos, kuriame kalbėjau apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir kitą su lytimi susijusią nelygybę. Mokiniai ir mokytojai reagavo su nuostaba – jie tiesiog atmetė teiginį, kad mūsų visuomenėje galėtų egzistuoti bet kokia nelygybė. Todėl manau, kad reikia rengti daugiau diskusijų apie esamą pažeidžiamumą ir nelygybę, nepriklausomai nuo amžiaus grupės, ir stiprinti atitinkamus gebėjimus.

Vienodos galimybės įgyti išsilavinimą ir galimybės jaunimui, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias moteris ir mergaites, neįgaliuosius, migrantų kilmės jaunimą, tebėra nepasiekiama svajonė. Jei mūsų bendras tikslas – suteikti jauniems žmonėms tvirtą pagrindą, kad jie galėtų realizuoti savo potencialą ir svajones, turime pradėti veikti. Pasiūlyti sprendimą nėra paprasta, tačiau ES valstybių narių ryšių su pilietine visuomene, ypač su neformaliojo švietimo organizacijomis, stiprinimas galėtų padėti užpildyti spragas, nustačius, kurios sritys yra pažeidžiamiausios. Paskesnis mokytojų ir visų su jaunimu dirbančių asmenų perkvalifikavimas, mokant juos bendruomenės puoselėjimo būdų, galėtų tapti kai kurių tikslinių ir sisteminių sprendimų pagrindu.

Pilietinė visuomenė ėmėsi aktyvų pilietinį dalyvavimą skatinančio vaidmens, tačiau jaunimas vis dar mažai dalyvauja priimant sprendimus ir užtikrinant demokratinį valdymą. Yra akivaizdus atotrūkis tarp jaunimo siekių ir galimybių bei erdvės jiems įgyvendinti. Vien tik rinkimai neduoda norimų rezultatų, nes kai kuriose šalyse vis dar sunku kovoti su politine kultūra ir dezinformacija. Tačiau tai, kad žmonės nebalsuoja, nereiškia, kad jie neturi nuomonės ar klausimų, kuriuos reikėtų spręsti. Norint paskatinti aktyvų pilietiškumą, jaunimui reikia ne tik teigiamos demokratinių veiksmų patirties, bet ir apčiuopiamų rezultatų – niekas nenori, kad būtų dangstomasi jaunimu, kad jaunuoliai dalyvautų tik dėl akių arba dalyvavimas būtų selektyvus. Vis dar viliuosi, kad ES valstybės narės sugebės sukurti tokias erdves ir galbūt pavyks peržengti ribą ir jaunimui nebereikės laukti galimybių prasmingai veikti ir kurti kartu. Tačiau to neturime laukti trejus, penkerius ar dešimt metų. Siekiant užkirsti kelią tolesniam visuomenės atskirties didėjimui, pokyčiai turi vykti jau dabar.

Renginyje „Tavo Europa, tavo balsas 2025“ teko garbė dalyvauti rengiant vieną rekomendaciją, konkrečiai susijusią su klimato kaita, nes asmeniškai manau, kad trejopa planetos krizė yra vienas didžiausių žmonijos iššūkių. Parengti nuoseklią ES klimato kaitos strategiją buvo viena iš penkių „Tavo Europa, tavo balsas“ rekomendacijų, kaip ir kova su korupcija užtikrinant skaidrumą, jaunimo dalyvavimą, aktyvų pilietiškumą, lygybę ir idėją, kad „jaunimas nusipelno vietos“. Kadangi šis klausimas pateko į bendrai patvirtintų rekomendacijų sąrašą, akivaizdu, kad jaunieji „Tavo Europa, tavo balsas“ dalyviai jį laiko svarbiu uždaviniu, kurį reikia spręsti. Tačiau tai atspindi jau šiek tiek įgalintos jaunų žmonių grupės požiūrį, kuris negali būti laikomas reprezentatyviu visų ES valstybių narių atveju. Kai kas galėjo pagalvoti, kad būtent ši rekomendacija bus svarbiausia „Tavo Europa, tavo balsas 2025“ dalyviams, tačiau galutiniame balsavime ji užėmė paskutinę vietą. Tegul tai būna priminimas, kad nėra vienos temos, kurią būtų galima pavadinti „jaunimo tema“. Jaunimui pagrįstai rūpi visi šiuo metu kylantys klausimai, o jaunimo darbotvarkė iš esmės yra plati ir sąveikinė.

Kai kurie jaunuoliai pripažįsta aplinkos apsaugos ir tvarumo svarbą, o kiti negali sau leisti teikti pirmenybės šiai sričiai, nes jiems sunku patenkinti savo pagrindinius poreikius. Kaip vieną iš didžiausių žmonijos iššūkių minėjau trejopą planetos krizę, tačiau padėtis keičiasi pagalvojus, kad, norint veiksmingai išspręsti visas pagrindines problemas, jas reikia spręsti vienu metu. Dabartinės geopolitinės aplinkybės ir ES kova dėl pasaulinio konkurencingumo nukreipia dėmesį ir lėtina pereinamojo laikotarpio procesus. Tačiau galiausiai nei mes, nei ateities kartos neturime planetos B, kurioje galėtume spręsti šias problemas, ir nebegalime sau leisti viršyti planetos galimybių ribų.

Grįžtant prie to, kas svarbu ir kuo rizikuojame, jauni žmonės, atsižvelgiant į visą jaunimo įvairovę, vis dar turėtų galėti džiaugtis savo jaunyste ir jos pranašumais, iššūkiais ir grožiu. Tačiau naujausioje JT ataskaitoje nurodoma, kad per pastarąjį dešimtmetį jaunimo pasitenkinimas gyvenimu ir laimės jausmas akivaizdžiai sumažėjo. Net ir esant rimtiems mums iškilusiems iššūkiams, tvirtai tikiu, kad jei sugebėsime įkvėpti jaunimą apčiuopiamais jų veiklos rezultatais, turėsime nemažai galimybių išspręsti opias problemas ir pagerinti visų gyvenimo kokybę.

Kristýna Bulvasová yra Europos darnaus vystymosi jaunimo tinklo narė. Ji atstovavo jaunimui Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongrese ir buvo Čekijos JT jaunimo atstovė. Ji buvo Čekijos ir Vokietijos jaunimo forumo atstovė spaudai ir toliau aktyviai prisideda prie Čekijos ir Vokietijos bendradarbiavimo stiprinimo. Jaunimo aktyvistė, daugiausia dėmesio skirianti į ateitį orientuotam švietimui ir tvarumui, Kristýna šiuo metu vadovauja Čekijos nevyriausybinei organizacijai „MOB – Jaunieji piliečiai“ ir netrukus baigs studijas Prahos Karolio universitete ir Regensburgo universitete. Be aktyvaus dalyvavimo „Tavo Europa, tavo balsas“, Kristýna taip pat kalbėjo EESRK Pilietinės visuomenės savaitės diskusijoje „Įtraukaus teisingo perėjimo ir ekologiško bei mėlynojo augimo prognozavimas“.

Mădălina-Mihaela Antoci buvo viena iš jaunuolių, kurie šiais metais EESRK kasmetiniame jaunimo renginyje „Tavo Europa, tavo balsas“ (angl. Your Europe Your Say, YEYS) atstovavo ES šalims kandidatėms. Ji taip pat dalyvavo EESRK organizuotoje Pilietinės visuomenės savaitėje, kur per įžanginę diskusiją „Vis dar susivieniję įvairovėje“ pasakė įkvepiančią kalbą. „Erasmus“ studentų tinklo Moldovoje prezidentė ir šalies Nacionalinės jaunimo tarybos valdybos narė Mădălina-Mihaela papasakojo, ką Europos Sąjunga reiškia Moldovos jaunimui, ir kalbėjo apie savo uždavinį skatinti šalies jaunimą studijuoti užsienyje ir ugdyti pasauliui atvirą mąstymą.

1. Ar Moldovos nacionalinė jaunimo taryba įtraukia jaunimą į diskusijas apie integraciją į ES? Kaip jaunieji moldavai vertina ES?

Be abejonės! Moldovos nacionalinė jaunimo taryba užtikrina, kad Moldovos integracijos į ES procese būtų išgirstas jaunimo balsas: rengiamos konsultacijos, propagavimo kampanijos ir tiesiogiai bendraujama su politikos formuotojais. Daugeliui jaunųjų moldavų ES reiškia pažangą, naujus horizontus ir ateitį, kai jų talentai bus pripažįstami ir vertinami. Tačiau vis dar esama informacinių spragų, todėl mes veikiame būtent šia kryptimi – smalsumą paverčiame aktyviu dalyvavimu.

Mes organizuojame forumus, diskusijas ir seminarus, skirtus ES integracijai, politikai ir jaunimo teisėms.
Mes raginame įtraukti jaunimą į nacionalinius sprendimų priėmimo procesus.
Mes rengiame kampanijas, skirtas informuoti jaunuosius moldavus apie narystės ES privalumus.

2. Gal galėtumėte trumpai pristatyti savo darbą „Erasmus“ studentų tinkle (ESN) Moldovoje?

Esu „ESN Moldova“ prezidentė ir mano misija – suteikti jauniems žmonėms tarptautinių galimybių, kurios pakeistų jų gyvenimą. Mūsų komanda stengiasi skatinti judumą, kurti svetingą aplinką mainų studentams ir propaguoti tarptautinį švietimą. Viena svarbiausių mano iniciatyvų – „Erasmus mokyklose“. Jos tikslas – įkvėpti vyresniųjų klasių moksleivius išplėsti savo svajonių horizontus ir perimti pasauliui atvirą mąstymą.

3. Ar galėtumėte pateikti duomenų apie tai, kiek Moldovos studentų jau pasinaudojo „Erasmus+“ akademine programa (iš viso arba kasmet)?

Šiuo metu Moldova nepriima atvykstančių „Erasmus+“ studentų, tačiau mūsų jaunimas jau keliauja į mokytis užsienį! Kasmet pagal programą „Erasmus+“ 500–700 Moldovos studentų studijuoja arba stažuojasi geriausiose Europos mokslo įstaigose. Nuo programos pradžios tūkstančiai žmonių įgijo tarptautinės patirties, parsivežė inovacijų, lyderystės įgūdžių ir naują požiūrį. Per programą „Erasmus mokyklose“ siekiu, kad judumą išbandytų dar daugiau jaunųjų moldavų ir įsitikintų, kad taip gali pažinti jiems atvirą pasaulį.

4. Kaip manote, kokią vertę šios akademinių mainų programos turėtų jaunimui tokioje šalyje kandidatėje kaip Moldova?

„Erasmus+“ – tai ne tik studijų programa, bet ir Moldovos tramplinas į ateitį. Ji suteikia jauniems žmonėms ne tik išsilavinimą, bet ir ugdo gebėjimą prisitaikyti, atsparumą ir europinę perspektyvą. Tokioje šalyje kandidatėje kaip Moldova reikia ugdyti kartą, kuri žvelgia plačiai, diegia naujoves, bendradarbiauja ir yra pasirengusi vesti mūsų šalį į Europos ateitį.

5. Ko tikėjotės iš „Tavo Europa, tavo balsas!“ ir Pilietinės visuomenės savaitės?

Tikėjausi gilių diskusijų, drąsių idėjų ir realių įsipareigojimų įtraukti jaunimą į politikos formavimą. Šie renginiai – tai ne tik susitikimai, bet ir platformos, kuriose jaunieji pokyčių iniciatoriai meta iššūkį esamai padėčiai ir siekia stipresnės ir įtraukesnės Europos. Moldovai tai dar vienas žingsnis siekiant sumažinti atotrūkį tarp vietos realijų ir europinių ambicijų, įrodantis, kad mūsų jaunimas nelaukia ateities – jis ateitį kuria.

Mădălina Mihaela Antoci yra 21 metų jaunimo lyderė, kuriai rūpi švietimas, pilietinis dalyvavimas ir jaunimo įgalinimas. Šiuo metu ji yra „Erasmus“ studentų tinklo Moldovoje prezidentė ir Moldovos nacionalinės jaunimo tarybos valdybos narė.

Ji yra nenuilstanti akademinės programos „Erasmus+“ propaguotoja, kuriai pavyko pasiekti puikių rezultatų skatinant jaunimą ieškoti tarptautinių galimybių, kartu pabrėžiant išsilavinimo savo šalyje vertę. Savo pastangomis ji įkvėpė šimtus studentų įsitraukti į akademinį judumą ir aktyviai prisidėti prie savo vietos bendruomenių veiklos.

Tavo Europa, tavo balsas! Iniciatyva „Tavo Europa, tavo balsas!“ 2025 m. subūrė apie 90 moksleivių iš ES, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės. Ukrainai šiame renginyje atstovavo Valerija Makarenko, atvykusi iš karo nuniokoto Charkivo miesto. Ji papasakojo, kodėl jauniesiems ukrainiečiams labai svarbu dalyvauti renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“, ir pasidalijo viltimi, kad karo užgrūdinta, atsparumo ir vienybės suformuota jos karta atves Ukrainą į šviesesnę ateitį.

1) Kaip manote, kodėl jaunimui svarbu dalyvauti tokiuose ES renginiuose kaip „Tavo Europa, tavo balsas"?

Manau, kad dalyvavimas tokiuose ES renginiuose yra labai svarbus jauniems žmonėms, nes suteikia galimybę išsakyti savo nuomonę, prasmingai diskutuoti ir aktyviai kurti Europos ateitį. Tokie renginiai suteikia išties neįkainojamų galimybių suprasti sprendimų priėmimo procesus, ugdyti lyderystės įgūdžius ir užmegzti ryšius su bendraamžiais iš įvairių šalių. Jauniems ukrainiečiams dalyvavimas yra svarbus dar ir todėl, kad jie gali dalytis autentiška patirtimi, propaguoti Ukrainos integraciją į Europą ir skatinti Europos jaunimo solidarumą.

2) Kaip, Jūsų nuomone, karas paveikė Ukrainos jaunimą?
Be abejonės, plataus masto karas labai pakeitė Ukrainos jaunimo gyvenimą, turėjo įtakos jo švietimui, psichikos sveikatai ir bendram saugumo jausmui. Pavyzdžiui, daugeliui teko prisitaikyti prie mokymosi internetu arba persikelti į kitas vietas, dažnai nestabiliomis sąlygomis. Tačiau karas taip pat sustiprino atsparumą: Ukrainos jaunimas tapo ne tik galios ir stiprybės simboliu – jauni ukrainiečiai taip pat aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje, judėjimuose ir atstatymo darbuose, pavyzdžiui, miestų planavimo projektuose. Nepaisant sunkumų, esame pasiryžę išsaugoti savo tapatybę ir prisidėti prie šalies ateities kūrimo.

3) Kokias viltis siejate su Ukrainos jaunimo ateitimi?
Beveik visiems ukrainiečių paaugliams ateities klausimas yra sudėtingas. Aš ir mano bendruomenė tikimės, kad visi Ukrainos jaunuoliai ir jaunuolės turės galimybę gauti kokybišką išsilavinimą, profesinio tobulėjimo perspektyvas ir saugią ateitį stiprioje, nepriklausomoje Ukrainoje. Taip pat tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau rems Ukrainos atstatymą, kad savo šalyje jaunimas galėtų klestėti, o ne tik išgyventi. Ukrainos jaunimo stiprybė yra išties įkvepianti, todėl matome vis daugiau jaunų žmonių dalyvaujančių įvairiuose švietimo, mokslo, infrastruktūros atkūrimo ir kituose projektuose. Tačiau svarbiausia, ko tikiuosi yra tai, kad mano karta, suformuota atsparumo ir vienybės, atves Ukrainą į šviesesnę, novatoriškesnę ir demokratiškesnę ateitį.

4) Kaip galėtumėte apibendrinti šių metų renginį?  

Šių metų renginys buvo labai įkvepiantis. Jau vien bendraudama su kitais dalyviais, klausydamasi jų ir analizuodama jų pasisakymus galėjau pajusti, kad tai nepakartojama galimybė būti kartu ir parodyti ką iš tikrųjų sugebame. Kai kurie mūsų įgyvendinti projektai tikrai padėjo mums geriau suprasti kitas šalis. Sužinojau tiek daug anksčiau negirdėtų faktų apie įvairius kraštus. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad galėjau dalyvauti. 

Valerija Makarenko, šešiolikmetė moksleivė iš Charkivo (Ukraina). Valerija mokosi Charkivo 99-ojo licėjaus 10-oje klasėje.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paskelbė pagrindines rekomendacijas dėl 2025 m. Europos semestro rudens dokumentų rinkinio ir paragino vykdyti strategines investicijas ir glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų padidintas ES atsparumas ir konkurencingumas.

Vasario mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK pateikė savo rekomendacijas, kuriose dėmesys sutelkiamas į tvarumą, darbo rinkos reformas ir geresnį nacionalinės ir ES politikos derinimą, taip pat raginama aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę.

EESRK išreiškė apgailestavimą, kad nepateikta metinė tvaraus augimo apžvalga – labai svarbus politikos dokumentas. Jis pabrėžė, kad ES institucijos turi pasirengti geopolitinei rizikai, galinčiai turėti įtakos prekybai, infliacijai ir augimui.

EESRK parėmė iniciatyvą „Konkurencingumo kompasas“ ir paragino investuoti į energetikos ir skaitmeninį sektorius, įskaitant Europos strateginių investicijų fondo lėšas. Be to, Komitetas paragino labiau įtraukti pilietinę visuomenę, pragmatiškai persvarstyti ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemonę ir sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant pagerinti ekonominę politiką ir našumą. (tk)

Kylant vis didesnei grėsmei saugumui, Europai skubiai reikia vieningos gynybos finansavimo strategijos. Atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymą, EESRK priėmė nuomonę, kurioje raginama imtis ryžtingų veiksmų: didinti investicijas į modernias sistemas, stiprinti bendradarbiavimą su NATO ir didinti finansavimą pagal ES finansinę programą.

Didėjant grėsmėms Europos saugumui, vis akivaizdesnė tampa ES priklausomybė nuo išorės gynybos prekių tiekėjų: 78 proc. iš 75 mlrd. EUR, kuriuos ES valstybės per metus išleido su gynyba susijusiems viešiesiems pirkimams, atiteko ne ES tiekėjams. Norint sumažinti šią priklausomybę, labai svarbu stiprinti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB).

„Būtina peržiūrėti ES gynybos finansavimo mechanizmus, kad jie atitiktų dabartinius iššūkius“, – teigė EESRK nuomonės „ES gynybos finansavimas“ pranešėjas Marcin Nowacki. „Dėl galiojančių biudžeto taisyklių ribojamos karinės išlaidos ir, nors tokios iniciatyvos kaip Europos gynybos fondas (EGF) ir Europos taikos priemonė (ETP) yra žingsnis į priekį, jų nepakanka dabartinio masto grėsmėms atremti.

Bendradarbiavimas su NATO yra būtinas siekiant sąveikos ir vieningos strategijos. Bendri viešieji pirkimai, partnerystė kibernetinio ir kosmoso saugumo srityje ir IRIS2 palydovinės sistemos projektas leis padidinti atsparumą. Gynybos finansavimas turi būti suderintas su platesniais ES prioritetais, nepažeidžiant socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų. Strateginės investicijos, inovacijos ir ilgalaikis planavimas yra svarbiausi veiksniai siekiant užtikrinti Europos saugumą ir savarankiškumą. (tk)

Sanglaudos politika jau seniai tapo Europos integracijos ramsčiu, stiprinančiu ekonominę, socialinę ir geografinę vienybę visoje ES. Rengiant daugiametę finansinę programą (DFP) po 2027 m. būtina modernizuoti sanglaudos politiką, kad ji būtų veiksmingesnė, tvaresnė ir geriau reaguotų į naujus iššūkius.

Neseniai priimtoje nuomonėje Stipresnis sanglaudos politikos po 2027 m. orientavimas į rezultatus EESRK pabrėžė, kad būtina laikytis į rezultatus orientuoto požiūrio, siekiant, kad sanglaudos politika ir toliau teiktų apčiuopiamą naudą ir mažintų nelygybę bei skatintų tvarų konkurencingumą.

„Sanglaudos politika turi išlikti pagrindine ES regioninės plėtros priemone. Į rezultatus orientuotas požiūris leidžia užtikrinti, kad kiekvienu išleistu euru bus prisidėta prie ekonominės ir socialinės gerovės“, – sakė nuomonės pranešėjas David Sventek.

Daugiametę finansinę programą po 2028 m. (DFP 2028+) reikės iš esmės pertvarkyti, kad ja būtų remiamas regionų vystymasis, ekologinė ir skaitmeninę pertvarka ir stiprinamas ekonomikos konkurencingumas. Kadangi investicijų poreikis kasmet viršija 750-800 mlrd. eurų, būtinos tvirtos ES finansavimo priemonės.

EESRK ragina išlaikyti 1,8 proc. ES BVP fiskalinį pajėgumą ir padidinti sanglaudos politikos finansavimą. Pagrindiniai prioritetai – tai pasidalijamasis valdymas, pritaikyta regioninė politika, į rezultatus orientuotas finansavimas ir supaprastinti procesai.

Į rezultatus orientuotas požiūris didina veiksmingumą, tačiau reikalauja geresnio įgyvendinimo ir priežiūros. Konkurencingumo ir socialinių investicijų derinimas, techninės paramos stiprinimas ir skaidrumo užtikrinimas leis padidinti sanglaudos politikos poveikį, stiprinti ekonominį atsparumą ir mažinti skirtumus visoje Europoje. (tk)

Turizmas yra ES ekonomikos variklis ir gali padidinti Europos konkurencingumą. Atėjo laikas permąstyti, kaip turizmas veikia, ir siekti ne tik tvaraus, bet ir atkuriamojo turizmo, kad mūsų lankomos vietovės ne vos išgyventų, o klestėtų.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina Europos Sąjungą skubiai pertvarkyti turizmo sektorių, akcentuojant tvarumą ir atkūrimą, kad būtų užtikrinta ilgalaikė ekonominė ir aplinkosauginė nauda.

Kadangi turizmas išlieka svarbiu ES ekonomikos ramsčiu, ypač regionuose, kurie yra labai priklausomi nuo šio sektoriaus, EESRK pasisako už spartesnį perėjimą prie tvaraus turizmo ir atkuriamojo turizmo strategijų įgyvendinimą, kaip nurodyta nuomonėje Turizmas ES. Tvarumas kaip ilgalaikio konkurencingumo varomoji jėga.

„Turime užtikrinti, kad turizmas atliktų tam tikrą vaidmenį atgaivinant Europos konkurencingumą. Tai labai svarbu atsižvelgiant į tai, kad šis sektorius sudaro itin reikšmingą daugelio valstybių narių ir regionų BVP, taip pat jų vertės grandinių dalį“, – sakė nuomonės pranešėja Isabel Yglesias.

I. Yglesias pažymėjo, kad nuomonė grindžiama Palmos deklaracija, priimta 2023 m. antrąjį pusmetį – Ispanijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Deklaracija atspindi pasiektą platų sutarimą, kaip užtikrinti, kad tvarumas sudarytų turizmo ateities pagrindą.

Šiuo tikslu Europos institucijos ir nacionalinės, regioninės bei vietos valdžios institucijos turi aktyviai remti šį pertvarką išgyvenantį sektorių, užtikrinti nuolatinį dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais ir stiprinti socialinį dialogą.

Nors turizmo sektoriuje įdėta labai daug pastangų stiprinti tvarumą, kelionių bumas po pandemijos sukėlė spaudimą daugeliui populiarių vietovių. Dėl tokio aktyvumo regionams vis sunkiau suderinti ekonomikos augimą ir tvarų vystymąsi, kartu spręsti darbuotojų trūkumo bei turimų darbo vietų ir darbuotojų įgūdžių neatitikimo problemas.

Todėl EESRK taip pat ragina pereiti prie atkuriamojo turizmo ir įtraukti jį į Europos tvaraus turizmo strategiją, kurią Europos Komisija pateiks artimiausiais mėnesiais.

Skirtingai nuo tradicinio darnaus turizmo, kurio pagrindinis tikslas – mažinti žalą aplinkai, atkuriamojo turizmo tikslas – atkurti ir padidinti gamtinį, socialinį ir ekonominį kapitalą. Šis pažangus požiūris apima žiedinės ekonomikos principus ir juo siekiama sukurti ilgalaikį teigiamą poveikį lankomoms vietovėms ir vietos bendruomenėms. (ll)

Europos ūkininkai susiduria su vis didėjančiomis krizėmis – nuo ekstremalių oro sąlygų iki rinkų nestabilumo ir nesąžiningos konkurencijos. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) įspėja, kad dabartine ES politika neužtikrinama ūkininkų apsauga, ir ragina skubiai imtis reformų, kad būtų apsaugotos jų pajamos, sustiprinta derybinė galia ir užtikrintas tvarus žemės ūkis.

ES pirmininkaujančios Lenkijos prašymu parengtoje nuomonėje EESRK paragino sukurti atsparesnę žemės ūkio sistemą, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama ūkininkams.

„Ūkininkavimas yra kilni profesija, kurios pagrindiniai tikslai yra du: gaminti aukščiausios kokybės ir saugų maistą žmonėms maitinti ir išsaugoti bei gerinti aplinką. Viskas, ko prašome mainais, tai teisingo užmokesčio už sąžiningai atliktą darbą, pagarbos ir teisingos kainos už tiekiamą maistą“, – nurodė vienas iš trijų nuomonės pranešėjų Joe Healy.

EESRK nuomone, bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) nėra tinkamai pritaikyta šiandienos iššūkiams atremti. Finansinės priemonės, kuriomis Komitetas rekomenduoja remti ūkininkus, apima valstybinį draudimą nuo stichinių nelaimių, anticiklinę pagalbą ir tiesiogines išmokas. Savitarpio pagalbos fondai, kurie kai kuriose ES valstybėse jau yra naudojami, galėtų būti papildoma apsaugos priemonė, kurią bendrai finansuotų ūkininkai, pramonės atstovai, regionų valdžios institucijos ir ES.

Kadangi po 2027 m. BŽŪP bus peržiūrima, EESRK pasisakė už tai, kad BŽŪP biudžetas vėl sudarytų bent 0,5 proc. ES BVP. Siekiant užtikrinti, kad importuojami produktai atitiktų ES aplinkosaugos ir darbo standartus, reikia griežtesnių prekybos taisyklių.

Kita opi problema – pardavimas už mažesnę kainą nei savikaina, nes ši praktika ūkininkams kelia didžiulį finansinį spaudimą. EESRK primygtinai ragina ES politikos formuotojus rimtai apsvarstyti galimybę uždrausti pirkimą už mažesnę kainą nei savikaina, kad stambūs mažmeninės prekybos tinklai negalėtų išstumti ūkininkų iš verslo, kaip pavyzdžiu remiantis Ispanijos maisto grandinės įstatymais.

Siekdamas padidinti skaidrumą ir ūkininkų galią rinkoje, EESRK pasiūlė įsteigti ES skaitmeninį centrą, kuris stebėtų kainas, sąnaudas ir pelną. Jis taip pat pasisakė už tai, kad būtų vedamos kolektyvinės derybos dėl kainų ir teikiama didesnė parama kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms. ES žemės ūkiui būtinas didesnis ekonominis savarankiškumas ir konkurencingumas.

Nors klimato kaitos tikslai yra itin svarbūs, ūkininkai negali vieni padengti susijusių išlaidų. Pereiti prie ekologiškesnės praktikos jiems galėtų padėti tvarumo fondas. Nuomonėje įspėjama apie anglies dioksido nutekėjimo pavojų, kai dėl griežtų ES taisyklių vietos ūkininkai atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su konkurentais iš ES nepriklausančių šalių.

EESRK pabrėžė investicijų į kaimo plėtrą, inovacijų ir paprastesnių BŽŪP taisyklių svarbą. Ūkininkams patiriant vis didesnį spaudimą, akivaizdu viena: ES vadovybė privalo veikti nedelsiant, kol veiklos nenutraukė dar daugiau ūkių. (ks)