EESRK Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia

Mario Draghi ataskaitoje dar kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia skubiai spręsti Europos ekonomines problemas. Enrico Letta ir Mario Draghi ataskaitose garsiai skamba pavojaus varpai: Europa išgyvena lemiamą momentą, todėl turime nenuleisti rankų.

Rizika yra kaip niekada didelė: pastaruosius du dešimtmečius ES metinis ekonomikos augimas buvo nuolat mažesnis nei JAV, o Kinija vis sparčiau mažino atotrūkį nuo stipriausios ekonomikos šalių. Nuo 2002 m. iki 2023 m. ES ir JAV BVP lygio skirtumas (2015 m. kainomis) padidėjo nuo šiek tiek daugiau nei 15 proc. iki nerimą keliančių 30 proc. Dar labiau šokiruojanti realybė išryškėja lyginant perkamosios galios paritetą (PGP) – atotrūkis šioje srityje padidėjo nuo 12 proc. iki iškalbingų 34 proc.

Vienas didžiausių iššūkių – Europos reglamentavimo aplinka. Skaičiai įspūdingi: nuo 2019 m. iki 2024 m. ES priėmė apie 13 000 teisės aktų, palyginti su 3 500 JAV.

Dėl šio pernelyg didelio reglamentavimo įmonės patiria didelių reikalavimų laikymosi išlaidų ir tai atima išteklius, kurie galėtų būti nukreipti į inovacijas ir veiklos rezultatų gerinimą. Nerimą kelia ir įmonių veiklos perkėlimo į trečiąsias šalis tendencija: 2008–2021 m. iš ES išvyko 30 proc. didelės vertės Europos startuolių (vienaragių).

Kaip pabrėžia M. Draghi, vien investicijomis nepavyks Europoje paskatinti reikšmingos pažangos, būtinos ryžtingos reformos. Pirmiausia turime stengtis užbaigti kurti bendrąją rinką, šalinti kliūtis joje ir teikti pirmenybę nuosekliam požiūriui, kuriuo būtų siekiama mažinti reglamentavimo naštą ir jį racionalizuoti. Tai labai svarbūs veiksmai, kurių galima imtis nedelsiant, be didelių politinių kovų, ir kurie duotų apčiuopiamos naudos įmonėms, visų pirma mūsų ekonomikos pagrindui – MVĮ.

Be to, turime pripažinti, kad mūsų gamybos sektoriai ir ekonomika yra tarpusavyje susiję. Pagerėjimas vienoje srityje gali turėti teigiamą poveikį kitose srityse. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir duomenimis grindžiamų technologijų integravimas gali padėti pažangiau valdyti energiją visuose pramonės sektoriuose, taigi ir gerokai sumažinti sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį tiek kalbant apie pažangiąja gamybą, tiek apie tikslųjį ūkininkavimą. Tai vienas iš siektinos sinergijos pavyzdžių.

Tolesnis kelias yra aiškus. Europa turi pajėgumų, talentų ir inovacijų potencialo galinčių padėti atgauti savo konkurencinį pranašumą. Tačiau tam reikės tvirtos politinės valios, bendradarbiavimo ir susitelkimo į ilgalaikius strateginius tikslus. Dabar nuo mūsų – Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių – priklauso, ar pavyks šias galimybes paversti veiksmais, kurie užtikrintų realius pokyčius.