Jaroslaw Pietras

Buvęs Lenkijos stojimo į ES vyriausiojo derybininko pavaduotojas dr. Jarosław Pietras dalijasi apmąstymais apie prieš 20 metų įvykusios plėtros poveikį, ekonominę naudą ir kitus privalumus, kuriuos ši plėtra suteikė ne tik Lenkijai ir kitoms į ES įstojusioms šalims, bet ir visai ES. 2004 m. priimtas sprendimas išplėsti Europos Sąjungą buvo Sąjungos įsipareigojimo siekti vienybės, įvairovės ir solidarumo įrodymas. Šiandien vis dar galima pasimokyti iš tos vertingos patirties, kad visos būsimos pasirengimo narystei derybos vyktų sklandžiau. 

Praėjus 20 metų akivaizdu, kad daugumos Vidurio Europos šalių, taip pat Maltos ir Kipro priėmimas į ES buvo ne tik „didžioji plėtra“, bet ir istorinis visos Europos Sąjungos raidos etapas. Padarytas poveikis buvo didžiulis, ypač naujai priimtų tautų ekonominiam kraštovaizdžiui.

Plėtra gerokai pakėlė gyvenimo lygį Vidurio Europos šalyse. Aštuoniose šio regiono šalyse – Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje – smarkiai padidėjo perkamosios galios paritetu (PGP) paremtas BVP vienam gyventojui ir buvo viršyta tai, ką būtų buvę galima pasiekti, jei jos būtų likusios už ES ribų. Statistikoje visada nurodomi integracijos suteiktos apčiuopiamos naudos vidurkiai. Verta pažymėti, kad net jei nauda nebuvo tolygiai pasiskirsčiusi tarp valstybių narių (kai kur padėtis pagerėjo labiau nei kitur), visose šalyse padėtis labai pagerėjo. Pavyzdžiui, Lietuva ir Lenkija išsiveržė į priekį, pasinaudodamos didžiausia narystės ES teikiama nauda, o Estija ir Slovėnija padarė mažesnę pažangą, nes susidūrė su sunkumais, ypač dėl 2008 m. finansų krizės poveikio.

Įstojus į Europos Sąjungą prasidėjo naujas Lenkijos ir kitų Vidurio Europos šalių ekonominio klestėjimo amžius. Kaip sėkmingo vystymosi po įstojimo į ES pavyzdys ypač išsiskiria Lenkija. Šalis patyrė precedento neturintį ekonomikos augimą: nuo 2004 m. iki 2022 m. jos BVP padvigubėjo. Kitose regiono valstybėse narėse BVP vienam gyventojui taip pat smarkiai augo, tačiau ne visur vienodai. Pavyzdžiui, Slovakija ir Lietuva padarė pagirtiną pažangą, vis labiau mažindamos vystymosi atotrūkį nuo Vakarų Europos. Šio laikotarpio statistiniai duomenys rodo atsparumą ir dinamiškumą, nes šios šalys pasinaudojo naryste ES, kad paskatintų ekonomikos augimą ir padidintų savo konkurencingumą pasaulyje. Puikūs pasiekimai rodo, kad integracija į Europos Sąjungą padarė transformacinį poveikį visų naujųjų valstybių narių ekonomikai. Tai įvyko nepaisant finansų krizės, kurios metu naujosios ES valstybės narės pasiekė didesnius augimo tempus, nei tikėtasi.

Laikotarpis po 2004 m. ES plėtros nepraėjo be iššūkių. Pavyzdžiui, 2008 m. pasaulinė finansų krizė sukėlė sumaištį visoje Europos ekonomikoje, išbandydama tiek senųjų, tiek naujai integruotų valstybių narių atsparumą. Nepaisant neigiamo krizės poveikio, naujosios ES narės parodė didelį atsparumą ir savo rodikliais pranoko pradines augimo prognozes. Šių šalių gebėjimas atlaikyti audrą ir išlaikyti teigiamus augimo tempus liudijo apie jų ekonomikos tvirtumą ir integracijos į Europos Sąjungą naudą. Nepaisant didelių iššūkių, krizė taip pat suteikė šioms šalims neribotų galimybių pasinaudoti savo glaudžiais ryšiais su Europos ekonomika. Kartu tai tapo patikrinimu, kaip stipriai naujai prisijungusios šalys yra įsipareigojusios puoselėti Europos vertybes ir solidarumą sunkiais laikais.

Derybų proceso metu Lenkijos pilietinė visuomenė tapo galinga pokyčių ir pažangos varomąja jėga. Pilietinės visuomenės organizacijos, visuomeniniai judėjimai ir įvairios interesų gynimo grupės atliko labai svarbų vaidmenį skatindamos ES integraciją ir puoselėdamos demokratines vertybes Lenkijoje. Jų nenuilstamos pastangos didinti informuotumą, telkti paramą ir reikalauti vadovų atsakomybės labai prisidėjo prie viešosios nuomonės formavimo ir teigiamų pokyčių. Aktyviai bendradarbiaudama su piliečiais, skatindama dialogą ir propaguodama skaidrumą, Lenkijos pilietinė visuomenė padėjo užtikrinti, kad derybų procesas išliktų įtraukus, būtų demokratiškas ir atitiktų žmonių poreikius. Jos indėlis ne tik padėjo Lenkijai sklandžiau įstoti į ES, bet ir sustiprino demokratijos ir pilietinės visuomenės pagrindus šalyje.

2004 m. priimtas sprendimas išplėsti Europos Sąjungą buvo Sąjungos įsipareigojimo siekti vienybės, įvairovės ir solidarumo įrodymas. Priimdama daugumą Vidurio Europos šalių, taip pat Maltą ir Kiprą, ES sustiprino savo ekonominį potencialą, praturtino kultūrą ir išplėtė geopolitinę įtaką. Šių šalių įstojimas atvėrė Sąjungai naujas perspektyvas, atvedė į ją talentingų žmonių ir suteikė galimybių, padidino jos įvairovę ir sustiprino jos pozicijas pasaulyje. Geopolitiniu požiūriu plėtra sustiprino ES įtaką ir stabilumą, nes Vidurio ir Rytų Europos šalys buvo įtrauktos į jos bendradarbiavimo ir partnerystės sistemą. Instituciniu požiūriu ji suteikė įvairovės ES požiūriui įvairiais klausimais ir sustiprino integraciją, paklodama pamatus vieningesnei ir atsparesnei sąjungai.

Apsvarstant 2004 m. ES plėtros patirtį, galima pasisemti vertingos patirties, ypač derybų proceso ir pasirengimo narystei atžvilgiu. Jei šiandien reikėtų leistis į panašią kelionę, raginčiau visose būsimose derybose daugiau dėmesio skirti pasirengimo narystei sąlygoms ir paramos mechanizmams, ypač valdymo ir teisinės valstybės srityse. Nepaprastai svarbu užtikrinti, kad šalys kandidatės, prieš įstodamos į ES, atitiktų būtinus kriterijus ir standartus, kad būtų apsaugotas Sąjungos vientisumas ir puoselėjamos jos vertybės. Be to, siekiant sėkmingos integracijos ir ilgalaikio stabilumo ES, būtina derybų proceso metu šalims kandidatėms teikti tinkamą paramą ir pagalbą.

Derybų dėl 2004 m. ES plėtros proceso pagrindas buvo bendras įsipareigojimas skatinti stabilumą, demokratiją ir gerovę visoje Europoje. Derantis buvo vadovaujamasi siekiu stiprinti Europos tautų bendradarbiavimo ir solidarumo ryšius, nes tiek šalys kandidatės, tiek esamos ES narės pripažino abipusę plėtros naudą. Nors derybos buvo sudėtingos ir sunkios, jos visų pirma buvo grindžiamos bendra svajone apie vieningą ir klestinčią Europą, kurioje visos šalys galėtų klestėti kartu, būdamos Europos Sąjungos dalimi.

Šalims kandidatėms artėjant prie įstojimo į ES 2024 m., reikia atsižvelgti į keletą svarbių aplinkybių. Pirma, siekiant sėkmingos integracijos ir ilgalaikio Sąjungos stabilumo, labai svarbu teikti pirmenybę reformoms, kuriomis užtikrinama atitiktis ES standartams ir vertybėms. Tai apima demokratinių institucijų stiprinimą, teisinės valstybės skatinimą ir pagrindinių teisių bei laisvių apsaugą. Be to, siekiant sklandaus įsitraukimo į Sąjungą, labai svarbu proaktyviai bendradarbiauti su esamomis ES narėmis siekiant didinti pasitikėjimą ir paramą. Parodydamos tikrą įsipareigojimą puoselėti Europos vertybes ir bendradarbiauti, šalys kandidatės gali nutiesti kelią į šviesesnę ateitį Europos Sąjungoje.

Šiuo metu Jaroslaw Pietras yra Briuselyje įsikūrusio Wilfriedo Martenso Europos studijų centro kviestinis mokslo darbuotojas ir kviestinis profesorius Briugės Europos kolegijoje.

Jis priklausė grupei, kuri derėjosi dėl Lenkijos stojimo į ES nuo 1998 m., kai derybos prasidėjo, iki 2004 m., kai Lenkija įstojo į ES. 1990–2006 m. savo gimtojoje Lenkijoje jis ėjo Finansų ministerijos valstybės sekretoriaus, Europos reikalų valstybės sekretoriaus ir Europos integracijos komiteto biuro vadovo pareigas. 2008–2020 m. jis dirbo Europos Sąjungos Tarybos generaliniu direktoriumi, atsakingu už įvairias politikos sritis (klimato kaitą, aplinką, transportą, telekomunikacijoas, energetiką, švietimą, kultūrą, audiovizualinį sektorių, jaunimą ir sportą). J. Pietras yra įgijęs Varšuvos universiteto ekonomikos mokslų daktaro laipsnį ir paskelbęs ne vieną publikaciją ES, tvarumo ir prekybos klausimais. Be to, jam buvo skirta Fulbright fondo stipendija ir 2008–2011 m. jis priklausė BRUEGEL ekspertų grupės valdybai.