ES turi atsilaikyti prieš pagundą panaikinti reglamentavimą, nes tai tik sukeltų netikrumą įmonėms, susilpnintų tvarumu grindžiamą konkurencingumą ir sumažintų piliečių gerovę ir pasitikėjimą, – teigia Flandrijos aplinkos apsaugos tinklo „Bond Beter Leefmilieu – BBL“ generalinis direktorius Danny Jacobs. Jis pasidalijo su mumis aplinkosaugos srities NVO nuogąstavimu dėl naujausio ES pasiūlymo supaprastinti reglamentavimą, kuris, jų manymu, gali atsverti pagrindinius Europos žaliojo kurso užmojus.

Ar galėtumėte pakomentuoti naujausias Komisijos iniciatyvas dėl reglamentavimo panaikinimo, pavyzdžiui, konkurencingumo kelrodį arba bendrąjį rinkinį?

Europos Komisija pristatė ekonominiu požiūriu grindžiamą reglamentavimo panaikinimo ir supaprastinimo darbotvarkę, kuri gali pakenkti sunkiai pasiektiems aplinkos, socialiniams ir ekonominiams laimėjimams. Dėl šios įtampos, susijusios su Europos acquis pritaikymu ir išsaugojimu, ES sunku laikytis aiškios krypties.

Sausio mėn. pabaigoje pristatytame Komisijos konkurencingumo kelrodyje išreiškiamas įmonių susirūpinimas dėl energijos kainų ir ekonominių iššūkių, tačiau nuošalyje paliekami pagrindiniai prioritetai, pavyzdžiui, nulinė tarša ir piliečių gerovė, todėl Europos ekonomika nėra orientuojama į švarią, klestinčią ir žiedinę ateitį. Konkurencingumo kelrodis gali išvesti Europą iš kelio. Konkurencingos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas neįtraukiant socialinių ir aplinkosaugos tikslų kenkia pačiam pagrindiniam ES institucijų tikslui: siekti bendros gerovės ir ją ginti.

Pilietinės visuomenės organizacijos nerimauja dėl kelrodyje nurodyto rizikingo 25 proc. supaprastinimo tikslo. Nors reglamentavimo supaprastinimas yra sveikintinas siekis, tačiau neatlikus išsamių vertinimų jis galėtų pakenkti ypač svarbiems sveikatos, socialinės ir aplinkos apsaugos aspektams. Verslo inovacijoms trukdo ne reglamentavimas, o aiškių taisyklių trūkumas. Tolesnis reglamentavimo panaikinimas tik sukurtų netikrumo atmosferą, baudžiant pradininkus – įmones, kurios imasi iniciatyvos, ir kartu pakenktų pažangai ir tvarumui.

Taip pat nuogąstaujame, kad dėl šio supaprastinimo siekio nukentės aplinkosaugos ir socialiniai tikslai. Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (ĮITTD), Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (ĮTIPD) ir ES taksonomija turi daug trūkumų ir jų aprėptis nėra tokia plati, kokia galėjo būti. Jas dar labiau susilpninus nuo jau ir taip žemo pradinio taško, šios direktyvos netektų prasmės.

Kitas konkretus pavyzdys gerai apibūdina tai, kas vyksta šiuo metu.  Pastaraisiais metais Flandrija susiduria su didžiule PFAS problema: didelė mūsų teritorijos dalis yra užteršta šiomis cheminėmis medžiagomis ir dėl to nukenčia šimtai tūkstančių piliečių. Cheminių medžiagų teisės aktuose (REACH) nustatytas apribojimas arba draudimas laikomas veiksmingiausia cheminių medžiagų, tokių kaip PFAS, kurios naudojamos pramoniniuose procesuose ir produktuose (mišiniuose ir gaminiuose), keliamos rizikos kontrolės priemone. Jei Europos Komisija nuspręstų, kad griežtos REACH reglamento nuostatos nebėra svarbios, padidėtų visuomenės sveikatai kenksmingų pavojingų cheminių medžiagų poveikio rizika. Įmonės turėtų mažiau įsipareigojimų ieškoti saugių alternatyvų, o tai stabdytų inovacijas tvarios chemijos srityje. Aplinkos tarša gali padidėti, nes taikant ne tokias griežtas taisykles į aplinką gali būti išmetamos pavojingesnės medžiagos ir atliekos. Vartotojams kyla didesnis pavojus, nes produktai nėra taip kruopščiai tikrinami dėl nuodingųjų medžiagų. Dėl to Europos įmonės galėtų atsilikti pasaulinio perėjimo prie saugesnių ir ekologiškesnių produktų procese ir prarastų rinkos dalį konkurentams, kurie pasitelkia perspektyvias inovacijas.

Kiek vilčių turite dėl žaliojo kurso likimo, atsižvelgiant į Komisijos paskelbtą naują Europos ekonomikos skatinimo kursą?

Europos Komisijos 2025 m. darbo programa turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Nors joje išdėstyti įsipareigojimai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti įperkamą energiją rodo galimą kelią į švaresnę ir atsparesnę Europą, kyla pavojus, kad pagrindiniai Europos žaliojo kurso užmojai bus palikti nuošalyje. Vis didesnį susirūpinimą kelia siūlomas reglamentas „Omnibus“, kuris galėtų padėti panaikinti įmonių atsakomybės reguliavimą prisidengiant supaprastinimu. Naujausios tendencijos rodo, kad supaprastinimas pernelyg dažnai naudojamas pagrindinėms apsaugos priemonėms – nuo cheminių medžiagų teisės aktų iki žemės ūkio – susilpninti. Akivaizdus pavyzdys – 2024 m. kovo mėn. skubota bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma, kuria panaikintos žaliosios apsaugos priemonės. Jau seniai vėluojama atlikti REACH reglamento, kuris kažkada buvo pristatomas kaip visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonė, peržiūrą, todėl kyla pavojus, kad ji bus pakoreguota ir pateikta kaip supaprastinimo priemonė, kuria siekiama supaprastinti pramonės taisykles.

Vos prieš kelis mėnesius Pirmininkė U. von der Leyen pažadėjo laikytis visų Europos žaliojo kurso tikslų. Vis dėlto dabartinė darbo programa liudija visai ką kitą – pagal ją pirmenybė neskiriama tiems tikslams, dėl kurių reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, visų pirma nulinės taršos tikslui.

Ar manote, kad siūlomas reglamentavimo panaikinimas galėtų turėti neigiamą poveikį tvarumui ir iki šiol pasiektai pažangai?

ES turi atsispirti pagundai panaikinti reglamentavimą, nes tai tik pakenktų reglamentavimo tikrumui ir nuspėjamumui iš įmonių perspektyvos, susilpnintų ilgalaikį tvarumą skatinantį konkurencingumą ir turėtų neigiamo poveikio piliečių gerovei ir pasitikėjimui.

ES turi užtikrinti, kad mažinant biurokratiją nesusilpnėtų aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga. Pažangus įgyvendinimas turėtų sustiprinti, o ne kenkti Europos žaliajam kursui. Pagrindinės aplinkos ir socialinės apsaugos silpninimas prisidengiant biurokratijos mažinimu nėra tinkama ekonominės galios strategija. Tai neapdairus žingsnis atgal, kuriuo bus pažeidžiamos būtent tos taisyklės, kurios skirtos mūsų ekonomikos perspektyvumui užtikrinti. Visa tai dar labiau didina nerimą keliančią riziką, kad bus nubrauktas dešimtmetis pažangos tvarumo srityje.

Tuo pat metu pilietinė visuomenė visoje ES patiria vis didesnį spaudimą: taikomi ribojamieji įstatymai dėl užsienio agentų, vykdomi protestų represiniai veiksmai ir mažinamas finansavimas, keliantis grėsmę pagrindinėms teisėms. Europos demokratijos skydas ir būsima ES pilietinės visuomenės strategija turi apimti ne tik simbolinius įsipareigojimus, bet ir teisinę apsaugą, tvarų finansavimą ir struktūrinį pilietinį dialogą su ES institucijomis. Komisijos darbo programoje pirmenybė turi būti teikiama demokratijos užtikrinimui stiprinant pilietinę visuomenę. Be nepriklausomos ir pakankamai išteklių turinčios pilietinės visuomenės kyla pavojus pačiai Europos demokratijai.

Danny Jacobs yra „Bond Beter Leefmilieu – BBL“ – Flandrijoje (Belgija) įsikūrusios 135 aplinkosaugos NVO federacijos – generalinis direktorius ir Belgijos atstovas Europos aplinkos biure, kuris yra didžiausias Europos visuomeninių aplinkosaugos organizacijų tinklas, atstovaujantis apie 30 mln. individualių narių ir rėmėjų.