Kovo viduryje prasidėjus krizei visa situacija buvo iš tiesų unikali ir neįtikėtina. Beveik viskas visoje Europoje užsidarė ir tuo metu niekas nežinojo, ar karantinas iš tikrųjų naudingas, ar ne. Svarbiausias dalykas buvo gyvybių gelbėjimas paaukojant ekonomiką.

Matėme, kaip per naktį dingo keturios Europos laisvės. Bendroji rinka beveik išnyko. Matėme, kaip viena valstybė narė trukdo prekių pervežimams į kitą valstybę narę, o pirkėjai tiesiogine to žodžio prasme laukia prie Kinijos medicinines kaukes gaminančių gamyklų, kad pasiūlytų didesnę kainą nei konkurentai.

Mano šalyje, Estijoje, padėtis nebuvo labai bloga. Sveikatos priežiūros sistema buvo pajėgi suvaldyti COVID-19 protrūkį ir ne tiek daug žmonių mirė nuo šios ligos (iš viso 69). Iš pradžių trūko kaukių ir kitų apsaugos priemonių, tačiau galiausiai ši problema buvo išspręsta. Buvo smagu stebėti, kaip kai kurios bendrovės skubiai pakeitė savo gamybos profilį, pradėdamos gaminti būtiną įrangą, o kitos – padėdamos ją pristatyti.

Mano šeima ir aš laikėmės gana gerai. Gyvename žaliame rajone nuosavame name su sodu, todėl karantinas mums pernelyg neapkarto. Žinoma, beveik viskas buvo uždaryta – prekybos centrai, mokyklos, kino teatrai ir sporto klubai, tačiau buvo galima ir net rekomenduojama vaikščioti lauke (laikantis saugaus atstumo!).

Buvo nuostabu stebėti, kaip viskas persikelia į internetą – nuo apsipirkimo iki seminarų ir bendravimo. Viskas staiga buvo atliekama internetu, įskaitant mokyklinį ugdymą. Per vieną naktį mokymas ir mokymasis persikėlė į internetą. Ir mokytojams, ir vaikams sekėsi puikiai. Per krizę visi daug išmokome ir man paglostė širdį matant, kaip mano dukra ilgisi mokyklos.

Estijos prekybos ir pramonės rūmų, kuriuose dirbu, teisininkų grupė šiuo laikotarpiu surengė rekordiškai daug konsultacijų. Patvirtintų force majeure atvejų skaičius pasiekė iki šiol nematytą lygį. Ekonominė padėtis pamažu gerėja, tačiau kai kurie sektoriai vis dar susiduria su dideliais sunkumais. Baiminuosi, kad tai gali būti tik pradžia ir rudenį padėtis gali pablogėti. Šiuo metu vyriausybės priemonės padeda daugeliui žmonių, tačiau, kas bus, kai šių priemonių nebeliks?

Tokie sunkūs laikai kaip šie verčia mus susimąstyti ir branginti savo kasdienį gyvenimą ir turimą laisvę tiek Europoje, tiek Komitete. Iš tiesų, galimybė keliauti, atvykti į Briuselį ir diskutuoti yra prabanga. Labai svarbu tęsti savo darbą, kad nenutrūktų realus ryšys tarp įvairių žmonių, gyvenančių skirtingose ES šalyse, tiek krizių, tiek ir ramiais laikais.