Balandžio 8 d. surengtame EESRK klausyme, kuriame dalyvavo pagrindiniai negalios srityje vykdomos politikos veikėjai, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, pabrėžta būtinybė didinti neįgaliųjų, ypač jaunimo su negalia, užimtumo lygį. Nepaisant teisinių pastangų, duomenys rodo, kad darbo pasaulyje daug neįgaliųjų vis dar patiria diskriminaciją dėl stereotipų, kai jie vaizduojami kaip neproduktyvūs darbuotojai.

Pagrindinė klausymo išvada buvo tai, kad nors naujojoje ES neįgaliųjų teisių strategijoje pripažįstama, jog reikia spręsti problemas, su kuriomis užimtumo ir švietimo srityse susiduria jauni žmonės su negalia, socialiniai partneriai dar turi pamatyti, kaip ryžtingai tai bus daroma.

Negalią turintys jaunuoliai susiduria su kliūtimis bandydami patekti į darbo rinką tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Neįgaliųjų, ypač moterų ir jaunimo su negalia, nedarbo lygis iš tiesų yra neproporcingai aukštas, palyginti su plačiosios visuomenės rodikliais. Remiantis naujausiais ES lygmens duomenimis, tikimybė, kad neįgalieji bus įdarbinti, yra 24,4 proc. mažesnė palyginti su kitais asmenimis. Šią nelygybę veikiausiai dar labiau padidino COVID-19 pandemija.

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) vyresnioji mokslinių tyrimų koordinatorė Daphne Nathalie Ahrendt pristatė EUROFOUND apklausos rezultatus: 27 proc. negalią turinčių respondentų – bedarbiai, palyginti su 12 proc. negalios neturinčių respondentų. 55 proc. apklaustų neįgaliųjų laikomi finansiškai pažeidžiamais, palyginti su 38 proc. negalios neturinčių apklausos dalyvių. Labai didelei daliai negalią turinčių respondentų gresia depresija ir vienatvė.

Europos neįgaliųjų forumo jaunimo komiteto atstovė Francesca Sbianchi nurodė: „Daugeliui iš mūsų padidėjo pragyvenimo išlaidos, todėl kad galėtume gyventi oriai, esame priklausomi nuo neįgaliesiems teikiamų paramos paslaugų ir pašalpų.“ Viena iš pagrindinių prielaidų šiai nelygybei panaikinti – leisti dirbti pradėjusiems žmonėms su negalia išlaikyti invalidumo pašalpą, kad jie turėtų laiko tapti finansiškai nepriklausomi.

Stefan Tromel iš Tarptautinės darbo organizacijos pažymėjo, kad nors naujos užimtumo formos suteikia galimybę įtraukti daugiau žmonių su negalia, EBPO duomenys rodo, kad neįgaliuosius nuo plačiosios visuomenės taip pat skiria skaitmeninių įgūdžių atotrūkis; be to, nuotolinis darbas turi išlikti pasirinktina galimybe. Siekdamos užpildyti šią spragą ir pagerinti darbo vietų prieinamumą, profesinės sąjungos turi dirbti kartu su socialiniais partneriais: gera platforma tokiai erdvei suteikti galėtų būti kiekvienos šalies ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos.

Žmonės su negalia didesnę diskriminaciją patiria būtent jaunystėje. Kadangi 2022-ieji yra Europos jaunimo metai, labai svarbu geriau suprasti realybę, kurioje gyvena ši konkreti visuomenės grupė. (rl)