Tam tikra prasme mes visi tapome šių „polipandeminių“ laikų įkaitais – savo pažeidžiamumo, baimių, lūkesčių įkaitais…
Koronavirusas galų gale sukėlė keletą pandemijų, kurios ne tik vienu metu plinta, bet ir savo žalingu poveikiu stiprina viena kitą.
Šiuo požiūriu 2021 m. gegužės mėn. vykusiame Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Europos institucijos ir Europos socialiniai partneriai žengė dar vieną drąsų žingsnį.
Dabar turime tvirtą planą, kuris turėtų padėti valstybėms narėms ir ES greitai vykdyti esmines struktūrines reformas, užtikrinti produktyvias investicijas, augimą, konkurencingumą, užimtumą ir didesnę ES piliečių gerovę.
Be tvirto ekonominio pagrindo nebus socialinio aspekto. Konkurencingumas ir didesnis našumas, taip pat įgūdžiais ir žiniomis grindžiama sveikata ir sauga yra patikimas būdas išsaugoti Europos visuomenės gerovę. Ekonomikos augimas ir gerai veikianti vidaus rinka yra būtinos išankstinės sąlygos ES socialiniam aspektui stiprinti. Dabar atėjo metas stiprinti mūsų Europos socialinės rinkos ekonomikos sistemos privalumus ir šalinti jos trūkumus.
Mūsų Europa yra ir visada buvo socialinė. Mūsų socialinė rinkos ekonomika yra pavyzdys visam pasauliui, kuriuo daugelis žavisi ir kurio kai kurie trokšta. Ji grindžiama plataus masto socialinės srities acquis sistema, kuria ne tik remiamasi nustatant pagrindinius principus, bet ir vadovaujamasi rengiant valstybių narių socialinius teisės aktus ir politiką bei juos papildant ir koordinuojant.
Kalbant apie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, Komisijos pristatytame veiksmų plane pateikiama naudingų gairių, be kita ko užimtumo, įgūdžių, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse.
Visos veiksmų plane numatytos iniciatyvos ar priemonės turi būti įgyvendinamos tinkamu lygmeniu, atsižvelgiant į skirtingą ES, valstybių narių ir socialinių partnerių kompetenciją, įgaliojimus ir aiškiai apibrėžtus vaidmenis užimtumo ir socialinės politikos srityje ir jų visapusiškai laikantis.
Tai reiškia, kad turi būti griežtai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, atsižvelgiama į skirtingas socialines ir ekonomines aplinkybes ir į nacionalinių sistemų įvairovę, tai pat į socialinių partnerių vaidmenį bei autonomiją.
Ypač džiaugiuosi tuo, kad Porto deklaracijoje ir veiksmų plane daug dėmesio skiriama užimtumui ir įgūdžiams. Kaip teigiama veiksmų plano įžangoje, Europos socialinės rinkos ekonomika grindžiama konkurencingu tvarumu. Stipri ir atspari ekonomika, kuri remtųsi patikimos ekonominės politikos įgyvendinimu visoje Europoje ir kvalifikuotos novatoriškos darbo jėgos našumo potencialo išlaisvinimu, yra vienintelis tikrai įtraukaus ir socialinio matmens Europoje pagrindas.
Žaliai ir skaitmenine pertvarkai reikės daugiau investicijų į švietimą, profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, t. y. į patobulintą ir pragmatišką požiūrį į švietimą ir įgūdžius.
Žvelgiant iš Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės (SOC) skyriaus perspektyvos, šių metų politiniai prioritetai ir veiksmų planas atitinka Porto aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas. Esame įsipareigoję toliau dirbti iš peties ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų vardu teikti reikiamas nuomones. EESRK turi stiprinti savo iniciatyvų vaidmenį, kad galėtų ginti ir apsaugoti ES vertybes.
Jei kam nors prireiktų kitos priežasties, kodėl ES valstybės narės turėtų tvariau ir labiau koordinuoti priemones ES lygmeniu, kad įveiktų krizes, pakaktų tiesiog pagalvoti apie atskirai taikytų priemonių pasekmes „polipandemijos“ kontekste. Tai daryti reikėtų vien dėl Europos integracijos, tačiau kitu atveju bent jau reikėtų suprasti, kad valstybės pavieniui šios krizės geriau įveikti negalėtų.
Tam tikra prasme mes visi tapome šių „polipandeminių“ laikų įkaitais – savo pažeidžiamumo, baimių, lūkesčių įkaitais…
Turime išsilaisvinti dabar, pagerbdami protėvių palikimą ir kitos kartos labui.
Laurenţiu Plosceanu
SOC skyriaus pirmininkas