Sausio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK aptarė ES strateginio kelrodžio viziją saugumo ir gynybos srityje, teigdamas, kad saugumas turėtų būti suprantamas plačiai, neapsiribojant karine gynyba. Pilietinė visuomenė neturėtų likti nuošaly sprendžiant saugumo klausimus: krizės laikais ji gali padėti stabilizuoti padėtį, kaip rodo karas Ukrainoje.

Nuomonėje savo iniciatyva ES strateginis kelrodis EESRK pabrėžė būtinybę nustatyti platesnę saugumo sąvoką, nes dabartinė saugumo Europos Sąjungoje apibrėžtis yra per siaura. „Saugumas tai ne tik karinė gynyba. Šiais kompleksinių, hibridinių grėsmių laikais saugumo koncepciją reikėtų išplėsti įtraukiant ir su energetika, transportu, skaitmenizacija, vandens ir maisto tiekimo saugumu susijusius aspektus, taip pat piliečių saugumą ir išorinį kišimąsi“, – pareiškė EESRK nuomonės pranešėjas Christian Moos.

Nuomonėje pabrėžiama, kad ES turi ne tik plėsti nacionalinius pajėgumus, planuoti gynybą ir vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, bet ir toliau investuoti savo ribotus išteklius, visų pirma į civilinę politiką ir mechanizmus, kad būtų galima užkirsti kelią konfliktams. Šioje srityje pilietinė visuomenė, pasitelkdama savo socialinius ir ekonominius tinklus ir didelį viešosios ir kultūrinės diplomatijos potencialą, gali daug prisidėti.

Rusijai užpuolus Ukrainą ir karui grįžus į Europą esame įspėjami dėl ES ir NATO santykių.

„ES ir NATO dar neišnaudojo visų savo bendradarbiavimo galimybių. Europos saugumo ir gynybos ramsčio stiprinimas reiškia NATO stiprinimą. Kai kalbame apie ES gynybos pajėgumų didinimą, turime ne konkuruoti su NATO, o šią organizaciją papildyti“, – sakė pranešėjas ir EESRK narys Peter Clever. (mt)