Vienas iš 2024 m. „Priartinti ES“ diskusijos apie tiriamąją žurnalistiką pranešėjų buvo Jáno Kuciako tyrimų centro direktorius Lukášas Diko. Su juo kalbėjomės apie šiandieninį tiriamosios žurnalistikos darbą Slovakijoje, kur po Jáno Kuciako nužudymo pradinę paramą laisvai spaudai ir kovai su korupcija pakeitė nepasitikėjimas nepriklausoma žiniasklaida ir priešiška atmosfera žurnalistų atžvilgiu.

1.  Jūsų kolegos Jáno Kuciako nužudymas – pirmas žurnalisto nužudymas Slovakijoje nuo jos nepriklausomybės paskelbimo – sukėlė šoką ne tik jūsų šalyje, bet ir ES. Ką naujo žinome teisinėje byloje apie nusikaltimo vykdytojus?

Praėjo šešeri su puse metų nuo Jáno Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnírovos nužudymo dėl Jáno tiriamosios veiklos. Nepaisant to, teismo procesas tebevyksta ir gali trukti dar ilgiai. Šiandien žudikas, jo vairuotojas ir tarpininkas nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis. Tačiau įtariamo žudiko, verslininko Mariano Kočnerio ir jo artimos bendrininkės Alenos Zsuzsovos, kurie, remiantis tyrimo metu nustatytais faktais, užsakė žmogžudystę, byloje Aukščiausiasis Teismas dar nepriėmė apeliacinio sprendimo. Alena Zsuzsová buvo nuteista pirmosios instancijos teisme, o Marianas Kočneris buvo išteisintas. Priklausomai nuo būsimo sprendimo, galimas ir pakartotinis bylos nagrinėjimas. Tiek M. Kočneris, tiek A. Zsuzsova jau buvo atlikę ilgas laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus. Jáno Kuciako tyrimų centre labai atidžiai stebime teismo procesą, nes vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – išsaugoti Jáno palikimą tęsiant jo tiriamąją veiklą.

2. Kaip manote, kas po pirminio šoko ir protestų prieš žmogžudystę, dėl kurių atsistatydino tuometinis ministras pirmininkas Robertas Ficas, pakeitė viešąją nuomonę ir leido Robertui Ficui susigrąžinti valdžią?

Po Jáno ir Martinos nužudymo 2018 m. visa bendruomenė buvo sukrėsta. Slovakijoje vyko didžiausi masiniai protestai nuo 1989 m. Aksominės revoliucijos, po kurios žlugo komunizmas. Po protestų atsistatydino ministras pirmininkas Robertas Ficas ir vidaus reikalų ministras Robertas Kaliňákas. Žmonės palaikė žurnalistus, kiekvienas norėjo tapti tiriamosios žurnalistikos žurnalistu ir nerimavo dėl korupcijos. Pasinaudojusi šia banga, opozicija laimėjo 2020 m. rinkimus su antikorupcine darbotvarke. Tačiau netrukus prasidėjo COVID-19 pandemija ir visos su ja susijusios problemos, netinkamas valdymas ir politiniai neramumai. Būdamas patyrusiu politiku, Robertas Ficas pasinaudojo prieš skiepus nukreiptais protestais, kurie jam suteikė postūmį. Prasidėjus karui Ukrainoje, jis taip pat suintensyvino prorusiškus naratyvus, kurie padėjo jo partijai „Smer“ atgauti paramą. Slovakija yra ypač pažeidžiama propagandos ir apgaulės, ir šie veiksniai prisidėjo prie to, kad 2023 m. rinkimus laimėjo Robertas Ficas ir jo partija.

3. Kiek pavojinga šiandien Slovakijoje būti tiriamosios žurnalistikos žurnalistu? Su kokiomis naujomis grėsmėmis susiduriate savo darbe?

Per pastaruosius kelerius metus ES valstybėse narėse nužudyti keturi tiriamosios žurnalistikos žurnalistai. Daphne Caruana Galizia Maltoje 2017 m., Jánas Kuciakas Slovakijoje 2018 m., Giorgos Karaivaz Graikijoje 2021 m. ir Peter de Vries 2021 m. Nyderlanduose. Europoje būti tyrimų žurnalistu tapo pavojinga. Tačiau taip pat matome, kad vieno žurnalisto nužudymas nenutildys tiesos ir ji paaiškės. Tai galėjome matyti visose šiose šalyse.

Nepaisant šių siaubingų žmogžudysčių, Slovakijoje vis dar daugėja žodinių ar internetinių išpuolių prieš žurnalistus, kuriuos dažnai kursto politikai, įskaitant ministrą pirmininką, ir kurie neretai skatina žurnalistų persekiojimą ir šmeižto kampanijas. Tokia žurnalistams ir nepriklausomai žiniasklaidai priešiška atmosfera skatina kitus prieš juos nukreiptus veiksmus. Pastaruoju metu padaugėjo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo, pavyzdžiui, ministras pirmininkas R. Ficas pareiškė ieškinį bendrovės „Atuality.sk“ vyriausiajam redaktoriui dėl jo nuotraukos panaudojimo knygos viršelyje. O naujausia byla buvo susijusi su piktnaudžiavimu teisėsaugos priemonėmis siekiant įbauginti žurnalistus – tai įvyko mūsų kolegai dirbančiam Jáno Kuciako tyrimų centre. Visi šie išpuoliai pakerta visuomenės pasitikėjimą nepriklausoma žiniasklaida ir apskritai sukuria priešišką atmosferą žurnalistų atžvilgiu. Todėl tiriamosios žurnalistikos atstovų skaičius šalyje mažėja ir tik nedaug jaunų žmonių nori tapti tiriamosios žurnalistikos žurnalistais. Džiaugiamės tuo, kad Jáno Kuciako tyrimų centre pradėjome projektą „Safe.journalism.sk“, kurį įgyvendinant žurnalistams rengiami asmeninio ir skaitmeninio saugumo mokymai, taip pat teikiama teisinė ir psichosocialinė pagalba žurnalistams, kurie susiduria su grasinimais ir išpuoliais.

Lukášas Diko yra Jáno Kuciako tyrimų centro vyriausiasis redaktorius ir pirmininkas. Lukášas yra tiriamosios žurnalistikos ir žiniasklaidos lyderis, turintis daugiau kaip 20 metų patirtį. Jis dirbo Slovakijos visuomeninio transliuotojo RTVS naujienų, sporto ir viešųjų reikalų direktoriumi. Lukášas taip pat yra vienas iš 2011 m. priimto Slovakijos žurnalistų etikos kodekso autorių.