European Economic
and Social Committee
Pilietinės visuomenės organizacijų grupė ragina didinti pilietinės visuomenės aktyvumą
Pateikė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
EESRK nuo pat pradžių turi būti įtrauktas į Europos Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama aktyviau bendradarbiauti su pilietine visuomene. EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės nuomone, būsimas EESRK tyrimas „Pilietinio dialogo praktikos ES institucijose nustatymas“ gali vertingai prisidėti prie šios veiklos.
Prasidėjus naujam ES instituciniam ciklui ir Komisijos darbo programoje paskelbus 2025 m. trečiajam ketvirčiui skirtą „ES pilietinės visuomenės rėmimo, apsaugos ir įgalinimo strategiją“, Pilietinės visuomenės organizacijų grupė surengė konferenciją, kurioje pabrėžė pagrindinius veiksmus, kurių reikia imtis 2024–2029 m. laikotarpiu. Kovo 3 d. renginyje dalyvavo apie 100 nacionalinių ir Europos pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir piliečių atstovų.
Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland teigė, kad PVO tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad politikos formavimas būtų pagrįstas ir atitiktų žmonių poreikius. Jis dar kartą pakartojo savo atstovaujamos grupės ir Komiteto raginimą, kad EESRK dalyvautų Europos Komisijos planuojamoje pilietinės visuomenės platformoje.
„EESRK, atsižvelgiant į jo patirtį ir turimą platformą, nuo pat pradžių turi būti įtrauktas į Europos Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama aktyviau bendradarbiauti su pilietine visuomene. EESRK turi dalyvauti valdyme ir atlikti svarbų vaidmenį pilietinės visuomenės platformos kūrimo iniciatyvos srityje“, – pabrėžė Seamus Boland.
Jis teigė, kad struktūruotas, reguliarus, skaidrus ir įtraukus pilietinis dialogas turėtų remtis esamomis struktūromis ir suburti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus. Todėl Europos institucijos turėtų sukurti darbo grupę dėl pilietinio dialogo, prie kurios prisidėtų EESRK.
„Darbo grupė dėl pilietinio dialogo galėtų parengti planą, kaip sudaryti palankesnę aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti politikos formavimo procese“, – teigė Seamus Boland. Tai galėtų būti pirmas žingsnis kuriant labiau struktūruotą pilietinį dialogą ir padėtų atsakyti į šiuos klausimus: su kuo konsultuojamasi, kokiomis temomis, laikantis kokių terminų, kokių rezultatų pasiekta?
Be to, siūloma darbo grupė galėtų remtis EESRK būsimu esamos dialogo praktikos tyrimu „Pilietinio dialogo praktikos ES institucijose nustatymas“.
Tyrimą užsakė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė. Tikimasi, kad jo rezultatai bus paskelbti 2025 m. liepos mėn. Tyrime išsamiai nagrinėjama pilietinio dialogo praktika ES institucijose: kokie PVO įtraukimo procesai šiuo metu organizuojami ir kokia metodika taikoma? Žinios apie esamą praktiką turėtų pagrįsti ir remti labiau struktūruotą pilietinį dialogą per naująjį teisėkūros ciklą. Preliminarias tyrimo išvadas konferencijoje jau pristatė Europos politikos studijų centro (CEPS) atstovė Berta Mizsei.
Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad PVO finansinis patikimumas yra būtina sąlyga dialogui ir politikos formuotojų informavimui apie žmonių poreikius. Būtina užtikrinti jų finansinį stabilumą ir nepriklausomumą.
Konferencijos išvados ir rekomendacijos pateikiamos EESRK interneto svetainėje.