parengė Christian Moos

Susirūpinimas dėl piktavališkos priešiškų valstybių, pavyzdžiui, Rusijos, įtakos yra visiškai pagrįstas. Tai rodo daugybė pavyzdžių, kai kraštutinių dešiniųjų partijoms teikiamos palankios paskolos, buvę aukšto rango politikai tampa priežiūros valdybų nariais, su abejotinos reputacijos rangovais sudaromos pelningos sutartys, o tariamoms nevyriausybinėms organizacijoms skiriamas finansavimas.

Todėl artėjant Europos Parlamento rinkimams turime išties neprarasti budrumo. Tačiau, nepaisant kai kurių gerų rekomendacijų valstybėms narėms, demokratijos gynimo dokumentų rinkinys parengtas per vėlai. Visų pirma, Komisija šį dokumentų rinkinį pradėjo rengti per vėlai. Vėliau, 2023 m. vasaros pradžioje, jo rengimas buvo atidėtas daugiau nei pusei metų, nes pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris turėjo būti įtrauktas į dokumentų rinkinį, buvo garsiai ir – visų pirma – vieningai kritikuojamas.

Tačiau didžiausi nuogąstavimai pasitvirtino gruodžio mėn. paskelbus dokumentų rinkinį. Siūloma direktyva stigmatizuotų NVO, kurios gauna lėšų iš ES nepriklausančių šalių, pavyzdžiui, JAV, vyriausybių. Jau vien šis pasiūlymas yra pasiteisinimas autoritarinėms vyriausybėms, kurios bando nutildyti bet kokią demokratinę opoziciją savo „užsienio agentų“ įstatymais.

Be to, direktyvoje pateiktos apibrėžtys yra neaiškios ir pilnos didelių spragų, kuriomis gali pasinaudoti tikrieji Maskvos agentai. Organizuotos pilietinės visuomenės atstovams kyla klausimas, kodėl Komisija nekuria bendro skaidrumo registro, kuris apimtų visus interesų grupių atstovus, derėtų su galiojančiais nacionalinio lygmens teisės aktais ir taptų aiškiu ir saugiu teisiniu pagrindu visiems suinteresuotiesiems subjektams.

Komisija turėtų atšaukti šį direktyvos projektą ir 2025 m. rengdama jį pakeisiančią direktyvą laikytis išsamesnio, demokratijos priešams nepalankaus požiūrio.