Lapinlahčio ligoninė – pirmoji Suomijos psichiatrijos ligoninė ir apie 170 metų istoriją bylojantis šalies psichikos sveikatos priežiūros simbolis – 2013 m. stovėjo tuščia ir pamiršta. Tuomet psichikos sveikatos aktyvistų grupė kibo į darbą turėdama viziją apleistą paveldo vietą paversti atviru psichikos sveikatos, kultūros ir meno centru. Centrą valdančios asociacijos „Pro Lapinlahti“ atstovas Siru Valleala mums papasakojo, kad „Lapinlahden Lähde“ dabar visų pirma yra įtrauki vieta, kurioje už durų paliekama stigmatizacija ir išankstinis nusistatymas ir kurioje visi jaučiasi laukiami.

Kas Jus paskatino imtis šio projekto?

1841 m. pastatyta pirmoji Suomijoje Lapinlahčio psichiatrijos ligoninė 2013 m. stovėjo apleista. Helsinkio miestas jai neturėjo jokių ateities planų. Kupina paveldo ir apsupta nuostabaus parko ši istorinė vieta buvo užmiršta ir nuniokota. Susirūpinusi dėl šios kritiškos padėties, psichikos sveikatos aktyvistų grupė pradėjo diskutuoti apie viziją ir svajones, kurias įgyvendinus Lapinlahčio ligoninė ir parkas taptų atviru psichikos sveikatos, kultūros ir meno centru.

Taip gimė projektas, šiandien vadinamas „Lapinlahden Lähde“ – „Lapinlahčio šaltinis“.  Čia vykdoma veikla grindžiama istorine ir architektūrine šios Lapinlahčio įlankos širdyje esančios vietos reikšme, o veikti įkvepia 170 metų čia trukęs darbas psichikos sveikatos srityje. Dabar daugiausia dėmesio skiriama ne ligų gydymui, o visų visuomenės grupių gerovės skatinimui. Šiuo metu „Lapinlahden Lähde“ yra gyvas nuolatinio darbo kovojant su stigmatizacija pavyzdys ir paradigmos pokytis siekiant skatinti teigiamus dalykus.

Anksčiau Lapinlahtis buvo pavyzdinė psichiatrijos ligoninė ir vieta, kurioje buvo teikiama psichikos sveikatos priežiūra. Dabar psichikos sveikatos aktyvistai, dirbę 1988 m. įsteigtoje „Pro Lapinlahti“ psichikos sveikatos asociacijoje, kai Lapinlahčio ligoninė dar veikė, norėjo sukurti novatorišką psichikos sveikatos puoselėjimo centrą, kuriame būtų panaudotos visos XXI amžiuje turimos žinios ir kuris būtų vieta, įkūnijanti konkretų paradigmos pokytį, t. y. nuo psichikos ligų gydymo būtų pereita prie psichinės gerovės skatinimo.

Kokio atgarsio susilaukė Jūsų projektas? Ar gavote atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote?  Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių?

Iš pradžių buvo sudėtinga įtikinti žmones praverti pastato duris. 170 metų, kol čia buvo psichiatrijos ligoninė, ši vieta buvo uždara, tad dabar, nepaisant susidomėjimo ir smalsumo, buvo sunku parodyti žmonėms, kad jie čia yra laukiami ir gali ateiti pasižvalgyti. Lėtai, bet užtikrintai gyventojai pradėjo dalyvauti veikloje bei renginiuose ir entuziastingai padėjo juos plėtoti, ėmėsi savanorystės ir dalijimosi idėjomis. Menininkai ir atlikėjai „Lapinlahden Lähde“ ėmė rengti meno parodas ir kultūrinius renginius, dabar kasmet čia vyksta daugiau kaip 400 renginių ir 50–60 meno parodų. Lapinlahtis Helsinkyje tapo visiems atvira svetaine, kurioje kiekvieną metų dieną skatinama psichinė gerovė, mažėja vienišumo jausmas ir socialinė atskirtis.

„Pradėjęs dalyvauti šioje iniciatyvoje labai džiaugiausi, kad galiu būti čia ir padėti šią vietą prikelti naujam gyvenimui. Naujovių vėjai išpučia visus neigiamus dalykus.“ (Cresswell-Smith et al., 2022 m.)

Šiandien buvusi Lapinlahčio ligoninė yra labai saugi ir įtrauki vieta. Vieta, kurioje visada jausitės laukiami, nepaisant jūsų nuotaikos ar gyvenimo situacijos. Šiuo požiūriu Lapinlahčio, kaip psichiatrijos ligoninės, praeitis įgauna tikrąją prasmę. Čia turite teisę jaustis pažeidžiami ir atvirai spręsti psichikos sveikatos problemas, kurios yra labai individualios. Mes puoselėjame stiprų bendrumo jausmą ir kiekvienas gali saugiai analizuoti savo stipriąsias puses. Stigmatizacija ir diskriminacija lieka už durų ir didžiuojamės, kad „Lapinlahden Lähde“ įtraukia visus.

Lapinlahčio veikla plėtojama bendradarbiaujant su Helsinkio miestu, kuris yra šios vietos savininkas, ir šis plėtros darbas buvo būtina išankstinė viso šio projekto sąlyga. Šiuo metu priimami svarbūs politiniai sprendimai dėl būsimų teritorijos nuosavybės teisių, ir tikimės, kad bus visapusiškai atsižvelgta į sėkmingą dabartinę veiklą.

Kaip panaudosite skiriamas lėšas siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate naujus projektus?

Toliau plėtosime savo veiklą, kad dar daugiau žmonių galėtų joje dalyvauti ir gauti naudos. Neseniai pradėjome įdomų po psichikos sveikatos sutrikimų atsigaunantiems žmonėms skirtą projektą, kuriuo siekiama padidinti galimybes ir netgi teises dalyvauti kultūrinėje veikloje. Konkrečiau, padėti kiekvienam rasti būdą kultūrinei saviraiškai, suprasti, kokia psichinės gerovės kultūra ir meno rūšis priimtina. Būtent šiam tikslui ir skirsime dosnius apdovanojimus.

Kaip manote, kokių kolektyvinių veiksmų reikia imtis siekiant mažinti dažnai su psichikos sveikatos problemomis siejamą stigmatizaciją? Ar menas gali atlikti tam tikrą vaidmenį įgalinant psichikos sveikatos problemų turinčius žmones?      

Turime organizuoti veiklą, kuri galėtų pritraukti įvairios patirties ir padėties žmones. Veikla, kuri nepriklauso nuo sveikatos būklės ar gyvenimo aplinkybių, sudaro sąlygas ypatingiems žmonių susitikimams ir padeda užmegzti prasmingus ryšius tarp žmonių iš skirtingos aplinkos. Psichikos sveikatos tyrinėjimas pasitelkiant įvairias priemones, pavyzdžiui, meną, leido padidinti informuotumą ir supratimą. Menui būdinga ypatinga savybė suburti žmones ir naujai spręsti net skausmingas problemas. Menas leidžia išreikšti save, suteikia žmonėms galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems. Išklausymas turi galią pakeisti žmogaus gyvenimą ir jo savivertę.