Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paragino keisti Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles siekiant pripažinti ir geriau atliepti socialinės ekonomikos subjektų poreikius, nes šie subjektai atlieka esminį vaidmenį sprendžiant visuomenės uždavinius.

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje „Kaip remti socialinės ekonomikos subjektus pagal valstybės pagalbos taisykles? Svarstymai atsižvelgiant į Enrico Lettos pranešime pateiktus pasiūlymus“, EESRK įspėja, kad pagal galiojančias taisykles nesuteikiama tinkama parama šioms įmonėms, kurios dažnai reinvestuoja savo pelną į socialinių tikslų siekimą, užuot paskirsčiusios jį investuotojams.

„Norime, kad kuo daugiau žmonių suprastų veiksmingo konkurencijos ir valstybės pagalbos reguliavimo naudą tiek socialinės ekonomikos įmonėms, tiek visai visuotinės svarbos paslaugų sistemai“, – teigė nuomonės pranešėjas Giuseppe Guerini.

ES socialinės ekonomikos subjektuose – nuo kooperatyvų iki savidraudos draugijų ir fondų – dirba daugiau kaip 11 mln. žmonių, t. y. 6,3 proc. dirbančių gyventojų. Tokie subjektai veikia įvairiose srityse, kaip antai socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir skurdo mažinimo. Nepaisant jų indėlio, daugelis susiduria su sisteminėmis kliūtimis, trukdančiomis užsitikrinti ilgalaikį investicinį kapitalą ir dalyvauti viešųjų pirkimų procesuose, nes dabartinėje reguliavimo sistemoje dažnai neatsižvelgiama į tai, kad jie vykdo ne pelno ar solidarumu grindžiamą veiklą.

Be kita ko, EESRK nuomonėje pabrėžiama, kad valdžios institucijos nepakankamai naudojasi esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, Bendruoju bendrosios išimties reglamentu (BBIR) ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugų sistema (VESP).

Todėl Komitetas ragina supaprastinti ir modernizuoti BBIR nustatytas pernelyg sudėtingas ir jau pasenusias taisykles, skirtas palankių sąlygų neturinčių ir neįgalių darbuotojų užimtumui remti, atsižvelgiant į kai kurias E. Lettos pranešime dėl bendrosios rinkos pateiktas rekomendacijas.

Nors EESRK palankiai vertina tai, kad neseniai buvo padidintos de minimis pagalbos viršutinės ribos (300 000 EUR – paprastoms įmonėms ir 750 000 EUR – VESP subjektams), jis taip pat teigia, kad specialiai pritaikytos priemonės, pavyzdžiui, BBIR arba konkrečios su VESP susijusios nuostatos, geriau atlieptų socialinės ekonomikos subjektų poreikius tokiose srityse kaip sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų. (ll)