parengė EESRK Darbuotojų grupė

Konferencija dėl Europos ateities yra iš tiesų ypatinga proga, svarbus momentas kuriant tokią reikalingą tikrą Europos viešąją erdvę. Tam, kad ši iniciatyva būtų sėkminga labai svarbu pasiekti piliečius, bendrauti su pilietine visuomene, su profesinėmis sąjungomis ir verslo organizacijoms. Konferencijos klausimai, apimantys tokias įvairias temas kaip Europos demokratija, socialinis teisingumas, darbo vietos, aplinka, migracija ir klimato kaita, yra pagrindiniai dabarties ir ateities iššūkiai mūsų žemynui ir mūsų šalims.

Su tokia plataus užmojo darbotvarke siejama daug lūkesčių, ir ne be pagrindo. Vis dėlto yra dvi medalio pusės, nes neperkėlus šių didžiųjų temų į tikras diskusijas, jų nepavertus praktiniais pasiūlymais, neįtraukus gyventojų ir taip neperžengus Briuselio burbulo ribų, taip pat nepradėjus kalbėti su piliečiais ir darbuotojais visoje Europoje, viltį gali greitai pakeisti nusivylimas. Tai gali dar labiau sustiprinti nusivylimo nuotaikas, kurias įkūnija kylantis ekstremizmas ir populizmas. Politinės diskusijos yra ilgai trunkantis procesas, ypač jeigu paprastų piliečių prašoma diskutuoti labai sudėtingais klausimais. Nors tai, vėlgi, yra galimybė, trumpas visai Konferencijai numatytas laikas ir iki šiol paskelbtas nedidelis jos turinys – daugiausia apie įžanginę plenarinę sesiją – yra tarsi perspėjimas mums, kad Konferencija gali pasibaigti tik bendro pobūdžio idėjomis ir deklaracijomis.

Labai svarbi Konferencijos dalis yra Piliečių forumai, kuriuose dalyvauja atsitiktinai parinkti valstybių narių piliečiai, tikintis, kad taip pavyks sudaryti reprezentatyvų mūsų šalių gyventojų vaizdą. Pirmasis forumas vyko šį rugsėjį, tačiau kol kas nėra informacijos, apie ką buvo kalbėta – dar nepaskelbti pirmosios tarpinės ataskaitos rezultatai; ją, remdamasis interneto apklausomis, parengė išorės rangovas. Neabejotinai yra galimybė išorės idėjomis papildyti politinę diskusiją, tačiau yra pavojus, kad bus diskutuojama apie daugelį skirtingų klausimų arba nebus kreipiamas dėmesys į svarbiausius – viskas priklausys nuo to, kiek ankstesniais mėnesiais dalyvauta internetu ir kokius kriterijus taikė išorės rangovas. Kadangi numatyta, kad konferencija baigsis kovo mėn. ir planuojama surengti tik po tris kiekvieno forumo posėdžius, iškyla realus pavojus, kad šis renginys bus organizuotas veltui. Kitas svarbus klausimas, ypač kalbant apie atstovaujamąją politinio proceso pusę, yra Konferencijos dėl Europos ateities plenarinės darbo grupės ir plenariniai posėdžiai, kuriuose dalyvaus EESRK nariai. Jų pradžios data artėja, tačiau kol kas nėra jokios informacijos, išskyrus grupių pavadinimus.

Kad būtų išnaudotas visas Konferencijos potencialas ir išeita iš Briuselio burbulo, Konferencija privalo rasti apčiuopiamų pozicijų ir pateikti atitinkamų pasiūlymų, kad įvyktų diskusijų procesas ir kad demokratijos atstovaujamosios ir dalyvaujamosios šalys galėtų veikti drauge. Mes, kaip profesinių sąjungų atstovai, darysime viską, kad tai įvyktų ir kad užtikrintume, jog piliečiams ir darbuotojams būtų teikiama pirmenybė, tačiau tai pavyks tik tada, jeigu informacijos srautai taps skaidresni ir bus skirta papildomai laiko. (ppr)