Pagrindinė strategija sprendžiant migracijos klausimus – užmegzti partnerystę su kilmės ir tranzito šalimis siekiant pritraukti specialistų. Europa turi pakeisti požiūrį į migracijos politikos išorės aspektą ir į jį įtraukti platesnę geopolitinę ir geoekonominę darbotvarkę, kuriai būtų skirta derama vieta greta kitų politikos sričių.

„Šiandien kalbame apie tai, kaip geopolitika veikia migraciją. Kita didelė migrantų į Europą banga plūstels iš Afrikos“, – 2021 m. liepos mėn. vykusiame posėdyje pabrėžė REX skyriaus pirmininkas Dimitris Dimitriadis.

2020 m. sausio mėn. duomenimis, apie 23 mln. iš 447 mln. ES gyvenančių žmonių yra trečiųjų šalių piliečiai, tai sudaro apie 5 proc. Europos gyventojų.

Nors naujajame migracijos ir prieglobsčio pakte vis dar propaguojamos specialistų pritraukimo partnerystės su kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalimis, atrodo, kad esama kliūčių, trukdančių veiksmingai įgyvendinti šią strategiją.

Egmonto instituto Europos reikalų programos atstovas Jean-Louis De Brouwer pastebėjo, kad tikriausiai trūksta pasitikėjimo naujuoju paktu ir solidarumo.

Ispanijos komisijai dėl pabėgėlių atstovaujanti Estrella Galán taip pat nurodė, kad migracijos ir prieglobsčio klausimai tenka atvykimo šalių atsakomybei ir turėtų būti sprendžiami proporcingiau, remiantis bendra atsakomybe ir solidarumu.

Afrikos vystymosi politika gali sustabdyti neteisėtą migraciją

Pagalba vystymuisi Afrikoje, kuri yra pažeidžiama klimato kaitos požiūriu, gali užtikrinti socialinį, politinį ir ekonominį stabilumą.

Pasak Europos Parlamento narės, Vystymosi komiteto pirmininko pirmosios pavaduotojos Pierrette Herzberger-Fofanos, „vystymosi politika yra neatsiejama nuo migracijos“.

Šią mintį pratęsė Tarptautinio bendradarbiavimo aljanso (ICA) Afrikos regiono atstovė dr. Chiyoge B. Sifa, kuri pabrėžė ICA ir ES partnerystės, atliekančios svarbų vaidmenį atgrasant jaunimą nuo išvykimo Viduržemio jūros maršrutais, reikšmę. (at)